Nacių NSO

Pokalbiai prie alaus. Gali kalbėti ir abstinentai, tačiau praras pusę malonumo :)
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2005-11-19 14:02

Ramzajus wrote:"Traktoriai" buvo Pz I - II. Ir tai šis pajuokavimas prilipo tik dėl to, kad versalio sutartis buvo laužoma prisidengiant "agrotechnikos tobulinimu".
Bet techninėmis charakteristikomis jie irgi nežibėjo.
Ramzajus wrote:Tuo tarpu Pz III karo pradžioje karine galia atitiko čekiškų tankų lygį, o taktinėm galimybėm ir kt. privalumais pastaruosius perspjaudavo.
Tačiau TSRS karą pradėjo jau turėdama T-34/76, kuris toli lenkė tuometinius vokiečių tankus.
User avatar
Snukis
senbuvis
Posts: 3214
Joined: 2004-06-03 18:27
Location: Kaunas
Contact:

2005-11-19 14:32

RB wrote:
Snukis wrote:Nu del ginkluotes tai sajungininkes realiai geresne technika pradejo gaminti tik ipusejus karui.
O ką karo pradžioje turėjo vokiečiai? PzKpfw I/ II/ III, kuriuos patys „kariniais traktoriais“ vadino? O iki Focke-Wulf Fw190 pasirodymo 1941 ir ore vokiečiai esminio pranašumo prieš britų „Spitfire“ neturėjo. Karo metu labai sparčiai vystėsi visų kariaujančių valstybių technika, ir vokiečiai kažkuo neišsiskyrė. Taip, jų konstruktoriai dirbo su įvairia eksperimentine technika, tik nelabai suspėjo ją pritaikyti iki karo pabaigos.
Nu ruseliai savo T34 paleido i serija tik 41 metu pabaigoje, nes iki tol vokieciai su savo "traktoriukais" ir stambaus kalibro sejamosiomis sekmingai traiske visa rusu sarvuota technika. Anglai irgi savo spitfaeri prieme su "degancia subine", nes iki karo galvojo, kad saloje jie saugus, laivynas kruciausias, aviacija irgi, todel tik pirmos skaudzios pamokos priverte griebtis atitinkamu priemoniu. Taip - karo metu visur sparciai vystosi technika, bet vokieciai visgi issiskyre. Daugelis bandymu ir tyrinejimu ivairiose srityse pas sajungininkes isvis nebuvo zinomi. Neveltui po karo tiek rusai, tiek amerikieciai stengesi kuo daugiau uzgrobti technines naciu dokumentacijos bei pacius specus.
Vienas toks pavyzdelis: 1943m. amerikieciai buvo persigande kai suzinojo, jog naciai parsigabeno gana dideli kieki urano - galvojo, kad jau bomba greit bus gatava. Pasirode, kad uranas buvo naudojamas tanku sarvams stiprinti. Dabar pacio geriausio amerikietisko tanko sarvu gamyba laikoma didele karine paslaptimi, zinoma tik tiek, kad tuose sarvuose yra naudojamas nuskurdintas uranas.
User avatar
son
senbuvis
Posts: 2630
Joined: 2005-04-05 08:31
Location: Kaunas/London

2005-11-19 18:16

apie KV-1:

Prasidėjus karui su Vokietija, KV pranašumas prieš vokiškuosius tankus buvo akivaizdus – nė vienas jų tankas ar artilerijos pabūklas negalėjo pramušti KV šarvų. Žinomi atvejai, kai į KV tiesiogiai buvo pataikoma po 50 ir daugiau kartų, tačiau sviediniai tik įlenkdavo storus šarvus. 1941 metų vasarą tik vienas KV-1 tankas visą dieną stabdė vokiečių tankų pajėgų puolimą Lietuvoje, įsitaisęs Dubysos krante.

http://army.lt/index.php?module=Static_ ... /rus8.html
Snukis wrote: Nu ruseliai savo T34 paleido i serija tik 41 metu pabaigoje, nes iki tol vokieciai su savo "traktoriukais" ir stambaus kalibro sejamosiomis sekmingai traiske visa rusu sarvuota technika.

1941 metais planuota pagaminti 2800 tankų T-34, tačiau iki karo pradžios suspėta pagaminti per 700. Iš pradžių tanke montuoti pabūklai L-11, vėliau – ir F-34, o nuo 1941 metų vasaros pabaigos – tik Gorkio gamykloje Nr.92 pagaminti F-34.

http://army.lt/index.php?module=Static_ ... rus14.html
Dabar pacio geriausio amerikietisko tanko sarvu gamyba laikoma didele karine paslaptimi, zinoma tik tiek, kad tuose sarvuose yra naudojamas nuskurdintas uranas.
neteko girdeti. M2 su A2 pabuklu naudoja nuskurdinto urano raketinius sviedinius bet kad sarvam ta naudotu tikrai neteko girdeti.. beje kuriu galu to nepanaudojo anksciau kad ir M1 modelyje? beje kad ir nuskurdintas uranas jis skleidzia gan daug jonizuojanciu spinduliu ir kenkia zmogaus organizmui..
User avatar
Snukis
senbuvis
Posts: 3214
Joined: 2004-06-03 18:27
Location: Kaunas
Contact:

