Dėl mokslo atsiradimo turime būti dėkingi krikščionybei?

[RB]

Dar vienas mitas... Bažnyčias pozicija už etiškus mokslinius tyrimus (pvz kad neskatinti embrionų gamybos medicininiams tikslams, kamienines ląsteles imti ne iš embrionų juos sunaikinant, o iš alternatyvių šaltinių) pavaizduojama kaip kova prieš genetinius tyrimus apskritai.

Taip. Bažnyčia patogiai ignoruoja faktą, kad embrionų atsargos yra pakankamos dešimtmečiams tyrimų, o tie embrionai vis vien bus sunaikinti. Taip pat ignoruoja ir tai, kad jokių alternatyvių šaltinių nediferencijuotoms kamieninėms ląstelėms tiesiog nėra.

[7x]

Niekas nesako, kad antikos laikais mokslo nebuvo, o jį išrado krikščionys.

Buvo kalbėta apie mokslo iškilimą ir kiek tai įtakojo krikščionybė. Daviau linką, kur parašyta, kad visi tavo universitetai iškilo po to kai buvo atgauti antikos raštai. Taip par daviau linką, kuriame buvo teigiama, kad iki tol buvo tik kelios antikos mokytmų kopijos vienuolynuose. Todėl aš darau paprastą išvadą - mokslas Europoje iškilo dėl antikos palikimo. Jį padėjo atgauti kryžiaus žygiai. Viskas.

Toliau kiek mokslas buvo plėtojamas. Na kaip ten apie gamtos mokslų dėstymą univeruose? Legiono linkai apie astronomijos "puoselėjimą" sėkmingai ignoruojami. Apie krikščioniškąją mediciną nutylėta.

[marius_s]

Taip par daviau linką, kuriame buvo teigiama, kad iki tol buvo tik kelios antikos mokytmų kopijos vienuolynuose. Todėl aš darau paprastą išvadą - mokslas Europoje iškilo dėl antikos palikimo. Jį padėjo atgauti kryžiaus žygiai. Viskas.

Taip, Antikos palikimas buvo svarbus faktorius (nors pvz astronomijoje jis suveikė kaip stabdis). Tačiau mokslas pats neiškyla. Ir vien palikimo turėjimas tolesnės mokslo raidos nenulemia. Tarkim arabai pradžioje turėjo geresnį palikimą, bet islamiška aplinka mokslo progresui buvo ne tokia palanki kaip krikščionybė.

Švietimo reforma Europoje prasidėjo 787 metais (įdiegiant trivium ir quadrivium programas), o antikos palikimas buvo atgautas po beveik 300 metų. Kas buvo daroma su tuo palikimu? Įkuriami universitetai ir toliau tobulinamas mokslinis metodas. Ir per kelis šimtus metų mokslo lygis žymiai pranoksta bet ką kas iki tol per tiek pat laiko buvo sukurta visur kitur pasaulyje (Graikijoje, Egipte, Indijoje, Kinijoje, etc).

kaip ten apie gamtos mokslų dėstymą univeruose? Legiono linkai apie astronomijos "puoselėjimą" sėkmingai ignoruojami. Apie krikščioniškąją mediciną nutylėta.

Astronomija ir medicina buvo dėstoma universitetuose. Konfliktai dėl heliocentrinės sistemos kilo būtent dėl įsikabinimo į Aristotelio modelį. Taigi antikos palikimas šitoje srityje suveikė negatyviai.

Medicina. Turbūt lėčiausiai besivystanti disciplina, didžia dalimi rėmusis antikos palikimu. Europoje progresas prasidėjo 16 a. Kodėl - sunku pasakyti. Greičiausiai dėl dalyko sudėtingumo (ir šiais laikais tai viena sudėtingiausių disciplinų) ir dėl per didelio pasitikėjimo antikos žiniomis (kad viskas jau atrasta Hipokrato ir Galeno). Dar pvz egzistuoja mitai, kad bažnyčia draudė žmonių skrodimus. Skrodimai reguliariai buvo atliekami medicinos mokyklose nuo 13 amžiaus.

[Snukis]

Taip par daviau linką, kuriame buvo teigiama, kad iki tol buvo tik kelios antikos mokytmų kopijos vienuolynuose. Todėl aš darau paprastą išvadą - mokslas Europoje iškilo dėl antikos palikimo. Jį padėjo atgauti kryžiaus žygiai. Viskas.

