Jei jis gali veikti, tai gali veikti ir amžinai, nes tai antrojo tipo perpetuum mobile. Kad būtų paprasčiau, duosiu pavyzdį: Pjezodavikliai atima energiją iš vandens, ir jis šąla. Elektra naudojama motoriukui sukti, galiausiai visa energija vėl pavirsta šiluma ir grįžta į vandenį.RB wrote:Veiks. Bet neilgai. Molekulės atiduos savo energiją tiems tavo pjezodavikliams, skysčio temperatūra kris ir molekulių judėjimas sulėtės. Tiesa, skystis sušils nuo aplinkos, tačiau arba mes kalbama apie itin mažą kiekį energijos, neturintį jokios praktinės reikšmės, arba skysčio šildymui mums reikės milžiniškų atvirų baseinų (man rodos, žinant skysčio temperatūrines charakteristikas net būtų galima surasti priklausomybę tarp tokios elektrinės galios ir baseino paviršiaus ploto).
Mankštelė - Perpetuum mobile
Vadinasi, silpnoji plano dalis – tie pjezodavikliai Šiek tiek pagalvojęs imu įtarti, kad nepavyks sukonstruoti kažko, kas paverstų molekulių smūgius elektra.Vajezus wrote:Jei jis gali veikti, tai gali veikti ir amžinai, nes tai antrojo tipo perpetuum mobile. Kad būtų paprasčiau, duosiu pavyzdį: Pjezodavikliai atima energiją iš vandens, ir jis šąla. Elektra naudojama motoriukui sukti, galiausiai visa energija vėl pavirsta šiluma ir grįžta į vandenį.
Na mano zinios apie termodinamika jau baigia suskysteti iki kritinio lygio, bet galiu pabandyti kazka ismastytiVajezus wrote:Sugalvojau įdomesnį variantą. Kaip žinia, molekulių judėjimas gali krutinti pakankamai didelius objektus - pvz, žiedadulkes. Taigi kyla mintis jį panaudoti energijos išgavimui. Pavyzdžiui, pasigaminame mažyčių pjezodaviklių ir įkišame skystin - molekulių daužomi jie turėtų generuoti srovę.
Ar toks gargaras veiks?
Kiek suprantu pjezoelementas atlieka darba (generuoja srove), kai yra fiziskai deformuojamas. Pagrindine beda kiek suprantu
sitame modelyje yra ta, kad jei pagaminsi toki pjezoelementa, kuris bus jautrus molekuliu smugiams, tai mano supratimu statistiskai
molekuliu visuma laikys ta pjezoelementa deformuota, t.y. neleis jam grizti i anksciau buvusia nedeformuota padeti (ir tokiu budu nesigaus pilnas ciklas deformacija-antideformacija). Tuo labiau su dabartiniais pjezoelektriniais kristalais (jei neklystu) yra taip kad jie turi griezta krypti, kuria jie turi buti deformuoti, kad pagamintu elektra. Tai dar labiau apsunkina padeti.
Taigi reziumavus manau, kad pjezokristalo tamprumo jega atsidurs pusiausvyroje su skyscio molekuliu slegiu.
Be to net ir geriausiu atveju, ivykus atsitiktiniams nukrypimams nuo pusiausvyros,- ko gero gautum tik labai silpna ir labai chaotini elektrini signala. Netgi neaisku ar jis sugebetu ka nors naudingo padaryt.
Tikiuosi nenusisnekejau
Siaip principine mintis (panaudoti energija is brauno judejimo) nera labai nauja:
http://en.wikipedia.org/wiki/Brownian_motor
jai norit ka realaus daryt siulau magnetus patirinet tai ir pigiau ir bent energijos shaltinis realus ir galingas dadekit pusiausvira ar dar koki ekrana .gal ir pasiseks ashies pusiausvyra momentais pakeist iki pilno apsisukimo
http://www.supermagnete.de/lit/
visus kuriuos matot yutubei falsifikacija . butu veikiantys butu senai sugrude i mashinas ar laivus.
va chia dar veikiantys ant desctopo pamastymam
http://www.vaultmate.com/
http://www.supermagnete.de/lit/
visus kuriuos matot yutubei falsifikacija . butu veikiantys butu senai sugrude i mashinas ar laivus.
va chia dar veikiantys ant desctopo pamastymam
http://www.vaultmate.com/
- Attachments
-
- springwheel.jpg (12.01 KiB) Viewed 4565 times