Gautama wrote:
Atsiprašau už nekorektiškumą, pasistengsiu pasitaisyti.
Viskas gerai.
Gautama wrote:Į tamstos diskusiją su Legionų aš įsikišau tik todėl, kad tamstos „pamastymas“ yra tuščia filosofija. Žinau, kad jums toks vertinimas nepatinka, bet kito pavadinimo tam tiesiog nėra.
Štai ir vėl būtina man imtis natūralios tvarkos atstatinėjimo.
Rašai, kad filosofija gali būti tuščia... Žinoma, dabar daug kas paisto bet ką, ir tuos paistalus drįsta įvardinti filosofija. Bet gi, nežiūrint, kad tuščiagarbiai stengiasi palisti po filosofijos garbingu terminu, jų paistalai nėra filosofija - tai tikrai tuščias dalykas. Filosofija, kaip buvo, taip ir liko ištikimu tikrovės pažinimu. Juk išmintinga yra tai, kas yra pagrįstas numatymas - kas pasiteisina praktikoje. Be empyrinio tikrovės pažinimo ir be subtilybių įžvelgimo perspektyvoj - nėra filosofijos. O tai jau jokiu būdu ne tuščias reikalas, tuo labiau, jei manot, kad turit reikalą su tuščiu reikalu(?), tai prie tos tuštumos tikrai nederėtų klijuoti filosofijos...
Gautama wrote:Jūs tuo bandote prisidengti, nes realiai neturite ką pasakyti. O pasakyti tikrai yra ką, pavyzdžiui 1962 m. Mao buvo priverstas atsisakyti valdžios ir valstybės valdymą perleido Lui.
Ir Jūs tikrai manote, kad kažką ypatingo pasakėte paminėdamas vieną faktą(?) neatskleisdamas jo priešistorijos?
Gautama wrote:...jūs užsiėmėte demagogija iš kurios išeitų, kad negalima pasitikėti trigonometrijos vadovėliu, jeigu jis į rankas papuolė atsitiktinai.
Geru trigonometrijos vadovėliu pasitikėti galima. Ar dar būtina man ir tai pagrįsti?
Gautama wrote:Traktatų jūs neskaitėte, bet pastarasis pamastymas nė kiek nepanašus į bandymą diskusiją baigti ir labai kelia abejones, jog tamsta apart bendro išprusimo turite bent kiek daugiau žinių apie Kinijos Komunistus.
Kelintą kartą turiu tuo prisipažinti?
Gautama wrote: Kai nesutinkate su oponento mintimis būtų neblogai, kad pakomentuotumėte savo poziciją, nes dabar visiškai neaiškų kurioje vietoje aš „išaiškinau taip kaip man geriau“.
O gi:
Šeip jau tokiu principu (Ideologija, tai lyg ir teorinis numatymas, kaip bus atliekami vertinimai... ) veikia demokratija, o būtent politinės partijos demokratinėje santvarkoje. Jos reaguodamos į besikeičiančią padėtį siūlo keisti „žaidimo taisykles“ (įstatymus) ir tuo pačiu saugosi, kad nauji įstatymai neprieštarautu anksčiau priimtiems.
- Nu neveikia tokiu pagrindu demokratija. Ji iš vis nenumato realių procesų vertinimo. Juk demokratų ideologija neina toliau, kaip tik, kaip patekti į valdžią. Toliau - valdantieji pasitenkina kiekvienu atveju suintriguotų pritarimu bet kokiai savo aferai(sutinku, čia perstipriai išsireiškiau).
Gautama wrote:Kaip jau rašiau ideologija tėra filosofija. Tos filosofijos įgyvendinimas priklauso nuo daugelio faktorių ir gali įgauti labai skirtingas formas,
Galima sakyti, kad ideologija yra taikomoji filosofija... Bet rimta filosofija taip pat yra taikomoji... O neturinti pritaikymo "filosofija" yra tuščias reikalas. (Ateonas pasakytų, kuo labiau aiškinsies sąvokas, tuo neaiškesnės jos darysis).
Problema kitame. Problema, kad veikiama ne pagal tą filosofiją/ideologiją, bet vietoj ideologijos pateikiamas surogatas filosofijos - kaip priedanga piktnaudžiavimams.
Gautama wrote: pavyzdžiui: komunistų ideologija pagrindinai remiasi Karlu Marksu, o įgyvendinimo būdai buvo leninizmas, stalinizmas, trockizmas, moizmas, Šiaurės Korėja ir Kambodža taip pat turi savo specifika. Tai vyksta tiek dėl skirtingų požiūrių, galimybių, prioritetų, kultūrų, tradicijų. Čia pavyzdžiu gali buti ir tai, kad Rusijoje revoliucija ėjo iš miesto į kaimus, o Kinijoje iš kaimų į miestus. Su demokratija viskas panašiai, bet yra ir skirtumų. Čia modelius kuria ir siūlo politinės partijos kurios apart pagrindinės savo politinės ideologijos turi specifinius bruožus atsižvelgiant į kultūrą, istoriją, ekonomiką ir t.t.. Pavyzdžiui: Konservatorių ir socialdemokratų partijos vakarų Europoje skiriasi pagal požiūrį į valstybės vaidmenį ekonomikoje, tuo tarpu Lietuvoje didele dalimi skiriasi pagal požiūrį į Rusiją. Tokia modelių įvairovė ir yra demokratijos esmė. Todėl vienodas kriterijus visoms demokratinėms valstybėms tėra pati demokratijos ideologija ir ne daugiau. Iš pirmo žvilgsnio gana sunku suderinti tokius dalykus kaip liberalizmas Olandijoje, šiandieninė klerikalizacija Lenkijoje, ir Hitlerio atėjimas į valdžia Vokietijoje, bet visi šie reiškiniai yra demokratijos pasekmė.
Man atrodo, kad čia pateikėte tik vienos varpinės kelių dalykų - suabsoliūtintą tendencingą - interpretaciją. Kad pagrįsti/paneigti - reikėtų kiekvieno atskiro momento detalios analizės, begalės dokumentų, gyvų liudininkų... Ne, šiame forume tam nėra sąlygų.
Gautama wrote:Todėl grįžtant prie „nacionalinių demokratijos ypatumų“ reikia pastebėti, kad jums vertėtų kritikuoti pačią demokratijos ideologiją ir pačius pagrindinius jos principus tokius kaip žodžio ir spaudos laisvė, o ne populizmo grėsmę ir karą Irake.
Geras patarimas... Tik va, mažai kam iš tų mūsų "demokratų" rūpi demokratijos ABC. Juk interesai aukščiau ideologijos, a ne? Kas gi įpareigotas klausyti (ilgų pilnų subtilybių) pagrindimų, kai taip "gerai" pasiteisina populiarios daugumą užvedančios technologijos.