Taip, Antikos palikimas buvo svarbus faktorius (nors pvz astronomijoje jis suveikė kaip stabdis).

Nejaugi? Gal norejai pasakyti, kad beveik 1000 metu krikscioniskieji 'mokslininkai" nieko daugiau nepadare, neatrado (gal net dar pradangino zinias) nei iki tol zinojo Egipto, graiku, arabu, kinieciu astronomai? Net atrade Amerika krikscionys labai stebejosi "tamsuoliu" aborigenu astronominemis ziniomis.

Tačiau mokslas pats neiškyla. Ir vien palikimo turėjimas tolesnės mokslo raidos nenulemia.

Taip, jei ta palikima perima loxai ir nemoksos dogmatikai.

Tarkim arabai pradžioje turėjo geresnį palikimą, bet islamiška aplinka mokslo progresui buvo ne tokia palanki kaip krikščionybė.

Ooooo! Spyris i savo vartus! Islamas atsirado is krikscionybes

Švietimo reforma Europoje prasidėjo 787 metais (įdiegiant trivium ir quadrivium programas), o antikos palikimas buvo atgautas po beveik 300 metų.

T.y. daugiau kaip 1000 metu krikscionys buvo visiski tamsuoliai. ta norejai pasakyti?

Kas buvo daroma su tuo palikimu? Įkuriami universitetai ir toliau tobulinamas mokslinis metodas.

Kaip tobulinamas? Deginami nors kiek mastantys zmones ant inkvizicijos lauzu?

Ir per kelis šimtus metų mokslo lygis žymiai pranoksta bet ką kas iki tol per tiek pat laiko buvo sukurta visur kitur pasaulyje (Graikijoje, Egipte, Indijoje, Kinijoje, etc).

Kitaip sakant - per kelis simtus metu tik tesuvokta koks palikimas buvo gautas, o daugelio astronominiu ziniu turejimas senoves civilizacijose iki siol stebina visus.

Astronomija ir medicina buvo dėstoma universitetuose. Konfliktai dėl heliocentrinės sistemos kilo būtent dėl įsikabinimo į Aristotelio modelį. Taigi antikos palikimas šitoje srityje suveikė negatyviai.

Ir kas isikabino i ta Aristotelio modeli? Antikiniai graikai ar dogmaytikai krikscionys nesugebantys patys ka nors sugalvoti?

Medicina. Turbūt lėčiausiai besivystanti disciplina, didžia dalimi rėmusis antikos palikimu. Europoje progresas prasidėjo 16 a. Kodėl - sunku pasakyti. Greičiausiai dėl dalyko sudėtingumo (ir šiais laikais tai viena sudėtingiausių disciplinų) ir dėl per didelio pasitikėjimo antikos žiniomis (kad viskas jau atrasta Hipokrato ir Galeno).

O kodel nenori paaiskinti paprastai: Medicina nesivyste prie krikscionybes, nes tai buvo laikyta viena is raganavimo formu.

Dar pvz egzistuoja mitai, kad bažnyčia draudė žmonių skrodimus. Skrodimai reguliariai buvo atliekami medicinos mokyklose nuo 13 amžiaus.

T.y. po to kai diduomene nenorejo dvesti nuo menkuciu suzeidimu, o iki tol toks pats didikas butu pacirskines medika uz jo bandymus tyrineti zmogaus vidaus sandara. Tik dievas tegali nuspresti zmogui mirti ar gyventi

[marius_s]

Gerbiamas Snuki,

Buvo civilizacijų (Babilonas, Kinija, Indija, Egiptas, Majai), kurios atskirose srityse buvo pasiekusios žymiai daugiau negu viduramžių Europa. Aš to neginčiju. Tačiau šiuolaikinis mokslas atsirado būtent Europoje, ir pamatai tam buvo padėti Viduramžiais bei Renesanso laikotarpiais - susipažink su mokslo ir mokslinio metodo istorija.

Dabar diskusija panaši į dramblio svetainėje ignoravimą - šiuolaikinis mokslas atsirado krikščioniškoje Europoje, bet kaip tai paneigiantys argumentai naudojami fragmentiški kitų civilizacijų pasiekimai ir pasaka kaip viduramžiais buvo deginami mokslininkai. Ir ignoruojama, kad kitur normalus mokslas neatsirado.

Taip, jei ta palikima perima loxai ir nemoksos dogmatikai.

