Skeptikų / skeptikių forumas

Kodėl žmones yra jautrūs muzikai? Kodėl taip yra, kad kažkoks neva garsų derinys kartais taip "užkabina", kad net šiurpuliai bėga per kūną? Kodėl galų gale toks reiškinys egzistuoja? Ar jautrumas muzikai, kaipo toks, galėtų būti kažkuo naudingas žmonėms evoliuciniu požiūriu?

Visi menai - o muzika ypatingai - atlieka "narkotizuojančią" funkciją. Kokia nauda? Įsivaizduok mūsų protėvius, ritmingai šokančius aplink laužą, kareivius, žygiuojančius maršo ritmu, ar šių dienų laukinį jaunimą, galūnes ir galvas kratančius žemų dažnių fone. Muzika svaigina kaip ir paprasčiausi narkotikai. O kodėl žmonėms reikia svaigintis? - Čia jau platesnis klausimas.

Įdomu, kaip muzika veikia šunis, beždžiones ir kitus aukštesnius gyvūnus?

Singuliaras wrote:Visi menai - o muzika ypatingai - atlieka "narkotizuojančią" funkciją. Kokia nauda? Įsivaizduok mūsų protėvius, ritmingai šokančius aplink laužą, kareivius, žygiuojančius maršo ritmu, ar šių dienų laukinį jaunimą, galūnes ir galvas kratančius žemų dažnių fone. Muzika svaigina kaip ir paprasčiausi narkotikai. O kodėl žmonėms reikia svaigintis? - Čia jau platesnis klausimas.

Na, gerai. O dėl kokių priežasčių muzika svaigina. Kodėl žmonės negalėtų būti paprasčiausiai abejingi kokiems ritmingiems būgnyjimams ar pan.?

Singuliaras wrote:Įdomu, kaip muzika veikia šunis, beždžiones ir kitus aukštesnius gyvūnus?

Esu girdėjęs pasakojimų (nors ir nelabai patikimų), kad ir jie kažkiek reaguoja į muziką. Nors jeigu vertinti konkrečiai mano paties asmeninę patirtį, tai neatsimenu, jog man būtų užsifiksavęs atvejis, kuomet koks nors naminis šuo, katinas ar pan. būtų kažkaip ypatingai reagavęs į muziką... Gal muzikos stilius jiems netiko.

Svetimas wrote:Na, gerai. O dėl kokių priežasčių muzika svaigina.

Priežastys, matyt, - mūsų kaukolėje, nes pati muzika fizikine prasme yra tik triukšmas, niekuo nesiskiriantis nuo perdimo, kūdikio verkimo arba reaktyvinio variklio baubimo.

Kodėl žmonės negalėtų būti paprasčiausiai abejingi kokiems ritmingiems būgnyjimams ar pan.?

Tikrai yra daugiau ar mažiau abejingų muzikai. Bet ta abejonė tikriausiai reiškia paprastą nepatikimą arba muzikos nesureikšminimą. O tai, kad jie abejingi, dar nereiškia, kad jų neveikia.

Muzika veikia žmones, nes jie turi klausos organus ir žmogišką psichiką. Kas toje psichikoje yra taip ypatinga? Nežinau, bet neabejoju, kad internete medžiagos turėtų būti. Asmeniškai sureikšminčiau muzikos "narkotizuojančias", komunikacines, saviraiškos ir kt. funkcijas

Ramzajus wrote:

Svetimas wrote:Esu girdėjęs pasakojimų (nors ir nelabai patikimų), kad ir jie kažkiek reaguoja į muziką. Nors jeigu vertinti konkrečiai mano paties asmeninę patirtį, tai neatsimenu, jog man būtų užsifiksavęs atvejis, kuomet koks nors naminis šuo, katinas ar pan. būtų kažkaip ypatingai reagavęs į muziką... Gal muzikos stilius jiems netiko.

http://www.youtube.com/watch?v=tjXADxsvFyE

Juokingas ir įdomus kašaras. Bet ar tik nebus taip, kad ne katinas kratosi nuo muzikos į taktą, o tiesiog pati muzika priderinta prie to pričiudlyvo kašaro kratymosi.

