Dievas vienas su daug vardu

Kas yra dievas? Kokie yra argumentai už ar prieš dievo egzistavimą? Kuri religija teisinga?
Srovė
skeptikas
Posts: 897
Joined: 2005-09-08 12:45

2007-08-31 20:52

Gautama wrote:
Srovė wrote:
Be vieningos įdeologijos tik chaosas galimas.
Tačiau ir su vieninga ideologija įmanoma visiška anarchija.


Nu, jeigu valdžios neigimas ideologija, tai ir anarchija įmanoma... Tik man tokia rakunda nepatinka.

Gautama wrote:
Srovė wrote:Ideologija, tai lyg ir teorinis numatymas, kaip bus atliekami vertinimai...
Šeip jau tokiu principu veikia demokratija,
Kad tokiu principu turėtų veikti, su tuo sutinku. Bet kad jau taip ir visada demokratais apsišaukę elgtųsi... Nu, neteko matyti.
Gautama wrote:o būtent politinės partijos demokratinėje santvarkoje. Jos reaguodamos į besikeičiančią padėtį siūlo keisti „žaidimo taisykles“ (įstatymus) ir tuo pačiu saugosi, kad nauji įstatymai neprieštarautu anksčiau priimtiems.
Ką tu sakai??? - O gi Lietuvoj tai partijos riejasi kaip šunys. Matyt, Lietuvoj ne demokratja.
Gautama wrote:
Srovė wrote: Netgi daugumos mulkinimo aparatas - demokratija - įmanoma tik paskleidus/primetus visiems vienodą įdeologiją.
Jeigu demokratijos principai kolegai Srovei yra priimtini tai nelabai suprantu, kodėl demokratija jis vadina „daugumos mulkinimo aparatu“?
Todėl, kad nekurie principai visai nieko. Bėda, kad realiai tai niekas tais principais net nesiruošia vadovautis po rinkimų.
User avatar
Legionas
senbuvis
Posts: 2539
Joined: 2004-11-03 12:17
Location: Sask

2007-08-31 21:03

Srovė wrote: Kad Mao apie valdžią išmanė, tuo niekas neabejoja. Klausimas tik toks, ar jis suvokė, kam jam ta tokia valdžia?
Valdzia jam buvo reikalinga pati savaime, taipogi viloms su baseinais, seksui gaut, ir ziaurumui patenkint. Jis labai gerai ismane, kam jam valdzia reikalinga.
Srovė
skeptikas
Posts: 897
Joined: 2005-09-08 12:45

2007-08-31 21:35

Legionas wrote:
Srovė wrote: Kad Mao apie valdžią išmanė, tuo niekas neabejoja. Klausimas tik toks, ar jis suvokė, kam jam ta tokia valdžia?
Valdzia jam buvo reikalinga pati savaime, taipogi viloms su baseinais, seksui gaut, ir ziaurumui patenkint. Jis labai gerai ismane, kam jam valdzia reikalinga.
Ar ne per daug supaprastini?
Gautama
pradedantis
Posts: 170
Joined: 2007-05-25 21:44
Location: Ellesmere Port UK

2007-08-31 21:42

Srovė rašo:
Nu, jeigu valdžios neigimas ideologija, tai ir anarchija įmanoma... Tik man tokia rakunda nepatinka.
Anarchija gali įsivyrauti ne tik dėl valdžios neigimo. Pavyzdžiu gali būti Maskva po bolševikų atėjimo į valdžią. Bolševikai turėjo visas priemones ideologijai platinti ir savo valdžiai stiprinti, bet visuomenėje buvo visiškas pakrikimas kurį dar labiau skatino nesąmoningi valdžios dekretai. Taigi Lenino valdoma Rusijos dalis į anarchiją buvo nustumta dėl to, kad tuometinė valdžia turėjo nekontroliuojamas galias.

Be to, anarchizmas, kaip judėjimas, yra kuo tikriausia ideologija.