Jeigu Europoje Antikos palikimas buvo išsaugotas ir išplėtotas, tai gal tie europiečiai nebuvo loxai ir nemokšos?

Ooooo! Spyris i savo vartus! Islamas atsirado is krikscionybes

Norėjai pasakyti po krikščionybės? Šiaip islamas labiau susijęs su judaizmu negu krikščionybe... ir kodėl tai yra spyris į "krikščionybės vartus"...

T.y. daugiau kaip 1000 metu krikscionys buvo visiski tamsuoliai. ta norejai pasakyti?

Ne didesni negu bet kas kitas tuometinėje Europoje. Tuo labiau, kad raštingumas ir lotynų kalba buvo išsaugota per vienuolynus. Pasidomėk kokie tuo metu vyko politiniai procesai.

Kaip tobulinamas? Deginami nors kiek mastantys zmones ant inkvizicijos lauzu?

Pasikartosiu - paskaityk kokia yra mokslinio metodo vystymosi istorija. Jeigu nors kiek mastančiais žmonėmis laikai eretikus (kurie su mokslu neturėjo nieko bendro), tai tebūnie. Tu kartoji seną mitą, kad viduramžių inkvizicija degino mokslininkus. Pasakyk, prašau, kiek ji jų sudegino?

Ir kas isikabino i ta Aristotelio modeli? Antikiniai graikai ar dogmaytikai krikscionys nesugebantys patys ka nors sugalvoti?

Ir vieni, ir kiti. Heliocentrinės sistemos idėja pirmą kartą buvo iškelta taip pat Graikijoje, bet aristotelininkai ją nutildė. Tačiau, kaip ten bebūtų, teisingas saulės sistemos modelis buvo atrastas ir buvo įtvirtintas būtent krikščioniškoje Europoje, o ne kur kitur.

O kodel nenori paaiskinti paprastai: Medicina nesivyste prie krikscionybes, nes tai buvo laikyta viena is raganavimo formu.

Ne. Medicina buvo dėstoma universitetuose. Raganavimu kai kuriose šalyse buvo laikomos tam tikros liaudiškos priemonės (susijusios su magija, bet kartu veiksmingos dėl žolelių). Farmacija taip pat egzistavo, tik pasitenkinta graikų žiniomis.

o iki tol toks pats didikas butu pacirskines medika uz jo bandymus tyrineti zmogaus vidaus sandara.

Gal pateiksi nuorodą į šaltinius apie tokius atvejus arba draudimus atlikti medicininius skrodimus?

[Shiori]

http://www.cscs.umich.edu/~crshalizi/Wh ... ition.html

[marius_s]

http://www.cscs.umich.edu/~crshalizi/Wh ... ition.html

Pakomentuosiu tik didžiausią kaltinimą, pateiktą tame straipsnelyje (kuris, beje, yra be jokių nuorodų į šaltinius), dažnai kartojamą kitose vietose ir kartais net vadovėliuose. Teigiama, jog šita bulė uždraudė medicininius skrodimus.

and at the end of the thirteenth century came the most serious blow of all; for then it was that Pope Boniface VIII, without any of that foresight of consequences which might well have been expected in an infallible teacher, issued a decretal forbidding a practice which had come into use during the Crusades, namely, the separation of the flesh from the bones of the dead whose remains it was desired to carry back to their own country. The idea lying at the bottom of this interdiction was in all probability that which had inspired Tertullian to make his bitter utterance against Herophilus; but, be that as it may, it soon came to be considered as extending to all dissection, and thereby surgery and medicine were crippled for more than two centuries; it was the worst blow they ever received

Realybėje viskas buvo kur kas paprasčiau:

The medical profession began to perform dissections again in the 13th century. However, there was a period in which this ceased from about 1299 when Pope Boniface VIII (who sold Sardinia to Catalonia) issued a Papal Bull entitled "De sepolturis" which forbade manipulation of corpses and the reduction of them to bones. This had two principal aims: 1) stop the dismemberment of cadavers; 2) Stop the commerce that had developed in bones from soldiers killed in the Holy land.
The Bull was not meant to impede dissection but in practice did stop it. A few years later, dissection once again began thanks to later Popes who understood the mistake which had been made and who issued Bulls allowing dissection in specific periods of the year

http://pacs.unica.it/biblio/lesson3.htm

[Snukis]

Gerbiamas Snuki,

Buvo civilizacijų (Babilonas, Kinija, Indija, Egiptas, Majai), kurios atskirose srityse buvo pasiekusios žymiai daugiau negu viduramžių Europa. Aš to neginčiju. Tačiau šiuolaikinis mokslas atsirado būtent Europoje, ir pamatai tam buvo padėti Viduramžiais bei Renesanso laikotarpiais - susipažink su mokslo ir mokslinio metodo istorija.

