Kas yra dvasia ?
Labas ;] Va, štai, teko iš tokių keistų vyrų, dėvinčių juodas sukneles, lūpų girdėti tokį posakį – Konstitucijos d(D?)vasia. Kas tai yra, man kas nors gali paaiškinti ? Apskritai, kas yra dvasia, kur ji gyvena, ir su kuo ją valgo. Ačiū.
nueik pas kunigeli jis ir paaiskins...
Ne ne, čia su kunigais viskas aišku, bet aš va skaitau, ir niekaip negaliu suprasti šitos vietos:
"...aiškinant Konstituciją galima sudaryti prielaidas
realizuoti jos, kaip visuomenės sutarties ir aukščiausios
teisinės galios akto, paskirtį, užtikrinti, kad nebus nukrypta
nuo Konstitucijos prasmės, kad nebus paneigta Konstitucijos
dvasia ir kad gyvenime bus įtvirtintos tos vertybės, kuriomis
Tauta grindžia savo pačios priimtą Konstituciją "
"...aiškinant Konstituciją galima sudaryti prielaidas
realizuoti jos, kaip visuomenės sutarties ir aukščiausios
teisinės galios akto, paskirtį, užtikrinti, kad nebus nukrypta
nuo Konstitucijos prasmės, kad nebus paneigta Konstitucijos
dvasia ir kad gyvenime bus įtvirtintos tos vertybės, kuriomis
Tauta grindžia savo pačios priimtą Konstituciją "
O tai šventajai dvasiai netinka tokia pati sinonimiška sąvoka ? Ar piktajai dvasiai ir t.t. Tarkim šventoji dvasia – šventumo, tyrumo idėja. Piktoji – analogiškai. Iš čia gerumo idėja išveja blogio idėja. Gan logiška, ar nelabai ;]?
- liuciferis
- pradedantis
- Posts: 146
- Joined: 2004-06-06 21:45
- Location: Shiaulia
butu logiska jei dvasia nebutu suasmeninama. kur tu matei ideja kuri mastytu ir pati kurtu idejas. Taip pat krikscionybe suasmenino ir dieva, kuris anot pirmuju krikscionybes filosofu buvo tiesiog pirmasis judintojas. O anot dar kai kuriu negalejo mastyti, kadangi jis tik pirminis judesis, tai jis ir nesikeicia.
Na dvasia kaip kaip gerio ideja yra tinkama savoka. bet kad 99 % dvasia isivaizduoja kitaip. Why is that? del krikscioniskojo mokymo ypatumu, kuomet pasakos diegiamos vaikams, o kriscioniskoji filosofija yra uzmirstama.
Na dvasia kaip kaip gerio ideja yra tinkama savoka. bet kad 99 % dvasia isivaizduoja kitaip. Why is that? del krikscioniskojo mokymo ypatumu, kuomet pasakos diegiamos vaikams, o kriscioniskoji filosofija yra uzmirstama.
Aš manyčiau, kad "konstitucijos dvasia" yra a la jos esmė, kam ji reikalinga. Tarkime konstitucijos vieta, aprašanti žmogaus laisves, skirta užtikrinti tas laisves. Jei jos tekste galima rasti kažkokių teisinių spragų ir jomis remiantis išleisti vergovę įteisinančius įstatymus, bus pažeista konstitucijos dvasia nors ir nepažeista raidė.
Na o kitas klausimas, kad ši frazė praktiškai visada naudojama norint pateisinti kažkokius veiksmus, kurių niekaip kitaip neįmanoma pateisinti. T.y. populizmo tikslais, ir tiek.
Na o kitas klausimas, kad ši frazė praktiškai visada naudojama norint pateisinti kažkokius veiksmus, kurių niekaip kitaip neįmanoma pateisinti. T.y. populizmo tikslais, ir tiek.
Paprastai žodžiai turi daugiau nei vieną reikšmę, tad tenka tokia sunki ir varginanti užduotis - ją suprasti iš konteksto. Jokios čia logikos.davinchi wrote:O tai šventajai dvasiai netinka tokia pati sinonimiška sąvoka ? Ar piktajai dvasiai ir t.t. Tarkim šventoji dvasia – šventumo, tyrumo idėja. Piktoji – analogiškai. Iš čia gerumo idėja išveja blogio idėja. Gan logiška, ar nelabai ;]?
Man rods, Jėzaus laikais, sąvoka dvasia buvo lengviau suprantama paprastiems žydams, būtent ją suasmeninant. Šiais laikais dėl šios sąvokos plačiai visi diskutuoja, rašo straipsnius knygas, ir niekas neprieina prie vieno apibrėžimo, o ką kalbėti apie anuos laikus ;]
Kokio dar vieno apibrėžimo? Jų yra daug ir visi jie teisingi:
dvasiā (2)
1. kvėpiamas oras, kvėpimas, kvėpavimas, kvapas: Kalba, dvåsią gaudydamas. Šaltis dvåsią ima, gniaužia. Vos gaudo, atgauna dvåsią. Taip dvokia, kad net dvåsią traukia. Be dvåsios parkrito. Paskutinę dvåsią išleido (mirė). Pėrė, dvåsios pasiklausydamas (smarkiai).
2. psichinės žmogaus jėgos kaip veikimo akstinas: Kovos d. Tvirtos dvåsios žmogus. Kelti kovotojų dvåsią. Dvåsios penas.
3. prk. tikroji prasmė, esmė: Kalbos d. Laiko d. Įstatymo d.
4. fil. individe koncentruota visuomeninė sąmonė.
5. mitologijoje, religijoje ir idealistinėje filosofijoje – bekūnė, dievinama esybė, būties tvarkytoja.
6. bažn. siela, vėlė: Dvåsios vedžioja. Vaikšto kaip d. be vietos.
… Nė (gyvos) dvåsios (visai nieko). Pikta d. (velnias)
Apie apibrėžimus labai gera tema čiadavinchi wrote:Man rods, Jėzaus laikais, sąvoka dvasia buvo lengviau suprantama paprastiems žydams, būtent ją suasmeninant. Šiais laikais dėl šios sąvokos plačiai visi diskutuoja, rašo straipsnius knygas, ir niekas neprieina prie vieno apibrėžimo, o ką kalbėti apie anuos laikus ;]
- liuciferis
- pradedantis
- Posts: 146
- Joined: 2004-06-06 21:45
- Location: Shiaulia
kazin ar zydai tais laikais turejo tokia savoka kaip dvasiadavinchi wrote:Man rods, Jėzaus laikais, sąvoka dvasia buvo lengviau suprantama paprastiems žydams, būtent ją suasmeninant. Šiais laikais dėl šios sąvokos plačiai visi diskutuoja, rašo straipsnius knygas, ir niekas neprieina prie vieno apibrėžimo, o ką kalbėti apie anuos laikus ;]