Srovė rašo:
Kad tokiu principu turėtų veikti, su tuo sutinku. Bet kad jau taip ir visada demokratais apsišaukę elgtųsi... Nu, neteko matyti.
O kodėl tamstai kyla noras demokratus ir „demokratus apsišaukėlius“ vienu matu matuoti? Bet jau man atrodo, kad šios dvi kategorijos tarpusavyje aplamai nesuderinamos.

Srovė rašo:
Ką tu sakai??? - O gi Lietuvoj tai partijos riejasi kaip šunys. Matyt, Lietuvoj ne demokratja.
Partijos daugiau mažiau visose demokratinėse valstybėse riejasi, be politinių partijų rietenų apsieina tik „liaudie demokratinės“ valstybės. O tai, kad postsovietinėse ir jaunose demokratinėse valstybėse trūksta politinės kultūros tai dar nereiškia, kad demokratijos ideologija reikalauja politinių oponentų „kraujo“.

Srovė rašo:
Todėl, kad nekurie principai visai nieko. Bėda, kad realiai tai niekas tais principais net nesiruošia vadovautis po rinkimų.
Jeigu paimti bet kurią ideologiją ir pasižiūrėti į ją kritiškai tai joje galima rasti nemažai utopinių elementų. Realiai jokios ideologijos teikiamų priemonių 100 ℅ įgyvendinti neįmanoma. Todėl ideologijos siūlomus visuomenės gyvavimo metodus mes galime vertinti tik kaip filosofiją ir tai reikia atskirti nuo realybės. Kitaip sakant ideologija tegali mums parodyti tikslą, lik kurio visuomenė turėtų judėti.

Turiu pastebėti, kad jūs neatsakėte į mano klausimą. Kodėl demokratiniai principai yra gerai, o pati demokratija „daugumos mulkinimas“. Ir nereikia čia kišti „nacionalinių rinkimų ypatumų“, nes populizmas su demokratijos ideologija nieko bendra neturi.
User avatar
Legionas
senbuvis
Posts: 2539
Joined: 2004-11-03 12:17
Location: Sask

2007-08-31 22:20

Srovė wrote: Ar ne per daug supaprastini?
Regis, kad ne. Toki ispudi susidariau perskaites stora knyga apie Mao.
Srovė
skeptikas
Posts: 897
Joined: 2005-09-08 12:45

2007-09-01 05:26

Legionas wrote:
Srovė wrote: Ar ne per daug supaprastini?
Regis, kad ne. Toki ispudi susidariau perskaites stora knyga apie Mao.
Neskaičiau traktatų apie Mao, todėl tik bendroj plotmėj galiu pasamprotauti.
Perskaitytų knygų storis dar ne kriterijus. Juk yra ir kitaip tą patį aiškinančių storų knygų. Atrinktų ar tik atsitiktinai į dėmesio akiratį papuolusios versijos priėmimas už tiesą 99 proc. nepasiteisina.
User avatar
Legionas
senbuvis
Posts: 2539
Joined: 2004-11-03 12:17
Location: Sask

2007-09-01 05:59

Srovė wrote: Neskaičiau traktatų apie Mao, todėl tik bendroj plotmėj galiu pasamprotauti.
Perskaitytų knygų storis dar ne kriterijus. Juk yra ir kitaip tą patį aiškinančių storų knygų.
Tai buvo gera knyga, o ne kinu valdininku propaganda.
Gautama
pradedantis
Posts: 170
Joined: 2007-05-25 21:44
Location: Ellesmere Port UK

2007-09-01 07:42

Srovė rašo:
Neskaičiau traktatų apie Mao, todėl tik bendroj plotmėj galiu pasamprotauti.
Perskaitytų knygų storis dar ne kriterijus. Juk yra ir kitaip tą patį aiškinančių storų knygų. Atrinktų ar tik atsitiktinai į dėmesio akiratį papuolusios versijos priėmimas už tiesą 99 proc. nepasiteisina.
Kiek suprantu po šia filosofija slypi faktas, kad tamsta apie Mao nieko neskaitė ir niekada nesidomėjo, bet vistiek yra noras apie tai pasiginčyti.
Srovė
skeptikas
Posts: 897
Joined: 2005-09-08 12:45