Didz. gerb. tamsta mariau-s, siuolaikinis mokslas tikrai atsirado Europoje, bet nepaisant tuo metu siautusios krikscionybes. Be to pagrindai buvo padeti ne viduramziais, ir ne Europoje Pamatai mokslui atsirado Azijoje ir Afrikoje, o toliau buvo tik metodiku kitimas.

Dabar diskusija panaši į dramblio svetainėje ignoravimą - šiuolaikinis mokslas atsirado krikščioniškoje Europoje, bet kaip tai paneigiantys argumentai naudojami fragmentiški kitų civilizacijų pasiekimai ir pasaka kaip viduramžiais buvo deginami mokslininkai. Ir ignoruojama, kad kitur normalus mokslas neatsirado.

Kaip sakiau - mokslas Europoje atsirado nepaisant kriksionybes, nes pagrindai buvo nekrikscioniski ir pats ziniu siekimas priestaravo krikscionybes dogmoms. Kitur mokslas neatsirado? Nejaugi?! Metodologijos smarkiai skyresi Azijoj ir Europoj, bet mokslas vystesi daugmaz vienodai. Pvz. skaiciavimo sistema perimta is arabu, kai dar velyvaisiais viduramziais Europoje naudotasi skaiciavimo sistema su romeniskais skaitmenimis ir profesoriaus laipsni galejai gauti parases traktata kaip dauginti MIIIC is MLVXII.

Taip, jei ta palikima perima loxai ir nemoksos dogmatikai.

Jeigu Europoje Antikos palikimas buvo išsaugotas ir išplėtotas, tai gal tie europiečiai nebuvo loxai ir nemokšos?

Dar karta pakartosiu: Palikimas issaugotas ir pletotas nepaisant krikscionybes trukdymu.

Ooooo! Spyris i savo vartus! Islamas atsirado is krikscionybes

Norėjai pasakyti po krikščionybės? Šiaip islamas labiau susijęs su judaizmu negu krikščionybe... ir kodėl tai yra spyris į "krikščionybės vartus"...

Butent - "Is krikscionybes". Pagooglink "Bahira" ir suzinosi is kur tame kvailame islame tiek daug kvailumo (beje ir suzinosi, kodel butent spyris i krikscionybes vartus)

T.y. daugiau kaip 1000 metu krikscionys buvo visiski tamsuoliai. ta norejai pasakyti?

Ne didesni negu bet kas kitas tuometinėje Europoje. Tuo labiau, kad raštingumas ir lotynų kalba buvo išsaugota per vienuolynus. Pasidomėk kokie tuo metu vyko politiniai procesai.

Itin reiksmingas dalykas, kad imperine kalba, ,kurioje buvo priimta krikscionybe kaip valstybine religija buvo issaugota vienuolynuose. Rastingumas Europoje buvo krites kaip tik del krikscionybes, nes rasto mokytis buvo tik aukstuomenei arba kulto tarnams, o "atsilikusioje" Azijoje rasyti galejo mokinti kiekvienas.

Kaip tobulinamas? Deginami nors kiek mastantys zmones ant inkvizicijos lauzu?

Pasikartosiu - paskaityk kokia yra mokslinio metodo vystymosi istorija. Jeigu nors kiek mastančiais žmonėmis laikai eretikus (kurie su mokslu neturėjo nieko bendro), tai tebūnie. Tu kartoji seną mitą, kad viduramžių inkvizicija degino mokslininkus. Pasakyk, prašau, kiek ji jų sudegino?

Bandai skalbti mundura (sutana)?
Eretikai niekuo nesusije su mokslu? Tai del kokiu priezasciu jie tapo eretikais? Paskelbti sarasiuka mokslininku? Galima butu, jei baznycia nebutu naikinusi kartu su jais ir ju moksliniu tyrinejimu ir dabar blogai saugotu savo archyvus

Ir kas isikabino i ta Aristotelio modeli? Antikiniai graikai ar dogmaytikai krikscionys nesugebantys patys ka nors sugalvoti?