Singuliaras wrote:Priežastys, matyt, - mūsų kaukolėje, nes pati muzika fizikine prasme yra tik triukšmas, niekuo nesiskiriantis nuo perdimo, kūdikio verkimo arba reaktyvinio variklio baubimo.

Emmm... Ar tik neskubi su išvadom? Ar tik nėra taip, kad pvz. paanalizavus garsų laiko ašyje diagramas (prašau neskubėti iš karto juoktis ), generuojamas muzikos ir diagramas, generuojamas triukšmo, daugeliu atvejų įmanoma vizualiai atskirti, kur yra muzika, o kur yra triukšmas? Pvz. triukšmas išsiskirs pernelyg dideliu chaotiškumu arba pernelyg monotinišku garsų deriniu iš nemalonių (žmogaus klausai neįprastų) dažnių? Nesiekiu (anot vieno rusiško posakio) "patikrinti algebra harmonijos", bet net ir toks priėjimas gali būti kažkuo naudingas. Pavyzdžiui, pasibandys koks užsipyręs bičas "patikrinti algebra harmoniją", atras netyčia kokius muzikos patternus, kurie veikia žmones, ir pasidarys iš to gerus pinigus.

Singuliaras wrote:Nežinau, bet neabejoju, kad internete medžiagos turėtų būti.

Aš irgi tuo neabejoju. Skeptikas.org, beje, irgi interneto dalis, o dėdė Googlas arba teta Wikipedia ne visuomet būna smagūs pašnekovai, ypač "prie alaus".

Singuliaras wrote:Asmeniškai sureikšminčiau muzikos "narkotizuojančias", komunikacines, saviraiškos ir kt. funkcijas

Ojjj. Aš irgi labai sureikšminu šitas funkcijas. Netgi temą didžia dalimi dėl muzikos sukeltų šiurpulių sukūriau. Beje, kas liečia tavo mintį, kad muzika panaši į narkotikus. Aš anksčiau kažkaip labai greitai nunuobodindavau labai didelį skaičių savo mėgstamų muzikos gabalų arba pavargdavau jų klausytis, nes matyt nemokėjau jais protingai "narkotizuotis". Su laiku ir patirtimi atrodo truputi pramokau pasirinkti, dozuoti ir vartoti šį "narkotiką" ir nunuobodinu mėgstamus, narkotizuojančius gabalus per daug ilgesnį laiką. Taigi dėl svaiginančios muzikos prigimties su tavimi nesiginčysiu.

Hemmm... Šiandien skaitau ir pats truputi sunkiai susigaudau, kokia "mūza" man užvakar buvo įkandus.

O jeigu klausimą performulavus truputi kitaip: kuo muzikai jautrus žmogus skiriasi nuo jai abejingo? Gal taip būtų lengviau prigalvoti emocinio ir pan. jautrumo muzikai hipotezių?
Pvz. muzikai jautrus žmogus lengviau valdo ar gaudosi žmonių kalbos intonacijose ir dėl to įgyja tam tikrų privalumų komunikavime ar pan.?

Ramzajus wrote:

Svetimas wrote:kuo muzikai jautrus žmogus skiriasi nuo jai abejingo?

Kaip tu įsivaizduoji muzikai abejingą žmogų? Man dar neteko matyt, kas neturėtų ką atsakyt į klausimą, kokia muzika patinka...

Ne taip mane supratai. Mane domina, kodėl žmonės apskritai turi šią savybę, t.y. emocinį ir pan. jautrumą muzikai. Kokios priežastys žmonių evoliucijos požiūriu galėjo prie to prisidėti ar paskatinti?