2007-09-01 14:33

Gautama wrote:Srovė rašo:
Neskaičiau traktatų apie Mao, todėl tik bendroj plotmėj galiu pasamprotauti.
Perskaitytų knygų storis dar ne kriterijus. Juk yra ir kitaip tą patį aiškinančių storų knygų. Atrinktų ar tik atsitiktinai į dėmesio akiratį papuolusios versijos priėmimas už tiesą 99 proc. nepasiteisina.
Kiek suprantu po šia filosofija slypi faktas, kad tamsta apie Mao nieko neskaitė ir niekada nesidomėjo, bet vistiek yra noras apie tai pasiginčyti.
:bigsmile: Nu iš kur tokios kategoriškos išvados ? Juk pats pateikiau priežastį, dėl ko nenoriu leistis į ginčius. Bet čia, ponulis, atrandi dar ir filosofiją ir bandai provokuoti mane tęsti ginčą.., kitaip sakant, visvien, iš inercijos prieštarauji, nors aš nieko netvirtinu.
Matai, Legionas tos stebuklingos knygos net pavadinimo nepateikė:
Legionas wrote:Tai buvo gera knyga, o ne kinu valdininku propaganda.
- tiesiog ima ir tikina. Taigi, net nėr ir pagrindo ginčiui.
Gautama
pradedantis
Posts: 170
Joined: 2007-05-25 21:44
Location: Ellesmere Port UK

2007-09-01 16:33

Srovė wrote:
Gautama wrote:Srovė rašo:
Neskaičiau traktatų apie Mao, todėl tik bendroj plotmėj galiu pasamprotauti.
Perskaitytų knygų storis dar ne kriterijus. Juk yra ir kitaip tą patį aiškinančių storų knygų. Atrinktų ar tik atsitiktinai į dėmesio akiratį papuolusios versijos priėmimas už tiesą 99 proc. nepasiteisina.
Kiek suprantu po šia filosofija slypi faktas, kad tamsta apie Mao nieko neskaitė ir niekada nesidomėjo, bet vistiek yra noras apie tai pasiginčyti.
:bigsmile: Nu iš kur tokios kategoriškos išvados ? Juk pats pateikiau priežastį, dėl ko nenoriu leistis į ginčius. Bet čia, ponulis, atrandi dar ir filosofiją ir bandai provokuoti mane tęsti ginčą.., kitaip sakant, visvien, iš inercijos prieštarauji, nors aš nieko netvirtinu.
Matai, Legionas tos stebuklingos knygos net pavadinimo nepateikė:
Legionas wrote:Tai buvo gera knyga, o ne kinu valdininku propaganda.
- tiesiog ima ir tikina. Taigi, net nėr ir pagrindo ginčiui.

Būtų malonu, kad nurodytumėte vietą kurioje aš čia kažkamtai prieštarauju.
Jeigu jums nepatinka, kad pastarasis jūsų „pasamprotavimas“ yra vertinamas kaip filosofija tai pabandykite sugalvoti kitą apibūdinimą.
Nieko aš nebandau provokuoti, nes jumis provokuoti nėra kaip, juk jūs prisipažinote pats, kad apie Mao nieko neskaitėte. Čia nieko nepakeis ir Legiono perskaitytos knygos pavadinimas.
Jūs pats įsivėlėte į diskusiją apie tai ko neišmanote ir dar kitus kaltinate, kad jie nedraugiškai elgiasi.