Ir vieni, ir kiti. Heliocentrinės sistemos idėja pirmą kartą buvo iškelta taip pat Graikijoje, bet aristotelininkai ją nutildė. Tačiau, kaip ten bebūtų, teisingas saulės sistemos modelis buvo atrastas ir buvo įtvirtintas būtent krikščioniškoje Europoje, o ne kur kitur.

Heliocentrine sistema buvo itvirtinta dar Egipte ir pas sumerus, graikai ja tik pereme, o itvirtino ja "krikscioniskoje Europoje" butent tie zmones, kurie tyrinejo nepaisant krikscioniu persekiojimo. Beje Kinijoje ir Indijoje is Europos atvezta heliocentrine sistema nieko nenustebino, nes ten ir taip jau apie tai buvo zinoma. Apie tai turejo itarima (gal - zinojo, bet del krikscionybes "platintoju" konkistadoru, dabar nera galimybiu suzinoti tiksliai) Centrines ir Pietu Amerikos ikikolumbines civilizacijos.

O kodel nenori paaiskinti paprastai: Medicina nesivyste prie krikscionybes, nes tai buvo laikyta viena is raganavimo formu.

Ne. Medicina buvo dėstoma universitetuose. Raganavimu kai kuriose šalyse buvo laikomos tam tikros liaudiškos priemonės (susijusios su magija, bet kartu veiksmingos dėl žolelių). Farmacija taip pat egzistavo, tik pasitenkinta graikų žiniomis.

Kokia medicina buvo destoma universitetuose? Nuo kada universitetai patampa mokymo istaigomis? Nuo kada juose pradedama destyti medicina?

o iki tol toks pats didikas butu pacirskines medika uz jo bandymus tyrineti zmogaus vidaus sandara.

Gal pateiksi nuorodą į šaltinius apie tokius atvejus arba draudimus atlikti medicininius skrodimus?

Atsiversk betkokia istorijos knyga apie viduramzius (ypac ankstyvuosius) ir suzinosi, kad zmogus tyrinejantis zmogaus sandara budavo prilyginamas budeliui.
Siaip - atrodai kaip is Menulio nukrites. Nelabai seniai buvo didelis gincas kiles - "Ar galima uzmigdyti (ar krikscioniska yra naudoti nuskausminimo priemones, narkotikus) zmogu pries operuojant, ar ne?" Visa tai rodo, kad krikscionybe bent jau stagnaciska patapo paskutiniuoju metu, o anksciau buvo dyyyydelis stabdis progrese.

[Nomad]

niekad negirdejau kad kuris nors istorikas romos zhlugima laikytu krikshchioniu kalte, keep it up

Tai tavo beviltiskas neisprusimas jau seniai cia nieko nestebina. Krikscionybe, kaip viena pagrindiniu Romos imperijos zlugimo priezasciu, nurodo daug istoriku, tarp kitu ir Edvardas Gibbonas. Ji minima ir istorijos pradmenyse dar pirmame kurse, VDU bent jau

[zhukaSS]

niekad negirdejau kad kuris nors istorikas romos zhlugima laikytu krikshchioniu kalte, keep it up

Tai tavo beviltiskas neisprusimas jau seniai cia nieko nestebina. Krikscionybe, kaip viena pagrindiniu Romos imperijos zlugimo priezasciu, nurodo daug istoriku, tarp kitu ir Edvardas Gibbonas. Ji minima ir istorijos pradmenyse dar pirmame kurse, VDU bent jau

heh, priesh ka nors kaltindamas beviltishku neisprusimu, pirmiausia normaliai perskaitytum citata, nes as lygiai taip pat galechiau tave apkaltinti nemokejimu skaityti ^^

palygink shiuos du sakinius:
"kad kuris nors istorikas romos zhlugima laikytu krikshchioniu kalte"
"Krikscionybe, kaip viena pagrindiniu Romos imperijos zlugimo priezasciu, nurodo daug istoriku"
ir surask viena esmini skirtuma Na o dabar ishpruses zhmogau eik pasimokyti lietuviu kalbos, nes bishkuti truksta

beje del pachios istorines prielaidos dar galima butu ginchytis


Dabar del visos temos -
Ok, kitos civilizacijos turejo galbut didesne moksline teorija tam tikroj srity, tachiau tuom nepasinaudojo, kinija arba amerikos civilizacijos buvo izoliuotos pakankamai ilgai kad tuom galetu pasinaudoti. Deja puikiai zhinoma kad joms nepavyko. O pavyko civilizacijai kurios DIDZHIAJA DAUGUMA sudare KRIKSHCHIONIS, ir jus niekaip negalit paneigti shito fakto. Geros dienos.

