Truputis apie vokiečių traktoriukus
PzKpfw T-I
Trumpa istorija
Šis tankas yra pirmasis, kurį Vokietija pradėjo gaminti po I pasaulinio karo. Nors Versalio sutarties sąlygos draudė Vokietijai kurti, gaminti ir turėti ginkluotėje bet kokio tipo tankus, išeitis buvo rasta: pagal slaptą sutartį tarp Vokietijos ir TSRS šios teritorijoje 1927 – 1933 metais buvo bandomi “lengvasis ir didysis žemės ūkio traktoriai”, kurie ir buvo busimųjų vokiečių tankų prototipai. Be to, dar 1927 metais vokiečiai slapta sukūrė kelis tankus LKII ir juos perdavė vengrams.
Atsižvelgdama į “lengvojo traktoriaus” bandymų rezultatus Reichsvero vadovybė 1932 metais firmoje “Krupp” užsakė sukurti lengvąjį tanką, nors tuo bandė užsiimti dar kelios firmos. Firma “Krupp” pasirinkta todėl, kad būtent ji daugiausiai ir prisidėjo prie “traktorių” projekto. Jau po metų naujasis tankas buvo pateiktas kariškių teismui. Po penkiolikos tokių mašinų (tiesa, dar be bokštelių) išbandymų 1934 metų liepą jis ir buvo priimtas Vermachto ginkluotei.
Tankas sukurtas pagal tokią schemą: oru aušinamas variklis įmontuotas galinėje dalyje, per vidurį kiek dešiniau įstatytas bokštelis su dviem suporintais kulkosvaidžiais, kuriais taikytasi bendrai, tačiau šaudyta – atskirai. Pirmasis modelis, pavadintas T-I A, buvo gaminamas iki 1936 metų birželio. Iš viso nuo konvejerių nuriedėjo 818 šios modifikacijos tankų.
Dar 1935 metais tankas buvo pradėtas modernizuoti. Pakeista važiuoklė (pridėtas dar vienas riedmuo) ir pastatytas galingesnis 6 cilindrų variklis, taigi tankas T-I B pasunkėjo 400 kg, pailgėjo 40 cm, jo greitis išaugo 3 km/h, o eigos atsarga su tokiu pat kuro kiekiu padidėjo net 25 km. Svarbiausia, kad modernizuoto tanko galia padidėjo kone dvigubai – iki 100 AJ.
Pirmasis rimtas šių tankų išbandymas laukė Ispanijoje. Greitai įsitikinta, kad šarvai ir ginkluotė yra pernelyg silpna. Todėl 1937 metų birželį jų gamyba nutraukta, nors važiuoklė gaminta dar iki 1941 metų. Ant jos buvo montuojami savaeigių artilerijos pabūklų bei vadų mašinų kėbulai. Vienu iš populiariausių savaeigių artilerijos pabūklų karo pradžioje ir buvo taip vadinamasis “Panzereger-I” su trofėjine 47 mm prieštankine čekiška patranka 43 kalibrų vamzdžio ilgio. Iš jos iššautas šarvinis sviedinys už pusės kilometro pramušdavo 7 cm šarvus. Šios mašinos pradėtos gaminti po Lenkijos kampanijos – nuo 1940 metų kovo iki gegužės Berlyno firmos “Alkett” gamyklose buvo pagamintos 132 tokios mašinos, o “Daimler – Benz” ir “Škoda” gamyklose – dar 60.
1940 metais šie tankai buvo perdaromi ir į viršuje ir gale atvirą savaeigę su 150 mm pėstininkų pabūklu. Masė išaugo iki 8 t, o ekipažas – iki 4 įgulos narių.
Kaip minėta, tankai buvo perdaromi ir į vadų mašinas. Iš viso tokių mašinų pagaminta 190. Vietoje bokštelio buvo sumontuotas stačiakampis “statinys” su kulkosvaidžiu, ekipažas – 3 tankistai.
Tankai T-I A/B, ypač jų pagrindu pagaminti savaeigiai artilerijos pabūklai, buvo naudojami ir Rytų, ir Šiaurės Afrikos frontuose. Ypač pastarajame, kur sėkmingai kovojo su anglų – amerikiečių tankais ir pėstininkais. Kaip taisyklė, jais buvo apginkluojami pėstininkų divizijų tankų naikintojų divizionai.
Tačiau II pasaulinio karo istorijų puslapiuose tankai T-I nepaliko žymesnio pėdsako. Ir nekeista. Didžiausias karo pergales tankų mūšių laukuose pasiekė SS tankų pulkai ir divizijos, kurioms sunkiai gali prilygti Vermachto tankistai. Kai 1942 metais buvo suformuoti pirmieji SS tankų pulkai, šie silpnučiai ir lengvučiai T-I Vokietijos šarvuočių daliniuose jau buvo praradę savo reikšmę. Šiuos tankus galėjai išvysti apmokymų poligonuose ar antrarūšiuose kariniuose daliniuose. Vis dėlto šie jau pasenę tankai dar naudoti žvalgybai. Pamažu ir juos keitė naujais modeliais, o dar tinkami T-I A/B buvo perdaromi į amunicijos transporterius.
1942 metais T-I vardas dar kartą buvo linksniuotas inžinierių ir konstruktorių. Firma “Krauss – Maffei” pabandė sukurti žvalgybos tanką T-I C, kuris su savo pirmtakais neturėjo nieko bendro. Greitaeigis tankas su dviem 13,2 ir 7,92 mm kulkosvaidžiais buvo gana tobulas. Net suspėjo pagaminti 40 tokių mašinų, bet į frontą jie kažkodėl nepateko.
Iš viso buvo pagaminta maždaug 1500 T-I A ir T-I B tankų. Šiandien jie atrodo gan juokingai, bet nereikia pamiršti, kad būtent su jais atgimė Vokietijos tankų gamyba. Tankų, kurie dešimtimis metų savo techniniais sprendimais pralenkė tiek rusų, tiek jų sąjungininkų gamintas šarvuotas mašinas. Juk ir po “juokingųjų” tankų T-I vikšrais per kelis mėnesius atgulė Lenkija, Prancūzija, Belgija, Olandija, Norvegija, Jugoslavija, Graikija…
http://army.lt/index.php?module=Static_ ... /vok4.html