Kodėl nebenorite tęsti diskusijos apie ideologijas ir neatsakote mano į pateiktą klausimą?
Srovė
skeptikas
Posts: 897
Joined: 2005-09-08 12:45

2007-09-01 22:19

Gautama wrote:
Būtų malonu, kad nurodytumėte vietą kurioje aš čia kažkam tai prieštarauju.
Mano pateikiama informacija:
Srovė wrote:Neskaičiau traktatų apie Mao,
- nereiškia, kad aš išvis nieko nesu girdėjęs ir nieko neskaitęs apie Mao, kaip kad ponas apverti:
Gautama wrote: ...tamsta apie Mao nieko neskaitė ir niekada nesidomėjo...
Tai reiškia tik tai, ką parašiau, o parašiau, kad nematau prasmės aptarinėti Mao.
Gautama wrote:Nieko aš nebandau provokuoti, nes jumis provokuoti nėra kaip, juk jūs prisipažinote pats, kad apie Mao nieko neskaitėte.
O ką gi, jei ne provokaciją, reiškia visiškas akcento iškėlimas iš mano išreikštos minties prasmės lauko ten, kur nebėra jokios prasmės. Juk aš informavau, kad tik storų traktatų nestudijavau, tuo tarpu tamsta tai apverti į visišką nulį - nieko nežinojimą apie... Ach, koks skirtumas apie ką - pati tamstos pokalbio maniera nekorektiška.
Gautama wrote: Jūs pats įsivėlėte į diskusiją apie tai ko neišmanote ir dar kitus kaltinate, kad jie nedraugiškai elgiasi.
Diskusija buvo užsimezgusi apie ideologijas; apie jas ir derėjo diskutuoti. Tuo tarpu, kažkam norint sublizgėti žiniomis(?) apie Mao, pakankamai bendras klausimas paliekamas ir nukrypstama į vieną atskirą atvejį... Žinoma, tą atskirą atvejį paanalizavus, galima būtų tikėtis grįžimo prie pradėto klausimo, jei tik tas nukrypimas nebūtų dirbtinis ir provokuojamas kraipant oponento sakomus žodžius.
Gautama wrote: Kodėl nenenorite tęsti diskusijos apie ideologijas ir neatsakote mano į pateiktą klausimą?
A, tai turit omeny:
Gautama wrote:Turiu pastebėti, kad jūs neatsakėte į mano klausimą. Kodėl demokratiniai principai yra gerai, o pati demokratija „daugumos mulkinimas“. Ir nereikia čia kišti „nacionalinių rinkimų ypatumų“, nes populizmas su demokratijos ideologija nieko bendra neturi.
Labai paprasta priežastis. Juk viską tamsta išaiškinot, kaip pačiam geriau. O aš nelabai tikiu, kad taip gali būti. Nu pagalvokit: Demokratija be "nacionalinių ... ypatumų"? - Ne, to negali būti, - falšas tai. Ach Amerika, Amerika... demokratijos eksportuotoja raketų pagalba. Ach Lietuva, Lietuvėle... šuniškas elitas. Kur ta demokratija praktikoj? Cirrrkas visur, tik su nacionaliniais ypatumais.
User avatar
Legionas
senbuvis
Posts: 2539
Joined: 2004-11-03 12:17
Location: Sask

2007-09-02 01:05

Srovė wrote: Tai reiškia tik tai, ką parašiau, o parašiau, kad nematau prasmės aptarinėti Mao.
Atai kodel pradejai klausinet ar Mao ismane kam valdzia reikalinga? Jei nematai prasmes kalbet, tai netrolink.
Gautama
pradedantis
Posts: 170
Joined: 2007-05-25 21:44
Location: Ellesmere Port UK