Nors bendrai galit pabandyt, norechiau pamatyti nors viena bandymuka, bet greichiausiai visas mano postas bus eilini syki sekmingas praignoruotas

[Nomad]

palygink shiuos du sakinius:
"kad kuris nors istorikas romos zhlugima laikytu krikshchioniu kalte"
"Krikscionybe, kaip viena pagrindiniu Romos imperijos zlugimo priezasciu, nurodo daug istoriku"
ir surask viena esmini skirtuma Smile Na o dabar ishpruses zhmogau eik pasimokyti lietuviu kalbos, nes bishkuti truksta

Paciam nepavyko rasti esminiu skirtumu, kad prasai oponentu padeti argumentuoti tavo pozicija? Baik issisukineti, zukai, susimovei.

Na o dabar ishpruses zhmogau eik pasimokyti lietuviu kalbos, nes bishkuti truksta

Jei as nenaudoju lietuvisku raidziu, kadangi daugiausia dirbu su vokiska klaviatura, tai kaip paaiskinti tavo sh ar panasius simbolius, vienas Dievas tezino. Ir dar siunti kitus mokytis lietuviu kalbos

[zhukaSS]

palygink shiuos du sakinius:
"kad kuris nors istorikas romos zhlugima laikytu krikshchioniu kalte"
"Krikscionybe, kaip viena pagrindiniu Romos imperijos zlugimo priezasciu, nurodo daug istoriku"
ir surask viena esmini skirtuma Smile Na o dabar ishpruses zhmogau eik pasimokyti lietuviu kalbos, nes bishkuti truksta

Paciam nepavyko rasti esminiu skirtumu, kad prasai oponentu padeti argumentuoti tavo pozicija? Baik issisukineti, zukai, susimovei.

Na o dabar ishpruses zhmogau eik pasimokyti lietuviu kalbos, nes bishkuti truksta

Jei as nenaudoju lietuvisku raidziu, kadangi daugiausia dirbu su vokiska klaviatura, tai kaip paaiskinti tavo sh ar panasius simbolius, vienas Dievas tezino. Ir dar siunti kitus mokytis lietuviu kalbos

Deja, siunchiau lietuviu kalbos mokytis del sakiniu supratimo Galiu rasti tau ta esmini skirtuma, jei tau taip sunku. Mano citata aishkiai parodo kad yra tik VIENA priezhastis zhlugti romaj - katalikai. Tavo citata tuom tarpu aishkiai parodo kad jinai buvo VIENA ish DAUGELIO. Dar neaishku?

Na bet zhinoma, lengviausia yra pradeti izheidineti zhemas lygis pasakychiau

[Jean Paul Sartre]

Žukai>> koks skirtumas kokia buvo didžioji dalis civilizacijos kurioje buvo pasiekti moksliniai atradimai? Faktas, tame, kad tie mokslininkai buvo:
1. mažų mažiausiai nepraktikuojantys
2. jiems krikščioniškoji visuomenės dalis (mokslinis institutas Inkvizija Int., ir tokie mokslo mecenatai kaip Tomas de Torquemada) trukdė (netgi labai labai trukdė) dirbti.

Dėl Romos. Gal ir būtų galima tau ką nors bandyt paaiškinti (juo labiau, kad kažką jau esu užsiminęs tuo klausimu), bet nemanau, kad verta - visvien savo dainelę giedosi

[zhukaSS]

Žukai>> koks skirtumas kokia buvo didžioji dalis civilizacijos kurioje buvo pasiekti moksliniai atradimai?

nu kaip tai koks? didelis manychiau Ir svarbiausias momentas tame "dideliame" yra tas kad butent kasdieninis jurgis tikintysis prieme tuos ishradimus ir panaudojo, kaip tuom tarpu kokioj kinijoj jie buvo pamirshti ir palikti likimo valiai

Faktas, tame, kad tie mokslininkai buvo:
1. mažų mažiausiai nepraktikuojantys
2. jiems krikščioniškoji visuomenės dalis (mokslinis institutas Inkvizija Int., ir tokie mokslo mecenatai kaip Tomas de Torquemada) trukdė (netgi labai labai trukdė) dirbti.

