O tu pats perskaitei, ką ten rašo? Nepastebėjau, kad ten apie naujas rūšis būtų kalba, kalbama apie evoliuciją vienos rūšies (white footed mouse) ribose.marius_s wrote:Jau rodžiau linką, kad naujos pelių rūšys atsirado per 150 metų. Kodėl tas pats negali vykti su žvirbliais arba strazdais?
Nojaus laivo istorijos tikroviškumas
Nekomentuosiu visko, nes jau kiti gerai pakomentavo, bet cia nesusilaikiau...marius_s wrote:...Kuom tai prieštarauja teorijai, kad hebrajai per savo protėvius išsaugojo teisingas proporcijas, o babiloniečiai jas iškraipė, nes rašant grožinį kūrinį įspūdingas dydis jiems buvo svarbiau negu faktinis tikslumas ir praktiškumas?Svetimas wrote:laivo dugno kvadratūrą (o stebukle!) išlaikydami labai panašią į Utnapištimo: 120*120=14400 ir 300*50=15000 kvadratinių uolekčių.
Kai sumerai rase savo mita (pas egiptiecius jis atsirado kiek veliau), centriniai semitai, o dar veliau hebrajai net rato nezinojo, bastesi dykumoje ir retai teprieidavo prie didesniu vandens telkiniu, todel apie laivyba ir "teisingas" prporcijas is jokiu savo proteviu negalejo suzinoti. Hebraju "pataisymai" atsirado del finikieciu (vakaru semitu), kurie jau nuo XVII a.pr.m.e. uzsiiminejo laivyba ir galejo "patobulinti senesni modeli". Beje, medziagotyra atsirado gana neseniai ir visiems Nojams dar nebuvo zinomas toks svarbus dideliems objektams reikalavimas kaip medziagu atsparumas. Pastatyti didesnio nei 100m ilgio laiva vien is medzio, nenaudojant net viniu yra gana sudetinga jei ne neimanoma. Jis subyretu nuo savo paties svorio ir vidiniu itempimu, ypac blakomas bent 0,5 balo bangu. Be to apie rezonansa ir jo itaka didelems konstrukcijoms taip pat suzinota nelabai seniai, so - jokiu sansu, kad toks objektas galejo gzistuoti realybeje ir dar ka nors gabenti!
Pirma, jeigu Nojaus istorija yra tikra, tuomet tiek sumerai, tiek hebrajai yra kilę iš to paties protėvio. Nebent darytume priekaidą, jog hebrajų protėviai iš nieko atsirado dykumoje. Antra, istorijos detalių tikslumas priklauso ne nuo laivybos žinių, o nuo sugebėjimo tiksliai išsaugoti pasakojimą.Snukis wrote:Kai sumerai rase savo mita (pas egiptiecius jis atsirado kiek veliau), centriniai semitai, o dar veliau hebrajai net rato nezinojo, bastesi dykumoje ir retai teprieidavo prie didesniu vandens telkiniu, todel apie laivyba ir "teisingas" prporcijas is jokiu savo proteviu negalejo suzinoti.
O indėnai?Pirma, jeigu Nojaus istorija yra tikra, tuomet tiek sumerai, tiek hebrajai yra kilę iš to paties protėvio.
Jie irgi kilę iš Nojaus?
Tai kodel bezdzione netinka?marius_s wrote:Pirma, jeigu Nojaus istorija yra tikra, tuomet tiek sumerai, tiek hebrajai yra kilę iš to paties protėvio. Nebent darytume priekaidą, jog hebrajų protėviai iš nieko atsirado dykumoje.Snukis wrote:Kai sumerai rase savo mita (pas egiptiecius jis atsirado kiek veliau), centriniai semitai, o dar veliau hebrajai net rato nezinojo, bastesi dykumoje ir retai teprieidavo prie didesniu vandens telkiniu, todel apie laivyba ir "teisingas" prporcijas is jokiu savo proteviu negalejo suzinoti.