2007-09-02 11:10

Srovė rašo:
O ką gi, jei ne provokaciją, reiškia visiškas akcento iškėlimas iš mano išreikštos minties prasmės lauko ten, kur nebėra jokios prasmės. Juk aš informavau, kad tik storų traktatų nestudijavau, tuo tarpu tamsta tai apverti į visišką nulį - nieko nežinojimą apie... Ach, koks skirtumas apie ką - pati tamstos pokalbio maniera nekorektiška.
Atsiprašau už nekorektiškumą, pasistengsiu pasitaisyti. Į tamstos diskusiją su Legionų aš įsikišau tik todėl, kad tamstos „pamastymas“ yra tuščia filosofija. Žinau, kad jums toks vertinimas nepatinka, bet kito pavadinimo tam tiesiog nėra. Jūs tuo bandote prisidengti, nes realiai neturite ką pasakyti. O pasakyti tikrai yra ką, pavyzdžiui 1962 m. Mao buvo priverstas atsisakyti valdžios ir valstybės valdymą perleido Lui. Bet vietoje to jūs užsiėmėte demagogija iš kurios išeitų, kad negalima pasitikėti trigonometrijos vadovėliu, jeigu jis į rankas papuolė atsitiktinai. Traktatų jūs neskaitėte, bet pastarasis pamastymas nė kiek nepanašus į bandymą diskusiją baigti ir labai kelia abejones, jog tamsta apart bendro išprusimo turite bent kiek daugiau žinių apie Kinijos Komunistus. Be to į diskusiją aš neįsitraukiau, o tik išsakiau savo pastebėjimą.

Srovė rašo:
Labai paprasta priežastis. Juk viską tamsta išaiškinot, kaip pačiam geriau. O aš nelabai tikiu, kad taip gali būti. Nu pagalvokit: Demokratija be "nacionalinių ... ypatumų"? - Ne, to negali būti, - falšas tai. Ach Amerika, Amerika... demokratijos eksportuotoja raketų pagalba. Ach Lietuva, Lietuvėle... šuniškas elitas. Kur ta demokratija praktikoj? Cirrrkas visur, tik su nacionaliniais ypatumais.
Kai nesutinkate su oponento mintimis būtų neblogai, kad pakomentuotumėte savo poziciją, nes dabar visiškai neaiškų kurioje vietoje aš „išaiškinau taip kaip man geriau“.
Kaip jau rašiau ideologija tėra filosofija. Tos filosofijos įgyvendinimas priklauso nuo daugelio faktorių ir gali įgauti labai skirtingas formas, pavyzdžiui: komunistų ideologija pagrindinai remiasi Karlu Marksu, o įgyvendinimo būdai buvo leninizmas, stalinizmas, trockizmas, moizmas, Šiaurės Korėja ir Kambodža taip pat turi savo specifika. Tai vyksta dėl skirtingų požiūrių, galimybių, prioritetų, kultūrų, tradicijų. Čia pavyzdžiu gali buti ir tai, kad Rusijoje revoliucija ėjo iš miesto į kaimus, o Kinijoje iš kaimų į miestus. Su demokratija viskas panašiai, bet yra ir skirtumų. Čia modelius kuria ir siūlo politinės partijos kurios apart pagrindinės savo politinės ideologijos turi specifinius bruožus atsižvelgiant į kultūrą, istoriją, ekonomiką ir t.t.. Pavyzdžiui: Konservatorių ir socialdemokratų partijos vakarų Europoje skiriasi pagal požiūrį į valstybės vaidmenį ekonomikoje, tuo tarpu Lietuvoje didele dalimi skiriasi pagal požiūrį į Rusiją. Tokia modelių įvairovė ir yra demokratijos esmė. Todėl vienodas kriterijus visoms demokratinėms valstybėms tėra pati demokratijos ideologija ir ne daugiau. Iš pirmo žvilgsnio gana sunku suderinti tokius dalykus kaip liberalizmas Olandijoje, šiandieninė klerikalizacija Lenkijoje, ir Hitlerio atėjimas į valdžia Vokietijoje, bet visi šie reiškiniai yra demokratijos pasekmė. Todėl grįžtant prie „nacionalinių demokratijos ypatumų“ reikia pastebėti, kad jums vertėtų kritikuoti pačią demokratijos ideologiją ir pačius pagrindinius jos principus tokius kaip žodžio ir spaudos laisvė, o ne populizmo grėsmę ir karą Irake.

