Posted: 2005-09-13 18:30
Iš asmeninės patirties:
Sunkiausia yra pradėti mesti. Aš elementariai sąmoningai persirūkiau (porą pakelių per dieną, kai įprasta dozė buvo ~12 cigarečių), pabudau skaudančiais plaučiais ir itin šlykščios savijautos, ir kurį laiką absoliučiai nenorėjau rūkyti.
Fiziologinius abstinencijos simptomus jaučiau 2-3 dienas (apsnūdimas, nesugebėjimas koncentruotis, galvos svaigimas, mąstymas „lyg per vatą“). Nuo jų padeda Nicorette kramtomoji guma.
Po pirmų kelių dienų fiziškai jautiesi labai gerai, rūkyti nesinori.
Problemos prasidėda po 1-2 mėnesių. Atsiranda labai kvaila mintis:
„Buvau toks geras, šitiek laiko nerūkiau, dabar galiu save apdovanoti viena cigarete. Juk nieko blogo - jei jau tiek laiko nerūkiau, tai ir po vienos cigaretės atsilaikysiu.“
Kai parūkai, tai būna malonu. Priešingai nei reguliariai rūkant, kai cigaretė yra poreikis, bet jokio malonumo rūkydamas nejauti, po tokios pauzės sutraukti cigaretę yra velniškai malonu. O pradinis entuziazmas ir noras mesti per tiek laiko jau būna išgaravęs. Pamažu nuo pozicijos „nerūkysiu“ pereini „nu, retkarčiais, prie progos, su kompanija alų geriant, kelias cigaretes“... Ir labai greitai vėl rūkai pilnu pajėgumu. Kaip to išvengti - nežinau.
Vienas būdų yra kuo nors pakeisti rūkymą. Aš vat pradėjau gerti arbatą. Kai sėdi namie, neturi ką veikti ir mąstai, kaip gerai būtų iki kiosko nubėgti, išsiverdi geros arbatos ir ramiai išgeri. Svarbu, kad pakaitalas ne tik dirgintų receptorius, bet ir suteiktų kažkokį procesą.
Kaip visiškai atsikratyti rūkymo - nežinau. Aš pats reguliaraus rūkymo atsikračiau jau kokiems metams, cigaretės apskritai nebuvau palietęs apie 3 mėnesius, tačiau rūkau cigarus, cigariles ir kaljaną (kur kas didesniais kiekiais nei reikėtų). Tačiau jų mesti noro nėra - priešingai nei reguliariai rūkant cigaretes, toks rūkymas bent jau teikia malonumą.
Sunkiausia yra pradėti mesti. Aš elementariai sąmoningai persirūkiau (porą pakelių per dieną, kai įprasta dozė buvo ~12 cigarečių), pabudau skaudančiais plaučiais ir itin šlykščios savijautos, ir kurį laiką absoliučiai nenorėjau rūkyti.
Fiziologinius abstinencijos simptomus jaučiau 2-3 dienas (apsnūdimas, nesugebėjimas koncentruotis, galvos svaigimas, mąstymas „lyg per vatą“). Nuo jų padeda Nicorette kramtomoji guma.
Po pirmų kelių dienų fiziškai jautiesi labai gerai, rūkyti nesinori.
Problemos prasidėda po 1-2 mėnesių. Atsiranda labai kvaila mintis:
„Buvau toks geras, šitiek laiko nerūkiau, dabar galiu save apdovanoti viena cigarete. Juk nieko blogo - jei jau tiek laiko nerūkiau, tai ir po vienos cigaretės atsilaikysiu.“
Kai parūkai, tai būna malonu. Priešingai nei reguliariai rūkant, kai cigaretė yra poreikis, bet jokio malonumo rūkydamas nejauti, po tokios pauzės sutraukti cigaretę yra velniškai malonu. O pradinis entuziazmas ir noras mesti per tiek laiko jau būna išgaravęs. Pamažu nuo pozicijos „nerūkysiu“ pereini „nu, retkarčiais, prie progos, su kompanija alų geriant, kelias cigaretes“... Ir labai greitai vėl rūkai pilnu pajėgumu. Kaip to išvengti - nežinau.
Vienas būdų yra kuo nors pakeisti rūkymą. Aš vat pradėjau gerti arbatą. Kai sėdi namie, neturi ką veikti ir mąstai, kaip gerai būtų iki kiosko nubėgti, išsiverdi geros arbatos ir ramiai išgeri. Svarbu, kad pakaitalas ne tik dirgintų receptorius, bet ir suteiktų kažkokį procesą.
Kaip visiškai atsikratyti rūkymo - nežinau. Aš pats reguliaraus rūkymo atsikračiau jau kokiems metams, cigaretės apskritai nebuvau palietęs apie 3 mėnesius, tačiau rūkau cigarus, cigariles ir kaljaną (kur kas didesniais kiekiais nei reikėtų). Tačiau jų mesti noro nėra - priešingai nei reguliariai rūkant cigaretes, toks rūkymas bent jau teikia malonumą.
pats jau 13 menesiu kaip be cigareciu gyvenu