Ir kas tie kurie TIKSLIAI issaugojo pasakojima? Kuo remiantis galima paskyti kuris pasakojimas yra "tikslus"?marius_s wrote: Antra, istorijos detalių tikslumas priklauso ne nuo laivybos žinių, o nuo sugebėjimo tiksliai išsaugoti pasakojimą.
marius_s wrote:...
Indėnų genetinės linijos prasideda nuo Juodosios ir Kaspijos jūrų per Sibirą. O ką?
Gal greitkeliai, o ne kazkokios linijos 
Mna labai idomu kodel marius_s bando Nojaus istorijos realuma pagrist moksliskai, kodel jam nezutenka pasakyt, kad tai buvo stebuklas, kad visi gyvunai tilpo laive, stebuklas, kad visiems uzteko maisto ir t.t. ir pan.
Vienu stebuklu daugiau ar maziau, koks skirtumas Juk marius_s nebando moksliskai aiskit tarkim Jezaus darbu [pagydymu ar prikelimo is numirusiu] arba prisikelimo, kodel staiga sitoje istorijoje musu oponentas panoro ieskot racionalaus grudo. Viskas del sportinio intereso, a?Beje Nojaus istorija irgi neapsiena be stebuklo - butent Dievo isikimo deka visi gyvunai Nojui pakluso, apie tai man rodos raso ir biblijoje, ar ir cia marius_s bandys moksliskai paaiskit tai, kad vienu metu visi gyvunai galejo skemingai koegzistuot tame laive ir ilipant i ji?
Vienu stebuklu daugiau ar maziau, koks skirtumas Juk marius_s nebando moksliskai aiskit tarkim Jezaus darbu [pagydymu ar prikelimo is numirusiu] arba prisikelimo, kodel staiga sitoje istorijoje musu oponentas panoro ieskot racionalaus grudo. Viskas del sportinio intereso, a?Beje Nojaus istorija irgi neapsiena be stebuklo - butent Dievo isikimo deka visi gyvunai Nojui pakluso, apie tai man rodos raso ir biblijoje, ar ir cia marius_s bandys moksliskai paaiskit tai, kad vienu metu visi gyvunai galejo skemingai koegzistuot tame laive ir ilipant i ji?
Liucipher neskatink jo ir nemokyk...dar ims ir sakys Stebuklas...bah...nezinau,nakciai skaiciau ta Nojaus story,nepyk bet prisijuokiau,bet uz tai gerai isismiegojau.
Per kiek laiko iki Nojaus laivo atėjo usūrinis tigras, baltasis lokys, pingvinas. Kaip nojus užtikrino savo primityviame laiive užtikrino reikiamas sąlygas iš skirtingų klimato juostų atėjusiems gyvūnams?
Ooops.
Užmiršau kad buvo dievo įsikišimas
Ooops.
Užmiršau kad buvo dievo įsikišimas
1628 metais Svedijoje buvo pastatytas 69 metru ilgio laivas. Jis nepraejo netgi to meto stabilumo testu ir nutoles nuo kranto apie 100 jardu paputus vejeliui parvirto ir nuskendo. Tai jei tais metais nebuvo reikiamu laivybos ziniu sukonstruoti tokio dydzio stabilu laiva, tai ka cia jau fantazuoti apie Nojaus laiva, kuris atseit buvo gerokai ilgesnis ir pastatytas gerokai anksciau. Taigi Okamo skustuvas supjausto i gabalus ta Nojaus laiva.
http://en.wikipedia.org/wiki/Regalskeppet_Vasa
http://en.wikipedia.org/wiki/Regalskeppet_Vasa
While the ship was being equipped, Admiral Fleming ordered the stability of the Vasa to be tested. The standard stability test of the day was thirty sailors running from side to side, assessing the tendency of the boat to rock. When this was attempted on Vasa, the ship started tilting significantly after only three runs and the admiral ordered the test aborted, allegedly stating "had they run any more times, she would have went over". Surprisingly enough, neither Hein Jacobsson nor Johan Isbrandsson, the two ship builders in charge at the time, were present for the stability test. Boatswain Matsson, is said to have uttered "God hope it will stay on its keel" in response to the test[2].