Kur galima rasti demokratija praktikoje? Jeigu kalbėti apie demokratiją kaip ją supranta tamsta tai manau tiks Šveicarija, Olandija, Švedija ...
Srovė
skeptikas
Posts: 897
Joined: 2005-09-08 12:45

2007-09-02 20:51

Gautama wrote: Atsiprašau už nekorektiškumą, pasistengsiu pasitaisyti.
Viskas gerai.
Gautama wrote:Į tamstos diskusiją su Legionų aš įsikišau tik todėl, kad tamstos „pamastymas“ yra tuščia filosofija. Žinau, kad jums toks vertinimas nepatinka, bet kito pavadinimo tam tiesiog nėra.
Štai ir vėl būtina man imtis natūralios tvarkos atstatinėjimo.
Rašai, kad filosofija gali būti tuščia... Žinoma, dabar daug kas paisto bet ką, ir tuos paistalus drįsta įvardinti filosofija. Bet gi, nežiūrint, kad tuščiagarbiai stengiasi palisti po filosofijos garbingu terminu, jų paistalai nėra filosofija - tai tikrai tuščias dalykas. Filosofija, kaip buvo, taip ir liko ištikimu tikrovės pažinimu. Juk išmintinga yra tai, kas yra pagrįstas numatymas - kas pasiteisina praktikoje. Be empyrinio tikrovės pažinimo ir be subtilybių įžvelgimo perspektyvoj - nėra filosofijos. O tai jau jokiu būdu ne tuščias reikalas, tuo labiau, jei manot, kad turit reikalą su tuščiu reikalu(?), tai prie tos tuštumos tikrai nederėtų klijuoti filosofijos...
Gautama wrote:Jūs tuo bandote prisidengti, nes realiai neturite ką pasakyti. O pasakyti tikrai yra ką, pavyzdžiui 1962 m. Mao buvo priverstas atsisakyti valdžios ir valstybės valdymą perleido Lui.
Ir Jūs tikrai manote, kad kažką ypatingo pasakėte paminėdamas vieną faktą(?) neatskleisdamas jo priešistorijos?
Gautama wrote:...jūs užsiėmėte demagogija iš kurios išeitų, kad negalima pasitikėti trigonometrijos vadovėliu, jeigu jis į rankas papuolė atsitiktinai.
Geru trigonometrijos vadovėliu pasitikėti galima. Ar dar būtina man ir tai pagrįsti?
Gautama wrote:Traktatų jūs neskaitėte, bet pastarasis pamastymas nė kiek nepanašus į bandymą diskusiją baigti ir labai kelia abejones, jog tamsta apart bendro išprusimo turite bent kiek daugiau žinių apie Kinijos Komunistus.
Kelintą kartą turiu tuo prisipažinti?
Gautama wrote: Kai nesutinkate su oponento mintimis būtų neblogai, kad pakomentuotumėte savo poziciją, nes dabar visiškai neaiškų kurioje vietoje aš „išaiškinau taip kaip man geriau“.
O gi:
Šeip jau tokiu principu (Ideologija, tai lyg ir teorinis numatymas, kaip bus atliekami vertinimai... ) veikia demokratija, o būtent politinės partijos demokratinėje santvarkoje. Jos reaguodamos į besikeičiančią padėtį siūlo keisti „žaidimo taisykles“ (įstatymus) ir tuo pačiu saugosi, kad nauji įstatymai neprieštarautu anksčiau priimtiems.
- Nu neveikia tokiu pagrindu demokratija. Ji iš vis nenumato realių procesų vertinimo. Juk demokratų ideologija neina toliau, kaip tik, kaip patekti į valdžią. Toliau - valdantieji pasitenkina kiekvienu atveju suintriguotų pritarimu bet kokiai savo aferai(sutinku, čia perstipriai išsireiškiau).
