Vilius wrote: ↑2017-11-09 10:56
Net ir galingiausi kompiuteriai negali iki galo perskaičiuoti viso to besišakojančio alternatyvų medžio. Kompiuteris tiesiog stengiasi apskaičiuoti labiausiais tikėtinas šakas, ir daro sekantį ėjimą remdamasis tais skaičiavimais. Tačiau tame ateities ėjimų medyje neišvengiamai bus nemaža dalis šakų, kurių kompiuteris net neperskaičiavo - t.y. jis net nežino, ar tie ėjimai pagerintų ar pablogintų jo padėtį. Tai va, mano pointas yra, kad žmogiškas triukšmas gali padėti dažniau nuvesti partiją į tas neapskaičiuotas teritorijas
Tai kad ne. Visų pirma tam, kad kompiuteris nutrauktų tolesnę kažkurios šakos analizę anksčiau laiko, t. y. nepasiekęs maksimalaus numatyto gylio, jis turi įvertinti tą šaką kaip beviltiškai blogą priešininkui ir nevertą tolesnės analizės. Jei tas „neoptimalus“ ėjimas yra „beveik“ optimalus, kompiuteris ko gero jį analizuos tiek pat giliai, kaip ir optimalų.
Antras dalykas – kai tik tu padarysi tą ėjimą, kompiuteris pradės naują analizę, remdamasis esama padėtimi lentoje. Jis nebus „išmuštas iš vėžių“, jis bus numatęs, kad ši situacija gali susiklostyti, analizuodamas ankstesnįjį ėjimą, ir arba išanalizavęs bei įvertines galimas situacijas dar kelis ėjimus į priekį (tokiu atveju nėra jokio privalumo lyginant su optimaliu ėjimu), arba anksčiau laiko nutraukęs analizę (čia žr. pirmą). Ar tas nutraukimas duoda privalumą žmogui? Aš nežinau, ar algoritmas išsaugo ankstesnio ėjimo analizės rezultatus ir juos naudoja, ar ne. Jei ne, tai jokio privalumo vėl nėra, kompiuteris analizuoja situaciją taip pat, kaip visada, tik tu padarei blogesnį ėjimą. Jei taip, kompiuteris viso labo praranda kelias milisekundes. Ir, turiu pastebėti, praranda jų itin mažai. Nepamirškime, kad praėjusiu ėjimu jis turėjo analizuoti n situacijų per maks. m ėjimų į priekį. Bet dabar iš tų n galimų situacijų liko tik viena – tą, kurią lentoje sukūrė tavo ėjimas. Taigi, jis dėl anksčiau laiko nutrauktos analizės blogiausiu atveju prarado 1/n viso praėjusio ėjimo analizės laiko.
RB wrote: ↑2017-11-05 23:16
Bet mitelšpilyje ir endšpilyje toks „neoptimalumas“ tikrai neduos jokio pranašumo.
Sutinku su šita dalimi. Kuo mažiau lieka galimų ėjimų, tuo labiau tikėtina, kad kompiuteris juos visus perskaičiuos iki galo, todėl pabaigoje žmogiško triukšmo į partiją geriau neįnešinėti
[/quote][/quote]Tai kad mitelšpilyje kaip tik ėjimų variantų yra daugiausia. Kaip taisyklė, kompiuteris naudoja analizę tik mitelšpilyje. Tiek debiutas, tiek endšpilis žaidžiamas renkantis ėjimus iš duombazės.
Jei kalbame apie endšpilį, tai visos baigtys su 6 ir mažiau (jei gerai pamenu) figūrų yra išspręstos, kompiuteris nieko neanalizuoja, tik susiranda duombazėje esamą situaciją ir tada toliau eina per duombazės indeksą, pasirinkdamas geriausius ėjimus. Čia priešininkas nieko padaryti nebegali, kompiuteris garantuotai nebesuklys.
Jei kalbame apie debiutą, visi populiarių debiutų variantai yra duomenų bazėje kartu su jš „gerumo“ euristiniais įverčiais, taigi, kompiuteriui ir vėl tereikia eiti per duombazės indeksą ir rinktis ėjimą, užtikrinantį geriausią jam padėtį lentoje. Va čia „netikėti“ ėjimai naudingi tuo, kad sukuria padėtį lentoje, kurios duombazėje tiesiog nebėra, ir kompiuteris priverstas anksčiau laiko imtis analizės.