Atsiprašau už nekorektiškumą, pasistengsiu pasitaisyti. Į tamstos diskusiją su Legionų aš įsikišau tik todėl, kad tamstos „pamastymas“ yra tuščia filosofija. Žinau, kad jums toks vertinimas nepatinka, bet kito pavadinimo tam tiesiog nėra. Jūs tuo bandote prisidengti, nes realiai neturite ką pasakyti. O pasakyti tikrai yra ką, pavyzdžiui 1962 m. Mao buvo priverstas atsisakyti valdžios ir valstybės valdymą perleido Lui. Bet vietoje to jūs užsiėmėte demagogija iš kurios išeitų, kad negalima pasitikėti trigonometrijos vadovėliu, jeigu jis į rankas papuolė atsitiktinai. Traktatų jūs neskaitėte, bet pastarasis pamastymas nė kiek nepanašus į bandymą diskusiją baigti ir labai kelia abejones, jog tamsta apart bendro išprusimo turite bent kiek daugiau žinių apie Kinijos Komunistus. Be to į diskusiją aš neįsitraukiau, o tik išsakiau savo pastebėjimą.O ką gi, jei ne provokaciją, reiškia visiškas akcento iškėlimas iš mano išreikštos minties prasmės lauko ten, kur nebėra jokios prasmės. Juk aš informavau, kad tik storų traktatų nestudijavau, tuo tarpu tamsta tai apverti į visišką nulį - nieko nežinojimą apie... Ach, koks skirtumas apie ką - pati tamstos pokalbio maniera nekorektiška.
Srovė rašo:
Kai nesutinkate su oponento mintimis būtų neblogai, kad pakomentuotumėte savo poziciją, nes dabar visiškai neaiškų kurioje vietoje aš „išaiškinau taip kaip man geriau“.Labai paprasta priežastis. Juk viską tamsta išaiškinot, kaip pačiam geriau. O aš nelabai tikiu, kad taip gali būti. Nu pagalvokit: Demokratija be "nacionalinių ... ypatumų"? - Ne, to negali būti, - falšas tai. Ach Amerika, Amerika... demokratijos eksportuotoja raketų pagalba. Ach Lietuva, Lietuvėle... šuniškas elitas. Kur ta demokratija praktikoj? Cirrrkas visur, tik su nacionaliniais ypatumais.
Kaip jau rašiau ideologija tėra filosofija. Tos filosofijos įgyvendinimas priklauso nuo daugelio faktorių ir gali įgauti labai skirtingas formas, pavyzdžiui: komunistų ideologija pagrindinai remiasi Karlu Marksu, o įgyvendinimo būdai buvo leninizmas, stalinizmas, trockizmas, moizmas, Šiaurės Korėja ir Kambodža taip pat turi savo specifika. Tai vyksta dėl skirtingų požiūrių, galimybių, prioritetų, kultūrų, tradicijų. Čia pavyzdžiu gali buti ir tai, kad Rusijoje revoliucija ėjo iš miesto į kaimus, o Kinijoje iš kaimų į miestus. Su demokratija viskas panašiai, bet yra ir skirtumų. Čia modelius kuria ir siūlo politinės partijos kurios apart pagrindinės savo politinės ideologijos turi specifinius bruožus atsižvelgiant į kultūrą, istoriją, ekonomiką ir t.t.. Pavyzdžiui: Konservatorių ir socialdemokratų partijos vakarų Europoje skiriasi pagal požiūrį į valstybės vaidmenį ekonomikoje, tuo tarpu Lietuvoje didele dalimi skiriasi pagal požiūrį į Rusiją. Tokia modelių įvairovė ir yra demokratijos esmė. Todėl vienodas kriterijus visoms demokratinėms valstybėms tėra pati demokratijos ideologija ir ne daugiau. Iš pirmo žvilgsnio gana sunku suderinti tokius dalykus kaip liberalizmas Olandijoje, šiandieninė klerikalizacija Lenkijoje, ir Hitlerio atėjimas į valdžia Vokietijoje, bet visi šie reiškiniai yra demokratijos pasekmė. Todėl grįžtant prie „nacionalinių demokratijos ypatumų“ reikia pastebėti, kad jums vertėtų kritikuoti pačią demokratijos ideologiją ir pačius pagrindinius jos principus tokius kaip žodžio ir spaudos laisvė, o ne populizmo grėsmę ir karą Irake.
Kur galima rasti demokratija praktikoje? Jeigu kalbėti apie demokratiją kaip ją supranta tamsta tai manau tiks Šveicarija, Olandija, Švedija ...
) galima samprotauti taip:
