Juk sakiau, kad neskubėtum, Ateonai, jei nori būti pirmas... Dabar per skubėjimą neapsižiūrėjai, kas tvirtina ir kas neigia vienu ir kitu atveju. Aš pasakau, kad son neteisus, t.y. son teigia, - aš paneigiu. Antru atveju - pats Nomad neigia savo tik ką pateigtą teiginį. Kas jo prašo tai teigti? Juk visiškai nesvarbu, kad abiem atvejais tezė ir antitezė nusakomos "vienu sakiniu". Nomad atveju, iš jo kyla ir teigimas ir neigimas to papies. Išvada - pragmatiškas atmetimas nenaudingo nereikalingo suvokimo, kurio tvirtinimo - kaip nebūtų keista - ir laukė-nesulaukė iš manęs.Ateonas wrote: Žiek, kaip lengva tavo demagogijos patrankas atsukti į tave patį:
Srove, čia bandai paneigti tai, ką tuo pačiu sakiniu pats ir teigi. Neigimas be teigimo negalimas, kaip negalima ir antitezė be tezės. Manei, niekas negali sužinoti tavo vidinių suvokimų? Manei, nuslėpsi savo pergyvenimą dėl to, ko nepadarei? Manei, kad niekam nepavyks sužinoti, jog tu pats kuo puikiausiai supranti, jog nusišneki?Srovė wrote:Savo pradėtoj temoj aš jau rašiau, kad visiškai nepergyvenu dėl to, ko aš nedariau. Štai tau atrodo, kad aš nusišneku, bet aš žinau, kad yra ne taip.
Mums belieka tau tik padėkoti už tokį tavo vidinio pasaulio atsiskleidimą.
- Šlapias parakas po "patrankų atsukimo" kažkaip pasidarė... Matyt, ne pagal jėgas toks sukiojimas.
Ateonas wrote: Demagoge tu demagoge... Blyn, krūčiau net už Mazuronį.
Tu čia, Ateonai, kaip Petras Cvirka. Jo minčių reiškimo būdas - "Mažai žodžių, daug prasmės".
Pažiūrėkim, ką tu sugebi pasakyti tokia trumpa replika.
a) kad nesupranti (demagogija niekada negali būti suprantama)
b) kad pyksti (negatyvus žodžių atspalvis)
c) subjektyviai vertini situaciją ("savojo" gynimas neįsigilinus)
d) linkęs sureikšminti priešus (krūčiau)
e) šališkas (Mazuronis negeras)
f) prisilaikai stipresniųjų (Libdemai silpni (bent jau tau taip turi atrodyti))
g) ...
Juk tai visiškai nesiderina su kritišku mąstymu, - tai elementarus skepsis ir skepsis pragmatiškas. Kaip nors nutyldyti aponentus.
Visumoje, tau tokie griekai nebūdingi. Absoliučia prasme, aš to ir netvirtinu. Tau visą laiką sekėsi polemikoj - matyt, nes dar nemoki susivaldyti, kai tavo paties nuojauta skelbia, kad derėtų atsisakyti kai kurių nuostatų.
Tik kažkaip, tur but, norisi, kad beprasmiškų momentų nė nebūtų buvę ginta?