Re: Cinemaniacs
Posted: 2018-05-19 17:47
Ta proga, kad Villeneuve pradėjo statyti reimeiką, peržiūrėjau kažkelintą sykį po ilgos pertraukos David Lynch „Dune“ (1984). Nebe taip labai patiko, kaip jaunystėje. Ir geriau supratau, kodėl kritikai taip peikia. Nuolatinis balsas už kadro, nušviečiantis personažų mintis, pradėjo priminti „Septynioliką pavasario akimirkų“ ir rimtai užkniso. Dauguma svarbių siužeto aspektų žiūrovui pateikiama ant lėkštutės atvira proza, visai ne Lynčo stilius. Ir tai ir nebuvo Lynčo idėja, kaip rašo Vikipedija, studijos paliepimu jam teko filmą sutrumpinti gera valanda, todėl daug svarbių dalykų buvo iškirpta, ir vietoje jų sudėti trumpi primityvūs paaiškinimai. Nebesistebiu, ir kodėl Lynčas galiausiai išsižadėjo šio filmo, ir daugiau apie jį nebenori kalbėti Spec. efektai irgi labai stipriai pasenę, deja nesižiūri visai. Mačiau „making of“ filmą, mačiau kaip juos kuria, tais laikais manau tikrai buvo išradinga ir stipru, bet dabar – pasenę.
Taigi, settingas, jei per kažkokį nesusipratimą yra jo nežinančių. Tolimoje tolimoje ateityje žmonija sukūrusi tarpžvaigždinę imperiją, tačiau grįžusi į feodalinę santvarką. Imperiją valdo imperatorius (duh) padedamas kelių organizacijų ir tarpusavy besiriejančių klanų. Tarpžvaigždinės kelionės vyksta kažkokiu a la teleportacijos / warp principu iškreipiant erdvę, tačiau reikalauja tokių sudėtingų skaičiavimų, kad juos atlikti galima tik dviem būdais: dirbtinio intelekto pagalba (kuris yra uždraustas ir nebenaudojamas), arba juos gali atlikti Navigatoriai – specialūs mutantai, jau nebeprimenantys žmonių. Šioms mutacijoms ir dar daug kam naudojama medžiaga „spice melange“ randama tik vienoje planetoje, neformaliai praminta Kopa (Dune).
Įdomu, kad pagal filmą buvo sukurtas gana originalus kompiuterinis žaidimas Dune, nuotykių ir strategijos mišinys. Po belenkiek dešimčių metų vis dar nėra daug tokio žanrų mišinio žaidimų. Antrasis, Dune II, davė pradžią kitam žanrui – realaus laiko strategijos. Tad ne tik pati knyga tapo klasika ir inspiravo daugybę kitų fantastikos kūrinių, ir pagal ją statytas filmas tapo klasika, bet net ir pagal jį kurti žaidimai savarankiškai sugebėjo tapti klasika ir atverti vartus ištisam naujam žaidimų žanrui
Tai tiek reklamos, o dabar belieka dar kartą perskaityti knygą ir palaukti, ką gero sukurs Denis Villeneuve.
Taigi, settingas, jei per kažkokį nesusipratimą yra jo nežinančių. Tolimoje tolimoje ateityje žmonija sukūrusi tarpžvaigždinę imperiją, tačiau grįžusi į feodalinę santvarką. Imperiją valdo imperatorius (duh) padedamas kelių organizacijų ir tarpusavy besiriejančių klanų. Tarpžvaigždinės kelionės vyksta kažkokiu a la teleportacijos / warp principu iškreipiant erdvę, tačiau reikalauja tokių sudėtingų skaičiavimų, kad juos atlikti galima tik dviem būdais: dirbtinio intelekto pagalba (kuris yra uždraustas ir nebenaudojamas), arba juos gali atlikti Navigatoriai – specialūs mutantai, jau nebeprimenantys žmonių. Šioms mutacijoms ir dar daug kam naudojama medžiaga „spice melange“ randama tik vienoje planetoje, neformaliai praminta Kopa (Dune).
Įdomu, kad pagal filmą buvo sukurtas gana originalus kompiuterinis žaidimas Dune, nuotykių ir strategijos mišinys. Po belenkiek dešimčių metų vis dar nėra daug tokio žanrų mišinio žaidimų. Antrasis, Dune II, davė pradžią kitam žanrui – realaus laiko strategijos. Tad ne tik pati knyga tapo klasika ir inspiravo daugybę kitų fantastikos kūrinių, ir pagal ją statytas filmas tapo klasika, bet net ir pagal jį kurti žaidimai savarankiškai sugebėjo tapti klasika ir atverti vartus ištisam naujam žaidimų žanrui
Tai tiek reklamos, o dabar belieka dar kartą perskaityti knygą ir palaukti, ką gero sukurs Denis Villeneuve.