Gautama wrote:Kaip jau rašiau ideologija tėra filosofija. Tos filosofijos įgyvendinimas priklauso nuo daugelio faktorių ir gali įgauti labai skirtingas formas,
Galima sakyti, kad ideologija yra taikomoji filosofija... Bet rimta filosofija taip pat yra taikomoji... O neturinti pritaikymo "filosofija" yra tuščias reikalas. (Ateonas pasakytų, kuo labiau aiškinsies sąvokas, tuo neaiškesnės jos darysis).
Problema kitame. Problema, kad veikiama ne pagal tą filosofiją/ideologiją, bet vietoj ideologijos pateikiamas surogatas filosofijos - kaip priedanga piktnaudžiavimams.
Gautama wrote: pavyzdžiui: komunistų ideologija pagrindinai remiasi Karlu Marksu, o įgyvendinimo būdai buvo leninizmas, stalinizmas, trockizmas, moizmas, Šiaurės Korėja ir Kambodža taip pat turi savo specifika. Tai vyksta tiek dėl skirtingų požiūrių, galimybių, prioritetų, kultūrų, tradicijų. Čia pavyzdžiu gali buti ir tai, kad Rusijoje revoliucija ėjo iš miesto į kaimus, o Kinijoje iš kaimų į miestus. Su demokratija viskas panašiai, bet yra ir skirtumų. Čia modelius kuria ir siūlo politinės partijos kurios apart pagrindinės savo politinės ideologijos turi specifinius bruožus atsižvelgiant į kultūrą, istoriją, ekonomiką ir t.t.. Pavyzdžiui: Konservatorių ir socialdemokratų partijos vakarų Europoje skiriasi pagal požiūrį į valstybės vaidmenį ekonomikoje, tuo tarpu Lietuvoje didele dalimi skiriasi pagal požiūrį į Rusiją. Tokia modelių įvairovė ir yra demokratijos esmė. Todėl vienodas kriterijus visoms demokratinėms valstybėms tėra pati demokratijos ideologija ir ne daugiau. Iš pirmo žvilgsnio gana sunku suderinti tokius dalykus kaip liberalizmas Olandijoje, šiandieninė klerikalizacija Lenkijoje, ir Hitlerio atėjimas į valdžia Vokietijoje, bet visi šie reiškiniai yra demokratijos pasekmė.
Man atrodo, kad čia pateikėte tik vienos varpinės kelių dalykų - suabsoliūtintą tendencingą - interpretaciją. Kad pagrįsti/paneigti - reikėtų kiekvieno atskiro momento detalios analizės, begalės dokumentų, gyvų liudininkų... Ne, šiame forume tam nėra sąlygų.
Gautama wrote:Todėl grįžtant prie „nacionalinių demokratijos ypatumų“ reikia pastebėti, kad jums vertėtų kritikuoti pačią demokratijos ideologiją ir pačius pagrindinius jos principus tokius kaip žodžio ir spaudos laisvė, o ne populizmo grėsmę ir karą Irake.
Geras patarimas... Tik va, mažai kam iš tų mūsų "demokratų" rūpi demokratijos ABC. Juk interesai aukščiau ideologijos, a ne? Kas gi įpareigotas klausyti (ilgų pilnų subtilybių) pagrindimų, kai taip "gerai" pasiteisina populiarios daugumą užvedančios technologijos.
Gautama
pradedantis
Posts: 170
Joined: 2007-05-25 21:44
Location: Ellesmere Port UK