2005-11-19 18:57

Geri linkai, bet reiketu atkreipti demesi, kad T34 realiai paleistas masinei gamybai tik 1941m. lapkriti, kai "galingiausieji pasaulio tankai" KV1 nesugebejo sustabdyti vokieciu "traktoriuku". Technikos tobuluma apsprendzia ne tik ginkluotes galingumas ar sarvu storis, bet ir patogumas ja naudotis. KV1 saudyti galejo tik stovint, o ir greitis jo buvo nekoks. T34 veliau nurunge kitus tankus del gamybos paprastumo ir panaudojimo paprastumo - kiekvienas mokejes valdyti traktoriu, galejo buti geru tankistu. Savotiskai pasitvirtino "simtamete rusu strategija" - viska paimti kiekiu, o ne sugebejimu. Beje del T34 sarvu... Kaip tik po 1941m "didziojo atsitraukimo" T34 bokstelio gamyba buvo supaprastinta ir tik tada T34 apturejo visa lieta boksteli. Masinei gamybai tai puiku, bet velesne praktika parode, kad sudetiniai sarvai yra geresni ir dabar praktiskai nera gaminama ne vieno tanko su istisu lietiniu bokstu.
Del amerikieciu... nemanau, kad ten naudojamos urano plokstes tanko sarvams. Greiciau - lydiniai su urano priemaisom. Sudetiniuose sarvuose urano kiekis gali buti nezymus, tai ir spinduliavimas atitinkamas.
User avatar
son
senbuvis
Posts: 2630
Joined: 2005-04-05 08:31
Location: Kaunas/London

2005-11-20 19:49

Snukis wrote:Geri linkai, bet reiketu atkreipti demesi, kad T34 realiai paleistas masinei gamybai tik 1941m. lapkriti, kai "galingiausieji pasaulio tankai" KV1 nesugebejo sustabdyti vokieciu "traktoriuku".
netiketumas naciu isiverzimui ir nedidelis kv1 skaicius palyginus su tais "traktoriukais". dauguma tsrs ginkluotes sudare t26 (t27) ir lengvieji palydos tankai bt
User avatar
Snukis
senbuvis
Posts: 3214
Joined: 2004-06-03 18:27
Location: Kaunas
Contact:

2005-11-20 20:14

son wrote:
Snukis wrote:Geri linkai, bet reiketu atkreipti demesi, kad T34 realiai paleistas masinei gamybai tik 1941m. lapkriti, kai "galingiausieji pasaulio tankai" KV1 nesugebejo sustabdyti vokieciu "traktoriuku".
netiketumas naciu isiverzimui ir nedidelis kv1 skaicius palyginus su tais "traktoriukais". dauguma tsrs ginkluotes sudare t26 (t27) ir lengvieji palydos tankai bt
Nu del to "netiketumo" tai jau daug ieciu prilauzyta ir jau beveik niekas netiki tuo "netiketu uzpuolimu". KV1 galima sulyginti su Mozeno linija: prancuzai labai pasitikejo tos linijos nepraeinamumu, o vokieciai ja "traktoriukais" apvaziavo ir... Kreiserio patrankos didesnes nei bet kurio tanko, bet po stepes kreiseriai neplaukioja, taigi sitas kreiserio "trukumas" neleidzia jam lygintis su tanku padarytu kad ir is traktoriaus.
Tarkim greiciausias lektuvas pasaulyje yra XR-71 "Blackbird", bet jam "kruopu duos" pagal naudinguma kad ir "Harier", kuris nepasiekia garso greicio.
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2005-11-21 10:29