[...]
Her sails were not set until the southern outskirts of the harbor, but the Vasa sailed for less than a nautical mile before capsizing, once they had been rigged. In the harbor a gust of wind forced the ship onto her port side, after which water started flowing in through her open gun ports. Vasa sank to a depth of 100 feet, around 100 yards from the shore
[...]
During this period, the design requirements and calculations for building a ship only existed in the head of the shipwright. Scientific theories on vessel design or stability had not yet been developed, so important factors like the ship's center of gravity had to be estimated from the builder's experience
Šiaip „Vasa“ nebuvo kažkuo išskirtinis tarp kitų to meto laivų, tai buvo gan tipiškas linijinis burlaivis, ir dar vienas iš mažesnių, vos 64 pabūklų. Didžiausieji laivai turėdavo 100 ir daugiau pabūklų. Taigi, sakyti, kad tuo metu nebuvo pakankamai žinių tokiems laivams kurti būtų netikslu. Daugelis panašių laivų daugiau ar mažiau sėkmingai plaukiojo ir kovojo.senis wrote:1628 metais Svedijoje buvo pastatytas 69 metru ilgio laivas. Jis nepraejo netgi to meto stabilumo testu ir nutoles nuo kranto apie 100 jardu paputus vejeliui parvirto ir nuskendo. Tai jei tais metais nebuvo reikiamu laivybos ziniu sukonstruoti tokio dydzio stabilu laiva, tai ka cia jau fantazuoti apie Nojaus laiva, kuris atseit buvo gerokai ilgesnis ir pastatytas gerokai anksciau.
http://en.wikipedia.org/wiki/First-rate
http://en.wikipedia.org/wiki/HMS_Royal_Charles_(1655) (1230 tonų talpa, palyginus su „Vasa“ 1210 tonų)
http://www.modelships.de/Verkaufte_Schi ... g1_eng.htm (remiantis modelio masteliu, laivas buvo apie 80 metrų ilgio)
http://en.wikipedia.org/wiki/HMS_Royal_Charles_(1655) (1230 tonų talpa, palyginus su „Vasa“ 1210 tonų)
http://www.modelships.de/Verkaufte_Schi ... g1_eng.htm (remiantis modelio masteliu, laivas buvo apie 80 metrų ilgio)
Na, gerai. Is situ pateiktu duomenu galima padaryti isvada, kad maximalus to meto laivu ilgis sieke apie 70-80 metru.RB wrote:http://en.wikipedia.org/wiki/First-rate
http://en.wikipedia.org/wiki/HMS_Royal_Charles_(1655) (1230 tonų talpa, palyginus su „Vasa“ 1210 tonų)
http://www.modelships.de/Verkaufte_Schi ... g1_eng.htm (remiantis modelio masteliu, laivas buvo apie 80 metrų ilgio)
Tai net ir siuo atveju Okamas supjausto i skutus hipoteze, kad Nojus galejo pasistatyti laiva ilgio 100 metru ir daugiau...
Tik neaišku, kokie kriterijai tai lėmė. Gal būt didesnių laivų manevringumas ar galimybė juos aptarnauti uostuose būtų labai sumažėję. O gal ir tikrai konstrukciniai ypatumai lėmė. Nesiimu spėlioti. Tik sakau, kad „Vaza“ buvo įprasto tiem laikam linijinio laivo dydžio.senis wrote:Na, gerai. Is situ pateiktu duomenu galima padaryti isvada, kad maximalus to meto laivu ilgis sieke apie 70-80 metru.
Na, kodėl – jei jam pats Viešpats Dievas brėžinius davėsenis wrote:Tai net ir siuo atveju Okamas supjausto i skutus hipoteze, kad Nojus galejo pasistatyti laiva ilgio 100 metru ir daugiau...