jus mane stebinat
del abieju ish eiles:
1. ir kur tu radai tokius faktus? chia mano manymu yra visishkai ish pirshto lauzhtas faktas, beje greichiausiai ir pachiojo
2. Uhm, atsiprashau, bet krikshionishkoji dalis buvo matyt apie 95%, kitas momentas jie nebutinai patys nebuvo krikshionis. Na bet vis del to nera nekalti jie, inkvizicijos ir co tikrai nebuvo nekaltas dalykas Del to zhuvo dauguma nekalti zhmones, bet tikrai ten nebuvo dauguma mokslininku, na nebent jus linke ish dilgeliu viralo viagra daranchius zhmones vadinti mokslininkais

Dėl Romos. Gal ir būtų galima tau ką nors bandyt paaiškinti (juo labiau, kad kažką jau esu užsiminęs tuo klausimu), bet nemanau, kad verta - visvien savo dainelę giedosi

na mano dainele lyg ir yra paprasta, del romos zhlugimo kaltinti vien tik katalikus yra kaip minimum idiotishka

[Meduolis]

O pavyko civilizacijai kurios DIDZHIAJA DAUGUMA sudare KRIKSHCHIONIS, ir jus niekaip negalit paneigti shito fakto. Geros dienos.

Na ir kas?

Šiaip jau, pavyko civilizacijai, kurios didžiąją daugumą sudaro baltaodžiai. Ar tai reiškia, kad už mokslo pažangą turime būti dėkingi baltai odai?

[Nomad]

Tavo citata tuom tarpu aishkiai parodo kad jinai buvo VIENA ish DAUGELIO. Dar neaishku?

Ne, neaišku. Pirmiausia, tavo citata neparodo, kad ji buvo tik viena. Antra, mano citata neparodo, kad ji buvo viena iš daugelio. Pačiam matyt sunku ne tik su lietuvių kalba ir logika, bet ir su mąstymu apskritai.

Ar tai reiškia, kad už mokslo pažangą turime būti dėkingi baltai odai?

Bijau, kad būsimas atsakymas slypi paskutinėse dvejose ZhukaSS nicko raidėse

[zhukaSS]

Ne, neaišku. Pirmiausia, tavo citata neparodo, kad ji buvo tik viena. Antra, mano citata neparodo, kad ji buvo viena iš daugelio. Pačiam matyt sunku ne tik su lietuvių kalba ir logika, bet ir su mąstymu apskritai.

huh? gal geriau eik pasikonsultuot su kokiu kalbininku.

Sakydamas - "kaip viena pagrindiniu Romos imperijos zlugimo priezasciu" tavo citata neparodo kad viena ish keliu priezhaschiu? lol.

[Nomad]

Zhukai, tu vis nurodai keistus šaltinius. Tai tau budistų puslapis netinka kaip šaltinis apie budizmą. Tai dabar logikos klausimais siūlai pasikonsultuoti su kalbininkais. Labai keista.

Sakydamas - "kaip viena pagrindiniu Romos imperijos zlugimo priezasciu" tavo citata neparodo kad viena ish keliu priezhaschiu? lol.

Zhukai, lėčiau skaityk, gal daugiau suprasi. Aš rašiau, kad tai neparodo, jog ji viena iš daugelio priežasčių, ir žodis daugelio buvo paryškintas. Matau, nepadėjo net paryškinimas. Buvo naudotas žodis "daugelio" (o ne žodis "kelių") todėl, kad, (aiškinu ant pirštų), tu savo ankstesnėje žinutėje taip pat vartojai žodį "daugelio", parašęs jį didžiosomis raidėmis - dariau išvadą, kad nori jį pabrėžti. Ir jei prieš siuntinėdamas kitus pas kalbininkus, būtum pats su jas pasikonsultavęs, žinotum kad žodis "daugelio" jokiu būdu nėra sinonimas žodžiui "kelių". Ar sutinki?

Taip pat, keista, kur tu radai pasakyta, jog krikščionybė buvo vienintelė Romos žlugimo priežastis. Ar galėtum pacituoti žodį "vienintelė"?

Šiaip ar taip, matau, po truputį beišsisukinėdamas pradedi pripažinti, kad istorikai krikščionybę laiko viena iš kelių Romos Imperijos žlugimo priežasčių. Ar teisingai supratau?