Snukis wrote: Nu del to "netiketumo" tai jau daug ieciu prilauzyta ir jau beveik niekas netiki tuo "netiketu uzpuolimu".
„Beveik niekas“ - tai Rezunas, Snukis ir Legionas? :) Primenu, kad kitoje pusėje - didžioji dalis Rusijos ir absoliuti dauguma pasaulio istorikų :)
Snukis wrote:Nu ruseliai savo T34 paleido i serija tik 41 metu pabaigoje
Serijinė T-34 gamyba prasidėjo 1940 metų rugsėjo mėnesį. Žr. jau pateiktus link'us, wikipedia ar bet kurį kitą resursą.
Snukis wrote:Dabar pacio geriausio amerikietisko tanko sarvu gamyba laikoma didele karine paslaptimi, zinoma tik tiek, kad tuose sarvuose yra naudojamas nuskurdintas uranas.
„Didelė karinė paslaptis“: http://en.wikipedia.org/wiki/Chobham_armour
Snuki, tu vėl leidiesi į savo fantazijas...
Snukis wrote:Geri linkai, bet reiketu atkreipti demesi, kad T34 realiai paleistas masinei gamybai tik 1941m. lapkriti
Tavo fantazijose - gal būt. Pasaulyje, kuriame mes gyvename - 1940 rugsėjį.
Snukis wrote:"galingiausieji pasaulio tankai" KV1 nesugebejo sustabdyti vokieciu "traktoriuku". Technikos tobuluma apsprendzia ne tik ginkluotes galingumas ar sarvu storis, bet ir patogumas ja naudotis. KV1 saudyti galejo tik stovint, o ir greitis jo buvo nekoks.
KV1 buvo nepatikimi, silpna, dažnai gendančia važiuokle ir menko manevringumo. Be to, jų buvo mažai. Tačiau jokio sunkiojo tanko, prilygstančio KV1, vokiečiai neturėjo iki pat „Tigrų“ pasirodymo (kitas dalykas, kad Antras Pasaulinis karas parodė, jog sunkieji tankai apskritai menkai naudingi).
Snukis wrote:Del amerikieciu... nemanau, kad ten naudojamos urano plokstes tanko sarvams. Greiciau - lydiniai su urano priemaisom. Sudetiniuose sarvuose urano kiekis gali buti nezymus, tai ir spinduliavimas atitinkamas.
Dabartinių M1A2 Abrams tankų šarvuose naudojamas uranas (DU - beveik grynas U-238 izotopas), o ne kažkoks lydinys. Iš DU formuojamas vienas iš kompozitinio šarvo sluoksnių.
User avatar
Nomad
senbuvis
Posts: 5460
Joined: 2004-04-18 09:50
Location: Kaunas
Contact:

2005-11-21 12:37

Taaip... kurdamas pirmąją savo RPG 'multiple levels of reality' scenarijaus versiją apie tai nepagalvojau, tačiau dabar debugindamas ir tobulindamas būtinai panaudosiu dar vieną resursą: snukio diskusijas istorijos, biologijos ir fizikos temomis 8)
User avatar
Snukis
senbuvis
Posts: 3214
Joined: 2004-06-03 18:27
Location: Kaunas
Contact:

2005-11-21 12:38

RB wrote:
Snukis wrote: Nu del to "netiketumo" tai jau daug ieciu prilauzyta ir jau beveik niekas netiki tuo "netiketu uzpuolimu".
„Beveik niekas“ - tai Rezunas, Snukis ir Legionas? :) Primenu, kad kitoje pusėje - didžioji dalis Rusijos ir absoliuti dauguma pasaulio istorikų :)
"Didzioji dalis" - tai RB? :) Del Rusijos istoriku irgi taip grieztai nepasakyciau, nors daugelis ir butu linke "netiketumu" pateisinti siaubinga "Nenugalimosios Raudonosios armijos" pravala. O del pasulio istoriku, tai jei seniai nenori teisinti Stalino "strategijos" pravalo netiketumu. :)
RB wrote:
Snukis wrote:Nu ruseliai savo T34 paleido i serija tik 41 metu pabaigoje
Serijinė T-34 gamyba prasidėjo 1940 metų rugsėjo mėnesį. Žr. jau pateiktus link'us, wikipedia ar bet kurį kitą resursą.
Na daugelyje saltiniu tikrai minimi 1940m., nors rusai T34 pavadino pagal prototipo sukurimo metus (1934m.) Anyway, minejau, kad T34 kaip standartini (bent jau mazai besiskirianti nuo gamyklos gaminojos) realiai paleido tik 1941m. Iki tol T34 vis dar buvo tobulinamas ir salinami trukumai.
RB wrote:
Snukis wrote:Dabar pacio geriausio amerikietisko tanko sarvu gamyba laikoma didele karine paslaptimi, zinoma tik tiek, kad tuose sarvuose yra naudojamas nuskurdintas uranas.
„Didelė karinė paslaptis“: http://en.wikipedia.org/wiki/Chobham_armour
Snuki, tu vėl leidiesi į savo fantazijas...
Nu matai, pagal mano "fantazijas", jei jau taip nebutu paslaptimi sarvu gamybos technologija, tai nebutu baisiai dideles problemos stambesnei saliai paleisti i serija tankus su tokiais sarvais bei pardavineti papigiai. Deja taip nera ir wikipedia daugiau speja, nei tikslai nusako sarvu gamybos technologija.
Beje, kazkaip nepastebejau, kad lyginant urano pranasumus pries volframa, butu pamineta, kad uranas gerokai sunkesnis uz volframa, o tai turi didele reiksme tanko svoriui.
RB wrote:
Snukis wrote:Geri linkai, bet reiketu atkreipti demesi, kad T34 realiai paleistas masinei gamybai tik 1941m. lapkriti
Tavo fantazijose - gal būt. Pasaulyje, kuriame mes gyvename - 1940 rugsėjį.
Taciau tu "serijiniu" tanku debiutas kare uzfiksuotas tik 1941m pabaigoje. Iki tol buvo daugiau bandymai kovinemis salygomis nei tikrai serijiniu budu gaminamu tanku pasirodymai.
RB wrote:Pasaulinis karas parodė, jog sunkieji tankai apskritai menkai naudingi).
Nu per karus daug visokiu niuansu atskleidziama.
RB wrote:
Snukis wrote:Del amerikieciu... nemanau, kad ten naudojamos urano plokstes tanko sarvams. Greiciau - lydiniai su urano priemaisom. Sudetiniuose sarvuose urano kiekis gali buti nezymus, tai ir spinduliavimas atitinkamas.
Dabartinių M1A2 Abrams tankų šarvuose naudojamas uranas (DU - beveik grynas U-238 izotopas), o ne kažkoks lydinys. Iš DU formuojamas vienas iš kompozitinio šarvo sluoksnių.
Jeigu taip butu, tai pataikius is granatsvaidzio liktu "pedsakas" kaip nepersaunamojoj liemenej, t.y. istrigtu sluoksniuose sviedinys. Taciau, kaip rode patys amerikieciai, po pataikymo tik ilenkiamas sarvas ir nudraskoma visa kas buvo prie jo pritvirtinta. Tai panasiau i lydiniu naudojima, o ne gryno kazkokio metalo. Pvz.: tokie "minksti" metalai kaip svinas ir varis sulydyti duoda gan tvirta bronza. Yra gerai zinoma, kad daugelio metalu priemaisos suteikia lydiniams kartais netiketu savybiu. Taip ir urano priemaisos gali suteikti lengvesniems metalams papildomo tvirtumo.
User avatar
Legionas
senbuvis
Posts: 2539
Joined: 2004-11-03 12:17
Location: Sask

