Re: Žodis - ne žvirblis
Posted: 2018-05-12 12:55
Aš nelabai, suprantu, kas tau neaišku. Kalbos taisyklių niekas nesudarinėja generuojant kelis tūkstančius žodžių. Nosinės raidės nėra jokios „ad hoc“ taisyklės. Prašei paaiškinti, kodėl lietuvių kalboje rašomos nosinės – sakei, kad šis klausimas tave kankina nuo pat mažų dienų. Tai aš ir sakau: dėl balsių ilgumo nekirčiuotoje padėtyje, nes pagal dabartines taisykles kitaip to nurodyti neįmanoma.
Ką tu su šita informacija darysi, čia yra tavo reikalas. Gali kelti klausimą, kad čia nesąmonė, čia taip nereikia, gal geriau būtų vietoj to rašyti dvigubas ar keturgubas raides. Šiuo metu nusistovėjęs būdas yra rašyti vieną raidę, nes pagal dabartines taisykles dvi balsės iš eilės tariamos atskirai („paakys“, „pasiimti“ ir pan.), todėl tavo pasiūlymas sukeltų didesnę painiavą.
Nelabai aišku, kam tie pamokymai, kad gramatika „nesėkmingai“ prikuria kažkokių taisyklių – tai tebuvo atsakymas į prašymą pateikti šaltinį. Kuo tau kaip šaltinis bloga gramatika? Negana to, gramatika nieko nekuria, ji šiame straipsnyje tik aprašinėja faktinę situaciją.
Nelabai aišku, kuo ta aprašoma faktinė situacija yra „nesėkminga“, jeigu buvo aiškiai pasakyta, kad nosinės balsės rašomos ten, kur reikia pažymėti nekirčiuotų balsių ilgumą. Ką reiškia „praktiškai nenaudojamos“ taisyklės, jeigu taisyklinga lietuvių kalba vartojama kiekvieną dieną?
Dėl užsieniečių kalbos pertvarkinėti tikrai nereikia, jiems balsių ilgumas kažkokių neįveikiamų problemų tikrai nesukelia. Jei labai įdomu, galiu netgi labai tiksliai įvardyti, kad yra tik 8 taisyklės (ne keliolika, kaip rašiau anksčiau), kur kirčiuotos „a“ ir „e“ tariamos trumpai ir yra tik viena šių taisyklių išimtis: įvardis „mes“. Jeigu labai įdomu, galiu jas čia visas ir surašyti.
Žodyje „pastraipa“ nėra jokios ilgos „a“, yra tik tvirtapradis dvibalsis „ái“. Žodyje „variantas“ nėra jokios ilgos „a“, yra tik tvirtapradis dvigarsis „án“.(2) Kitas variąntas yra tiesiog visada pažymėti balsės "a" ilgumą, naudojant nosinę (kaip aš padariau šioje pastrąipoje). Mes jau šiaip ar taip turime ilgas/trumpas "i" ir "u". Tai galėtume vardan nuoseklumo pažymėti ir kitų balsių ilgumą.
Šiuo metu kirčiuotų balsių ilgumą visiškai laisvai galima pažymėti kirčio ženklu (tilde) virš balsės: mẽdis, nãmas, kãsa ir pan. Toks žymėjimas šiuo metu atitinka visas kalbines normas.
Trumpieji balsiai lietuvių kalboje pailgėjo apie XVI–XVII a. iš baltiškųjų trumpųjų „[ɐ]“ ir „[ɛ]“ beveik visoje kalbinėje teritorijoje, išskyrus galbūt latvių kalbos veikiamas teritorijas. XVII a. visi trumpieji „a“ ir „e“ kirčiuotoje padėtyje jau buvo tariami ilgai. Tie reti kirčiuoti trumpieji „a“ ir „e“ atsirado dėl kitų priežasčių, daugiausia dėl į trumpą skiemenį atšokusio kirčio. Pvz., žodžiai „nenešù, pametù“ imti tarti „nènešu, pàmetu“ atšokus kirčiui į pirmą skiemenį.
Kirčiuoti trumpieji „a“ ir „e“ viso labo yra 8 išimtiniai atvejai. Kadangi tą ilgumo skirtumą lemia istorinės priežastys, nėra jokios prasmės skirtingai rašyti identiškas to paties žodžio šaknis. Bet tokia galimybė yra, jei labai reikia. Tiesa, senuosiuose raštuose kirčiuotų balsių kiekybės skirtumas kartais buvo pažymimas imant pavyzdį iš vokiečių kalbos.
Ar būtų galima sutarti rašyti „mędis“, „nąmas“, „kąsa“? Žinoma, jeigu netrukdytų ta aplinkybė, kad pusėje formų nosinė bala žino kur išnyktų („medinis“, „namai“, „kasu“). Tai taip pat neturėtų absoliučiai jokios prasmės, nes jeigu jau pagal dabartinę sistemą sutarėme, kad nosinės balsės tarpusavyje kaitaliojasi su kitomis nosinėmis balsėmis arba nosiniais dvigarsiais bei pažymi tas žodžių formas, kurių ilgieji balsiai niekada nesutrumpėja, tai tokia sistema būtų nesąmoninga ne tik apsisnargliavusiems moksleiviams, bet ir kalbos ekspertams.
Suprantu, kad informuota ir kalbos faktais pagrįsta „kalbos ekspertų“ nuomonė šio forumo aktyvistus (ir apskritai kalbos revoliucionierius) mažai jaudina. Galiu pasakyti tik tiek, kad kitų šalių (Prancūzijos, Vokietijos) patirtis rodo, kad net ir į nedidelius rašybos pertvarkymus liaudis reaguoja labai neigiamai. Prancūzai jau 20 metų nesėkmingai bergždžiai bando supaprastinti savo rašybą, susiformavo makalošė: vieni rašo vienaip, kiti kitaip (gateau / gâteau, week-end / weekend ir pan), tame pačiame tekste tas pats žmogus rašo vienaip, vėliau rašo kitaip.
Jei jūs balsuojate už tokią pačią painiavą lietuvių kalboje – sėkmės. Aš ateityje atitinkamai balsuosiu už aktyvesenį GOTO funkcijos naudojimą programiniame kode.