Ramzajus wrote:

Svetimas wrote:kuo muzikai jautrus žmogus skiriasi nuo jai abejingo?

Man dar neteko matyt, kas neturėtų ką atsakyt į klausimą, kokia muzika patinka...

Man teko. Ir ne vieną.

Svetimas wrote:Mane domina, kodėl žmonės apskritai turi šią savybę, t.y. emocinį ir pan. jautrumą muzikai.

Čia ne tas pats kaip klausti, kodėl žmonėms patinka gražūs vaizdai, švelnūs daiktai, malonūs kvapai ir t.t. su visomis likusiomis juslėmis?

Biski googlinau kokia muzikos esme, bet radau tik, kad muzika islygina smegenu bangas (ir tai tik mazdaug spejimas)? Klausimas atrodytu turetu buti labai aktualus - abejingu muzikai reta. Bet kazkodel sitas klausimas mano nuomone retai uzduodamas. Atrodytu turetu buti labai paprastas paaiskinimas...

Singuliaras wrote:

Svetimas wrote:Mane domina, kodėl žmonės apskritai turi šią savybę, t.y. emocinį ir pan. jautrumą muzikai.

Čia ne tas pats kaip klausti, kodėl žmonėms patinka gražūs vaizdai, švelnūs daiktai, malonūs kvapai ir t.t. su visomis likusiomis juslėmis?

Panašumų lyg ir yra. Ir šie (tavo pamineti) klausimai gana idomūs. O ką? Neva, nėra prasmės uždavinėti tokius klausimus?

Svetimas wrote:Neva, nėra prasmės uždavinėti tokius klausimus?

Tie klausimai prasmingi tiek pat kiek ir klausimas, kodėl žmonėms nepatinka kvėpuoti CO ar CO^2. Vadinasi, jei suprasi, kodėl tau patinka muzika ar oras, suprasi gyvenimo tikslą ar prasmę. Gal.

Singuliaras wrote:Vadinasi, jei suprasi, kodėl tau patinka muzika ar oras, suprasi gyvenimo tikslą ar prasmę. Gal.

Nuskambėjo taip, tarsi tau asmeniškai būtų visai neįdomu suprasti. Tavęs tokie dalykai nedomina?

Matyt, tik tau galvoj taip nuskambėjo. Dėl prasmės ir tikslo - paskutinius marškinius atiduočiau. Bet aš ją pats kada nors sužinosiu.

Singuliaras wrote:Dėl prasmės ir tikslo - paskutinius marškinius atiduočiau. Bet aš ją pats kada nors sužinosiu.

Na, tai aš tave draugiškai paerzindamas atsakysiu tavo stiliuj : tikslus žmonės patys sau susigalvoja, veikiami sąmoningų ar nesąmoningų stimulų, o prasmės gyvenime yra tiek pat, kiek prasmės yra kokiame dėsnyje, pvz. žmogaus gyvenimo prasmė tolygi fakto, jog teigiamas krūvis traukia neigiamą, prasmei. Taigi. Duok šen savo marškinius.

Kodėl tau turėčiau duoti savo marškinius už tavo prasmę? Juk pats sakei: kiekvienas susikuriame savo prasmę.

Singuliaras wrote:Kodėl tau turėčiau duoti savo marškinius už tavo prasmę? Juk pats sakei: kiekvienas susikuriame savo prasmę.

Na, man gyvenimo prasmė (paskirtis, esmė, prigimtis ar pan.) ir gyvenimo tikslas (tai, ko žmonės siekia gyvenime) atrodo du skirtingi dalykai. Tai ir atsakiau pagal savo supratimą. Tai va - suprask tai pats, su mano pagalba ir atiduok savo marškinius. Arba nesutik su manim ir prieštarauk.

Kuo vis dėlto skiriasi "prasmė" ir "tikslas"?

O grįžtant prie temos - kuo skiriasi muzika nuo B-2 baubimo?