2005-11-21 14:01

Snukis wrote:Nu del ginkluotes tai sajungininkes realiai geresne technika pradejo gaminti tik ipusejus karui. Daugeli dalyku, beje kopijavo nuo vokieciu pvz.: kalasnikovas yra vokisko automato kopija.
Tik vizualiai. Lygtai mechanizmas panasesnis i amerikonisko M1 Garand Rifle.
User avatar
Legionas
senbuvis
Posts: 2539
Joined: 2004-11-03 12:17
Location: Sask

2005-11-21 14:03

Snukis wrote: Nu ruseliai savo T34 paleido i serija tik 41 metu pabaigoje, nes iki tol vokieciai su savo "traktoriukais" ir stambaus kalibro sejamosiomis sekmingai traiske visa rusu sarvuota technika.
Prasidejus karui TSRS turejo 1400 T34 ir virs 700 KV, t.y. geresniu negu bet koks to meto vokieciu tankas ir deramai organizavus gynyba daugiau negu pakankamai kad ismusti vokieciu vezimus.
User avatar
Legionas
senbuvis
Posts: 2539
Joined: 2004-11-03 12:17
Location: Sask

2005-11-21 14:10

son wrote: netiketumas naciu isiverzimui ir nedidelis kv1 skaicius palyginus su tais "traktoriukais". dauguma tsrs ginkluotes sudare t26 (t27) ir lengvieji palydos tankai bt
Koks skirtumas kokia dali sudare kokie tankai? Santykiniai skaiciai nieko nereiskia. Vienu atskirai paimtu T34 ar KV pilnai uztektu sustabdyti invazijai. O vokieciai 1941 m. nieko neturejo verto net T28 pagaminto 1933.
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2005-11-21 15:18

Snukis wrote:Anyway, minejau, kad T34 kaip standartini (bent jau mazai besiskirianti nuo gamyklos gaminojos) realiai paleido tik 1941m. Iki tol T34 vis dar buvo tobulinamas ir salinami trukumai.
Ką reiškia „mažai besiskiriantį nuo gamyklos gamintojos“?
O šiaip - vėl demonstruoji totalų neišmanymą. T-34, kaip ir visa kita karinė technika (ne tik sovietų), buvo nuolat tobulinamas iki pat karo pabaigos. Pvz., kur kas sėkmingesnis T-34-85 modelis, ginkluotas galingesniu 85 mm pabūklu, pasirodė tik 1943 metais. Tarpinių modifikacijų buvo daugybė, nuolat tobulinant šarvus, pabūklą, pakabą ir t. t.
Snukis wrote:Nu matai, pagal mano "fantazijas", jei jau taip nebutu paslaptimi sarvu gamybos technologija, tai nebutu baisiai dideles problemos stambesnei saliai paleisti i serija tankus su tokiais sarvais bei pardavineti papigiai.
Neskaitant to, kad tokių šarvų gamyba yra brangus malonumas, reikalaujantis milžiniškos industrinės bazės, kas jau savaime atmeta galimybę gaminti ir pardavinėti „papigiai“ ir pamirštant faktą, kad vienintelės valstybės, galinčios tokius tankus įpirkti, paprastai gaminasi juos pačios (nuosava ginklų pramonė ir savos gamybos ginkluotė turi nemažai privalumų). O gal Zimbabvei tokius tankus pardavinėsi?
Snukis wrote:Taciau tu "serijiniu" tanku debiutas kare uzfiksuotas tik 1941m pabaigoje. Iki tol buvo daugiau bandymai kovinemis salygomis nei tikrai serijiniu budu gaminamu tanku pasirodymai.
Nuorodos į šaltinius?
Snukis wrote:Jeigu taip butu, tai pataikius is granatsvaidzio liktu "pedsakas" kaip nepersaunamojoj liemenej, t.y. istrigtu sluoksniuose sviedinys. Taciau, kaip rode patys amerikieciai, po pataikymo tik ilenkiamas sarvas ir nudraskoma visa kas buvo prie jo pritvirtinta. Tai panasiau i lydiniu naudojima, o ne gryno kazkokio metalo.
M1A2 Abrams šarvai yra kompozitiniai, t. y. sudaryti iš kelių sluoksnių. Vieną iš sluoksnių sudaro DU, likusius - titano matrica su keramikos blokais ir kitos medžiagos. Be to, jei jau apsiskelbei fizikos specialistu, turėtum žinoti, kad metalo deformacijų pobūdis radikaliai keičiasi atsižvelgiant į sviedinio greitį. Todėl lyginti šaunamojo ginklo kulką (pataikiusią į kevlarą - lyginti sintetinį audinį su metalu pagal paliktą pėdsaką - irgi originali metodika) su kinetiniu penetratoriumi arba kumuliatyviniu sviediniu turbūt neverta.
User avatar
Snukis
senbuvis
Posts: 3214
Joined: 2004-06-03 18:27
Location: Kaunas
Contact:

2005-11-21 23:35

RB wrote:...
Ką reiškia „mažai besiskiriantį nuo gamyklos gamintojos“?
Ta prasme, kad skirtingose gamyklose pagaminti tankai skyres nedaug kuo, t.y. buvo mazdaug standartiski.
RB wrote:O šiaip - vėl demonstruoji totalų neišmanymą. T-34, kaip ir visa kita karinė technika (ne tik sovietų), buvo nuolat tobulinamas iki pat karo pabaigos. Pvz., kur kas sėkmingesnis T-34-85 modelis, ginkluotas galingesniu 85 mm pabūklu, pasirodė tik 1943 metais. Tarpinių modifikacijų buvo daugybė, nuolat tobulinant šarvus, pabūklą, pakabą ir t. t.
Taigi - apie ka kalbame ar apie T34 prototipus, kurie turejo gana daug trukumu, ar apie jau T34, kuris buvo tobulinamas?
RB wrote:
Snukis wrote:Nu matai, pagal mano "fantazijas", jei jau taip nebutu paslaptimi sarvu gamybos technologija, tai nebutu baisiai dideles problemos stambesnei saliai paleisti i serija tankus su tokiais sarvais bei pardavineti papigiai.
Neskaitant to, kad tokių šarvų gamyba yra brangus malonumas, reikalaujantis milžiniškos industrinės bazės, kas jau savaime atmeta galimybę gaminti ir pardavinėti „papigiai“ ir pamirštant faktą, kad vienintelės valstybės, galinčios tokius tankus įpirkti, paprastai gaminasi juos pačios (nuosava ginklų pramonė ir savos gamybos ginkluotė turi nemažai privalumų). O gal Zimbabvei tokius tankus pardavinėsi?
Zimbabve kiek pamenu turi urano kasyklas, o tai leistu pirkti tankus jei butu pirmos svarbos preke. Taciau, tarkim tokios salys kaip Izraelis, Cekija, Indija, Svedija turi pakankamai resursu ir galimybiu gaminti tokio tipo sarvus ale negamina. Kitas dalykas ne tik milziniska industrine baze reikalinga tanku sarvams gaminti, bet ir technologijos, o va sito gali ir netureti daugelis saliu, nors ir turincios pakankama industrine baze.
RB wrote:
Snukis wrote:Jeigu taip butu, tai pataikius is granatsvaidzio liktu "pedsakas" kaip nepersaunamojoj liemenej, t.y. istrigtu sluoksniuose sviedinys. Taciau, kaip rode patys amerikieciai, po pataikymo tik ilenkiamas sarvas ir nudraskoma visa kas buvo prie jo pritvirtinta. Tai panasiau i lydiniu naudojima, o ne gryno kazkokio metalo.
M1A2 Abrams šarvai yra kompozitiniai, t. y. sudaryti iš kelių sluoksnių. Vieną iš sluoksnių sudaro DU, likusius - titano matrica su keramikos blokais ir kitos medžiagos. Be to, jei jau apsiskelbei fizikos specialistu, turėtum žinoti, kad metalo deformacijų pobūdis radikaliai keičiasi atsižvelgiant į sviedinio greitį. Todėl lyginti šaunamojo ginklo kulką (pataikiusią į kevlarą - lyginti sintetinį audinį su metalu pagal paliktą pėdsaką - irgi originali metodika) su kinetiniu penetratoriumi arba kumuliatyviniu sviediniu turbūt neverta.
Nu kad apsiskelbiau fizikos specialistu, tai ir lyginu sluoksniuota sarva su sluoksniuotu sarvu. Liemenes buvo gaminamos ir is titano ploksciu pvz.: BB daliniuose dar 1987m. buvo tikrai naudojamos liemenes is keliu sluoksniu titano ploksciu tarpuose sintetinis audinys. Dar vienas dalykas - amerikieciai rode kaip i ta sarva pataiko rusisko granatsvaidzio sviedinys (kumuliatyvinis). Jis kaip tik ir apdraske sarvo pavirsiu, bet nepramuse. Jei butu tik elementariai plokstes keliais sluoksniais sudetos, sviedinys pragaruztu jose skyle. Vargu ar amerikietisko tanko sarvas toks paprastas kaip rasai.
Beje, metalo deformaciju pobudis radikaliai keiciasi nuo daugelio dalyku, ne tik nuo greicio. I visa tai atsizvelgiama ir todel daromi lydiniai, nes jie savo savybemis pranasesni uz grynus metalus.
User avatar
Snukis
senbuvis
Posts: 3214
Joined: 2004-06-03 18:27
Location: Kaunas
Contact:

2005-11-22 00:00

Legionas wrote: Prasidejus karui TSRS turejo 1400 T34 ir virs 700 KV, t.y. geresniu negu bet koks to meto vokieciu tankas ir deramai organizavus gynyba daugiau negu pakankamai kad ismusti vokieciu vezimus.
Tai vat ir klausimas - Kur buvo tie tankai, kad nesugebejo isdauzyti vokisku "traktoriu"? Nu vienas KV1 prie Dubysos, o kiti?
User avatar
magnat
pradedantis
Posts: 136
Joined: 2005-10-27 12:38
Location: Vilnius

2005-11-22 09:08

Truputis apie vokiečių traktoriukus :)
PzKpfw T-I
Trumpa istorija
Šis tankas yra pirmasis, kurį Vokietija pradėjo gaminti po I pasaulinio karo. Nors Versalio sutarties sąlygos draudė Vokietijai kurti, gaminti ir turėti ginkluotėje bet kokio tipo tankus, išeitis buvo rasta: pagal slaptą sutartį tarp Vokietijos ir TSRS šios teritorijoje 1927 – 1933 metais buvo bandomi “lengvasis ir didysis žemės ūkio traktoriai”, kurie ir buvo busimųjų vokiečių tankų prototipai. Be to, dar 1927 metais vokiečiai slapta sukūrė kelis tankus LKII ir juos perdavė vengrams.

Atsižvelgdama į “lengvojo traktoriaus” bandymų rezultatus Reichsvero vadovybė 1932 metais firmoje “Krupp” užsakė sukurti lengvąjį tanką, nors tuo bandė užsiimti dar kelios firmos. Firma “Krupp” pasirinkta todėl, kad būtent ji daugiausiai ir prisidėjo prie “traktorių” projekto. Jau po metų naujasis tankas buvo pateiktas kariškių teismui. Po penkiolikos tokių mašinų (tiesa, dar be bokštelių) išbandymų 1934 metų liepą jis ir buvo priimtas Vermachto ginkluotei.
Tankas sukurtas pagal tokią schemą: oru aušinamas variklis įmontuotas galinėje dalyje, per vidurį kiek dešiniau įstatytas bokštelis su dviem suporintais kulkosvaidžiais, kuriais taikytasi bendrai, tačiau šaudyta – atskirai. Pirmasis modelis, pavadintas T-I A, buvo gaminamas iki 1936 metų birželio. Iš viso nuo konvejerių nuriedėjo 818 šios modifikacijos tankų.

Dar 1935 metais tankas buvo pradėtas modernizuoti. Pakeista važiuoklė (pridėtas dar vienas riedmuo) ir pastatytas galingesnis 6 cilindrų variklis, taigi tankas T-I B pasunkėjo 400 kg, pailgėjo 40 cm, jo greitis išaugo 3 km/h, o eigos atsarga su tokiu pat kuro kiekiu padidėjo net 25 km. Svarbiausia, kad modernizuoto tanko galia padidėjo kone dvigubai – iki 100 AJ.
Pirmasis rimtas šių tankų išbandymas laukė Ispanijoje. Greitai įsitikinta, kad šarvai ir ginkluotė yra pernelyg silpna. Todėl 1937 metų birželį jų gamyba nutraukta, nors važiuoklė gaminta dar iki 1941 metų. Ant jos buvo montuojami savaeigių artilerijos pabūklų bei vadų mašinų kėbulai. Vienu iš populiariausių savaeigių artilerijos pabūklų karo pradžioje ir buvo taip vadinamasis “Panzereger-I” su trofėjine 47 mm prieštankine čekiška patranka 43 kalibrų vamzdžio ilgio. Iš jos iššautas šarvinis sviedinys už pusės kilometro pramušdavo 7 cm šarvus. Šios mašinos pradėtos gaminti po Lenkijos kampanijos – nuo 1940 metų kovo iki gegužės Berlyno firmos “Alkett” gamyklose buvo pagamintos 132 tokios mašinos, o “Daimler – Benz” ir “Škoda” gamyklose – dar 60.


