Visas tris.Apie kokią sąvoką čia kalbame? Dievas? Jėzus? Nukryžiavimas? Prisikėlimas?
Eksperimentai - nustatyti dievo egzistavima
Ar neperdaug supaprastintas toks požiūris?Nomad wrote:Ir yra labai lengva. Dievo savoka buvo sugalvota paaiskinti reiskinius, kuriu tuo metu zmones nesugebejo paaiskinti niekaip kitaip: zaiba, saule, gyvybes egzistavima ir panasiai.Ir jeigu mes žinotume religijos ištakas, tuomet būtų labai lengva pasakyti kas ir kodėl sugalvojo Dievo sąvoką.
Nenoriu primesti savo nuomonės dėl pačios dievo sąvokos, bet turiu šiokį tokį pastebėjimą dėl tuometinio didelio noro paaiškinti gamtos reiškinius ar kažką kita. Juk logiškiau priešingai manyti, - kad kažką kita.
Man dar teko rimtai studijuoti Marksizmą-leninizmą ir Mokslinį ateizmą. Šitaip religijos atsiradimo priežastis ir aiškino komunizmo "teologai".
Bet. Argi dabar šiame pasaulėjyje nebegyvena kitokie primatai be žmonių, ir argi mes nebematom, kaip jie reaguoja į tuos "baisius" gamtos fenomenus? Juk beždžionių būriui tiek ir terūpi tokios audros, kiek šalta sušlapus. Visa įtampa, visa kova, visos pastangos juk vyksta dėl visai kitokių dalykų. Gal tik besirandantys, besivystantys visuoneniniai santykiai ir tada buvo visų ieškojimų, sulyginimų, "atradimų" pagrindas? Gamtos reiškiniai juk buvo įprastas dalykas. Jei jau pastebimi panašumai visuomeninių santykių su gamtos reiškinių dėsningumais, tai ar ne logiška manyti, kad visuomeninių dėsningumų "aprašymui" buvo prasmė panaudoti gamtiškuosius, kaip visiems įprastus ir žinomus.
Tik dabar, nebeturint ką veikt, vėl gali atrodyti, kad tada buvo labiau aktualus gamto pažinimas nei užimti padėtį bandoje (visuomenėje). - Pirmiausia reikėjo išgyventi ir išgyventi besikeičiančios natūraliosios atrankos sąlygomis. Tam buvo aktualiau pažinti tai, kas tik randasi, nei gylintis į tai, kas įprasta.
Last edited by Srovė on 2006-03-30 16:27, edited 1 time in total.
Aš tik konstatuoju faktą, kad ji nėra paplitusi, todėl laikyti ją adekvačia krikščionybei (į ką beje apeliuojama) nėra pagrindo. Na tik tiek, kad perimta terminologija. Kitaip tariant, ji neturi jokio potencialo įrodyti, jog krikščionybė yra tokia pat nesąmonė.Vajezus wrote: Kadangi, žiūriu, tave erzina žodis "jei", frazę perrašysiu apsieidamas be jo: "KK religija nėra propaguojama, todėl ji neplinta, kaip kitos". Tai ką, Mariau, ar dabar kas nors nuo to pasikeitė?
Tikslumo dėlei reikia pažymėti, kad tie 16% procentų yra ne ateistai, o tie kas savęs nepriskiria jokiai religijai. Taigi geriausiu atveju ateistų gali būti 8% (nes pusė sako esantys teistais, bet nereligingais). Na o sąmoningai save ateistais įvardino bene 1% žmonių. Taigi labai toli iki 16%.Vajezus wrote:Ta tavo "niekinga mažuma" sudaro 16% Žemės gyventojų, tuo tarpu kai krikščionių yra 33%.
Different type of data collection methodologies using different types of questions showed a consistent pattern: In most countries only a tiny number of people (zero to a fraction of 1 percent) will answer "atheism" or "atheist" when asked an open-ended question about what their religious preference. A slightly larger number of people will answer "yes" if asked pointedly if they are an atheist. A slightly larger number than that will answer "no" when asked if they believe in any type of God, deities, or Higher Power. A slightly larger number answer "no" when asked simply if they "believe in God" (omitting wording indicating more nebulous, less anthropomorphic conceptions of divinity). Finally, a larger number of people answer "none" or "non-religious" when asked asked an open-ended queston about what their religious preference is. Although figures vary for each country, average numbers indicate that roughly half of the people who self-identify as "nonreligious" also answer "yes" when asked if they believe in God or a Higher Power.
Netiesa. Zmogus, del kokiu nors paskatu, vykdantis religines apeigas gali buti vadinamas religingu, taciau nebutinai turi buti tikintis. Paskatos vykdyti ritualus gali buti labai ivairios, pvz, iprotis, noras pritapti prie aplinkiniu, aplinkiniu spaudimas/prievarta, noras kam nors itikti it t.t.senis wrote:nereligingi teistai == religingi ateistai == bullshit
Galimas ir atvirkscias variantas: zmogus, nevykdantis jokiu religiniu apeigu ir nepriklausantis jokiai religinei bendruomenei (taigi - nereligingas) gali tiketi savo paties sugalvotu dievu (arba dievais, dvasiomis arba Klounais), todel bus tikintis.
Zinai, pasakymas, kad KK nuo Krikscionybes skiriasi tik pasekeju skaiciumi yra nepaprastai didelis komplimentas sio forumo dalyviams, nes mes tiesiog juokaudami (ypatinga pagarba Nomad, nes kartais juokiuosiu iki asaru) sukureme pasaka prilygstancia 2000 metu gyvuojanciai legendai apie nekaltus prasidejimus, prisikelusius numirelius ir kt..marius_s wrote:Aš tik konstatuoju faktą, kad ji nėra paplitusi, todėl laikyti ją adekvačia krikščionybei (į ką beje apeliuojama) nėra pagrindo.
Jei tiketi CIA World Factbook, pasaulyje yra 2.36% ateistu ir 5.89% budistu. Taigi viso netikinciu dievu yra 8.25% arba daugiau nei puse milijardo zmoniu. Be to, yra 12.03% nereligingu, kuriu nepriskirsi nei prie tu nei prie tu. Zodziu niekaip nepavadinsi "niekinga mažuma".Tikslumo dėlei reikia pažymėti, kad tie 16% procentų yra ne ateistai, o tie kas savęs nepriskiria jokiai religijai. Taigi geriausiu atveju ateistų gali būti 8% (nes pusė sako esantys teistais, bet nereligingais). Na o sąmoningai save ateistais įvardino bene 1% žmonių. Taigi labai toli iki 16%.