alaus gėrimas tampa kaip ir ritualu, be to, nusipirktas bokalas/bokalai tampa leidimu sėdėt bare ilgai.
O kas ta rituala sukūrė? Ar tai unikalus jūsų kompanijos sugalvotas ritualas?
O gal tai yra visuomenes primestas budas leisti laisvalaiki svaiginantis be priežasties? Aš sutinku, kad buna dienu kai norisi pasisvaiginti, bet kai atsiranda taisykle, kad draugu meetas=alaus gerimas, ir tai galioja beveik visoms draugu kompanijoms ir grupelėms, tai man sunku patiketi, kad visiems šitiems žmonėms noras apsisvaiginti užeina būtent tuo metu.
Palyginkim visa sita su vyrišku rankos paspaudimu:
Tai yra pasisveikinimo ritualas, budas pasisveikinti su vyru. Šiaip yra daugiau kitokių būdų pasakyti labas: žodžiu, bučkiu i žanda ar rusišku i lupas:), bet kažkodėl yra pasirinktas toks hendsheikas. Bet jei per telika Rokas Zilinskas pasakytu, kad per ranku salyti plinta pavojingas žmogaus panagiu virusas (kuriuo susirgus visa diena skauda galvą ir pykina), tai manau kad pamintumėm susidariusio ritualo principus ir apsiribotumėm žodiniu "labas", "sveikas". Nejaustumėm didelio diskomforto prieš kolegas ar pažystamus, nes visi suprastu kad ligos padariniai nors ir nėra mirtini, bet yra nemalonus. Taigi gaunasi, kad visuomenė suvokdama viruso žalą nesmerktų žmonių, kurie atsisakytų šio ritualo.
O su algaholiu yra kitaip, mes siulom prasom maldaujam kad isgertu "dar viena", patys skatinam gėrima ir itariai ziurim i negerencius. Niekas is draugų tau nesako, tu geriau išviso negerk, nes bus bloga rytoj (nebent žmona:).
Taigi su alkoholiu yra kazkokie nelogiski faktai: mes zinom apie jo zala (medicinines isvados) ir suvokiam jo nauda (jokios fizines naudos, tik emocinis pasitenkinimas).
Dabar esminis klausimas:
ar emocinis pasitenkinimas yra kuriamas alaus pagalba, ar draugu pagalba?
Jei manom kad atsakymas draugai - tai vadinasi mes dar galim rinktis ar siandien norim isgerti ar ne, jei manom kad atsakymas ALUS - tai vadinasi mes tapom emociskai nuo jo priklausomi, tapom narkomanai...
Prisimenu savo jaunyste, kai visokie baliukai liedavosi vienas paskui kita, ir pastoviai nuodydavau save, vemdavau ir vel nuodydavau. Alaus nebuvimas reiksdavo katastrofa ir visi greit issiskirstydavo. Visas zinias apie alkaholi ir jo nuostabuma imdavau ir vyresniuju, is filmu is tevu is reklamu. Savo objektyvia nuomone pradejau konstruoti kokiu 22 metu, o iki to laiko irgi pats skatindavau visus baliuje gerti. Buvau emociskai priklausomas nuo alhakolio, bet dabar nebesu ir tuo dziaugiuosi, nes suvokiu ji kitoje sviesoje, kaip paprasciausia svaiginimosi priemone.
Tad mano prasymas ir noras siam forume butu toks, kad savo vaikus ir kitus pazystamus sviesti apie alkoholi kaip apie svaiginimosi priemone, o ne kaip apie visuomenes gerima, kuri mes del nesuprantamu priezasciu turime vartoti visada per vestuves, gimtadienius, laidotuves, draugu susiejimus, diplominio ar teisių islaikymus.
Dzeusas jums pades