1940 metais šie tankai buvo perdaromi ir į viršuje ir gale atvirą savaeigę su 150 mm pėstininkų pabūklu. Masė išaugo iki 8 t, o ekipažas – iki 4 įgulos narių.
Kaip minėta, tankai buvo perdaromi ir į vadų mašinas. Iš viso tokių mašinų pagaminta 190. Vietoje bokštelio buvo sumontuotas stačiakampis “statinys” su kulkosvaidžiu, ekipažas – 3 tankistai.


Tankai T-I A/B, ypač jų pagrindu pagaminti savaeigiai artilerijos pabūklai, buvo naudojami ir Rytų, ir Šiaurės Afrikos frontuose. Ypač pastarajame, kur sėkmingai kovojo su anglų – amerikiečių tankais ir pėstininkais. Kaip taisyklė, jais buvo apginkluojami pėstininkų divizijų tankų naikintojų divizionai.

Tačiau II pasaulinio karo istorijų puslapiuose tankai T-I nepaliko žymesnio pėdsako. Ir nekeista. Didžiausias karo pergales tankų mūšių laukuose pasiekė SS tankų pulkai ir divizijos, kurioms sunkiai gali prilygti Vermachto tankistai. Kai 1942 metais buvo suformuoti pirmieji SS tankų pulkai, šie silpnučiai ir lengvučiai T-I Vokietijos šarvuočių daliniuose jau buvo praradę savo reikšmę. Šiuos tankus galėjai išvysti apmokymų poligonuose ar antrarūšiuose kariniuose daliniuose. Vis dėlto šie jau pasenę tankai dar naudoti žvalgybai. Pamažu ir juos keitė naujais modeliais, o dar tinkami T-I A/B buvo perdaromi į amunicijos transporterius.

1942 metais T-I vardas dar kartą buvo linksniuotas inžinierių ir konstruktorių. Firma “Krauss – Maffei” pabandė sukurti žvalgybos tanką T-I C, kuris su savo pirmtakais neturėjo nieko bendro. Greitaeigis tankas su dviem 13,2 ir 7,92 mm kulkosvaidžiais buvo gana tobulas. Net suspėjo pagaminti 40 tokių mašinų, bet į frontą jie kažkodėl nepateko.


Iš viso buvo pagaminta maždaug 1500 T-I A ir T-I B tankų. Šiandien jie atrodo gan juokingai, bet nereikia pamiršti, kad būtent su jais atgimė Vokietijos tankų gamyba. Tankų, kurie dešimtimis metų savo techniniais sprendimais pralenkė tiek rusų, tiek jų sąjungininkų gamintas šarvuotas mašinas. Juk ir po “juokingųjų” tankų T-I vikšrais per kelis mėnesius atgulė Lenkija, Prancūzija, Belgija, Olandija, Norvegija, Jugoslavija, Graikija…

http://army.lt/index.php?module=Static_ ... /vok4.html
Attachments
TI2.jpg
User avatar
son
senbuvis
Posts: 2630
Joined: 2005-04-05 08:31
Location: Kaunas/London

2005-11-22 12:03

truputi apie tanku sarvus. visu siuolaikiniu tanku gaminamu nuo 1960m. sarvai yra is kompoziciniu medziagu ir sluoksniuti. atskiras metalas yra per silpnas bet kokiam isoriniam poveikiui tad gaminami lydiniai. siuo metu tankuose ir sarvuotose masinose labiausiai paplite ivairus aliumo lydiniai ir anglies pluostas. sios medziagos yra pakankamai lengvos ir pakankamai stiprios. butent del ju lengvumo galima deti kelis siu medziagu sluoksnius i tarpus dedant izoliacine karsciui medziaga keramika (populiaru tsrs gamybos sarvuotoj technikoj) arba darant paprasta oro tarpa kad ugnis issiskleistu.. zinoma isoriniam sluoksnyje neuzmirstamas plieno sluoksnis kuri lengvai apeina naujesnes modifikacijos sviediniai dazniausiai turintys po dvi ar daugiau sprogstamuju galvuciu (veikimo principas pirmoji pramusa plieno sarva tada antroji ikritusi i jau pramusta sarva sprogsta dar karta suardydama kitu lydiniu plokstes) toks sprogimas gerai "nuvainikuojamas" patekes i oro tarpa. tam pirmajam irako kare pirma karta realiai buvo panaudoti nuskurdinto urano sviediniai kurie pateke po pirmuoju sarvu sudarydavo toki sprogima jog priesininko tankas (irakieciu t72) netekdavo viso bogstelio arba netgi visas budavo pakeliamas nuo zemes.. pries sudetinius sviedinius tarybiniai tanku boksteliai budavo dengiami sprogmenimis. jei i ji pataikydavo raketa sis sprogmuo sprogdavo sunaikindamas pirmaji sviedinio sprogima. o antrasisturedavo prakirsti plieno sarva tad vidiniai budavo net nesuzalojami..
esme kad taku sarvas yra sluoksniuotas ir jam naudojama daugybe kompoziciniu medziagu kuriu technologijos nuolat tobuleja.. beje medziagu atsparumo tobulejima parode ka tik rusu mokslininkai pagamine pestininku salma is aliumo lydinio kuris daug lengvesnis negu dabar naudojami ju kariuomeneje bei atlaiko tiesiogini suvi is uz dvieju metru makarovo pistoleto.. tai labai didelis pasiekimas bet kaip tiketina rusijai pritruks lesu jiem gaminti..
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2005-11-22 12:07

Snukis wrote: Taigi - apie ka kalbame ar apie T34 prototipus, kurie turejo gana daug trukumu, ar apie jau T34, kuris buvo tobulinamas?
Dar kartą bandau lėtai paaiškinti ant pirštų: pagamino prototipą. Išbandė. Nusprendė, kad iš esmės tiks. Pradėjo serijinę gamybą. Išaiškėjo trūkumai. Patobulino. Gamino toliau. Išaiškėjo nauji trūkumai. Patobulino. Gamino toliau. Išaiškėjo... (kokie 7 ciklai turbūt, konkrečiai T-34 imant). Serijiniai T-34 buvo gaminami nuo 1940 rugsėjo, taip, tai buvo pirmoji, pati netobuliausia modifikacija, tačiau tai jau buvo serijinės gamybos tankai, o ne prototipai ar bandomieji modeliai.
Snukis wrote:Zimbabve kiek pamenu turi urano kasyklas, o tai leistu pirkti tankus jei butu pirmos svarbos preke.
Tai kur gi Zimbabvės tankai, naikintuvai, atakos malunsparniai, jei jie gali sau tai leisti? Ką, Rusija jiems neparduotų bet kokiu pageidaujamu kiekiu? Matyt, negali sau leisti.
Snukis wrote:Taciau, tarkim tokios salys kaip Izraelis, Cekija, Indija, Svedija turi pakankamai resursu ir galimybiu gaminti tokio tipo sarvus ale negamina.
Čekija? O į Mėnulį ekspedicijos surengti jie negali? Švedija? O kam jiems kišti tokius pinigus? Tuo labiau, kad vaizduodamas ekspertą turėtum žinoti, jog Švedijos armija ginkluota daugiausia vokiškais Leopard 2, paskutinis jų gamybos tankas (tankas S) yra beviltiškai pasenęs. Indija? O iš kur pas juos reikalinga industrinė ir mokslinė bazė? Primenu, kad kalbame apie itin brangių keraminių medžiagų (pvz., boro karbido) naudojimą itin dideliais kiekiais. Savo ginklų pramonė yra gerai, tačiau kurti ją tuščioje vietoje, neturint pakankamos industrinės bazės - per barngu. Indija verčiau perka Rusijos ginklus.
O va dėl Izraelio - Merkava 4 šarvų struktūra mažai žinoma. Tikėtina, kad jie naudoja kažkokius kompozitus, kokius tiksliai - neaišku, tuo labiau, kad taikoma moduliarinė šarvų struktūra su pagal poreikius keičiamais komponentais.
Tuo pačiu pasidomėk ir Chobham tipo šarvų gamybos ir priežiūros kaina. Kompozitinės medžiagos reiškia dažną ir labai brangų tokių šarvų remontą. Jau vien todėl daugelis šalių naudoja paprastesnius, pigesnius, beveik tiek pat efektyvius ir priežiūros nereikalaujančius šarvus, pvz., perforuotus metalinius šarvus (kad ir vokiškas Leopard 2).
Snukis wrote:Dar vienas dalykas - amerikieciai rode kaip i ta sarva pataiko rusisko granatsvaidzio sviedinys (kumuliatyvinis). Jis kaip tik ir apdraske sarvo pavirsiu, bet nepramuse. Jei butu tik elementariai plokstes keliais sluoksniais sudetos, sviedinys pragaruztu jose skyle. Vargu ar amerikietisko tanko sarvas toks paprastas kaip rasai.
Tai nėra kelios sudėtos plokštės. Tai yra sudėtingos struktūros kompozitinis šarvas, kurio atsparumą užtikrina ne vien kažkokie lydiniai, o tam tikras struktūrinis išdėstymas (DU strypai, daug ertmių turinti metalinė struktūra, ant jų - titano matrica su keramikos blokais, kurie smūgio metu virsta dulkėmis ir išsklaido kumuliatyvinę čiurkšlę, ant viršaus gal būt - ir ERA, kuris po pataikymo sprogsta, vėl gi, išsklaidydamas čiurkšlę.
Taigi, prieš pasakodamas apie niekieno neatskleistas paslaptis pasidomėk, kaip gi iš tikrųjų tie tankų šarvai veikia ;)
Last edited by RB on 2005-11-22 12:15, edited 1 time in total.
Post Reply