2007-09-03 21:18

Srovė rašo:
Štai ir vėl būtina man imtis natūralios tvarkos atstatinėjimo.
Rašai, kad filosofija gali būti tuščia... Žinoma, dabar daug kas paisto bet ką, ir tuos paistalus drįsta įvardinti filosofija. Bet gi, nežiūrint, kad tuščiagarbiai stengiasi palisti po filosofijos garbingu terminu, jų paistalai nėra filosofija - tai tikrai tuščias dalykas. Filosofija, kaip buvo, taip ir liko ištikimu tikrovės pažinimu. Juk išmintinga yra tai, kas yra pagrįstas numatymas - kas pasiteisina praktikoje. Be empyrinio tikrovės pažinimo ir be subtilybių įžvelgimo perspektyvoj - nėra filosofijos. O tai jau jokiu būdu ne tuščias reikalas, tuo labiau, jei manot, kad turit reikalą su tuščiu reikalu(?), tai prie tos tuštumos tikrai nederėtų klijuoti filosofijos...
O tai jums aptariamas pamastymas filosofiškai labai gilus atrodo? Gal jis tokiu taptu, jeigu būtų panaudotas argumentui pagrysti, o ne vietoje paties argumento.

Srovė rašo:
Ir Jūs tikrai manote, kad kažką ypatingo pasakėte paminėdamas vieną faktą(?) neatskIleisdamas jo priešistorijos?
Galiu ir priešistorę ir istoriją po to papasakoti. Ši faktą panaudojau tik kaip iliustraciją to, ko jūs pats nesugebate padaryti. Bet užtat sugebate neblogai prie to kabinėtis.

Srovė rašo:
Geru trigonometrijos vadovėliu pasitikėti galima. Ar dar būtina man ir tai pagrįsti?
Būtų tikrai įdomu išgirsti pagrindimą jūsiškio pamastymo kontekste.
Klausimėlis: kokie kriterijai parodo ar trigonometrijos vadovėlis yra geras ir juo galima pasitikėti, ar -blogas ir juo pasitikėti negalima?

Srovė rašo:
Kelintą kartą turiu tuo prisipažinti?
Jeigu be filosofinių išvedžiojimų - užteks vieno.

Srovė rašo:
Nu neveikia tokiu pagrindu demokratija. Ji iš vis nenumato realių procesų vertinimo. Juk demokratų ideologija neina toliau, kaip tik, kaip patekti į valdžią. Toliau - valdantieji pasitenkina kiekvienu atveju suintriguotų pritarimu bet kokiai savo aferai(sutinku, čia perstipriai išsireiškiau).
Kodėl per stipriai? Lygiai tokį pat demokratijos vertinimą ir apibūdinimą galima rasti tarybiniuose visuomenės mokslo vadovėliuose. Sveikinu, jūs net po septyniolikos nepriklausomybės metų likote tikru tarybiniu piliečiu.

Srovė rašo:
Galima sakyti, kad ideologija yra taikomoji filosofija... Bet rimta filosofija taip pat yra taikomoji... O neturinti pritaikymo "filosofija" yra tuščias reikalas. (Ateonas pasakytų, kuo labiau aiškinsies sąvokas, tuo neaiškesnės jos darysis).
Problema kitame. Problema, kad veikiama ne pagal tą filosofiją/ideologiją, bet vietoj ideologijos pateikiamas surogatas filosofijos - kaip priedanga piktnaudžiavimams.
ir dar viena Srovės citata:
Jos [ideologijos]reikia, kad išvengti bereikalingų ginčių kiekviename žingsnyje. Ideologija, tai lyg ir teorinis numatymas, kaip bus atliekami vertinimai.
Taigi, kolega, pripažįstate, kad ideologija yra tam tikras visuomenės taisyklių ir vertinimo kriterijų sąvadas. Tokiais bruožai pasižymi ne tik ideologijos, bet ir religinės sistemos. O dabar paimkime komunizmą, feminizmą, demokratiją, krikščionybę, islamą ir pamatysime, kad visuose juose yra aspektų prieštaraujančių oficialiai filosofijai. Kai kuriais atvejais realybė gali radikaliai prieštarauti tai filosofijai. Šito prieštaravimo neįmanoma išvengti. Galima tik stengtis jį mažinti ir minimalizuoti (demokratija Olandijoje, Švedijoje, Šveicarijoje ) arba slėpti ir maskuoti (komunizmas visame pasulyje).

Srovė rašo:
Man atrodo, kad čia pateikėte tik vienos varpinės kelių dalykų - suabsoliūtintą tendencingą - interpretaciją. Kad pagrįsti/paneigti - reikėtų kiekvieno atskiro momento detalios analizės, begalės dokumentų, gyvų liudininkų... Ne, šiame forume tam nėra sąlygų.
Jums atrodo, ar jūs žinote? Tai, kad jums kažkas atrodo toli garažu nėra argumentas. Jeigu jūs žinote, kad mano pateikta informacija yra neteisinga ir tendencinga tai nurodykite konkrečiai kas, kaip, kur, nes dabar gaunasi, kad jūs manote, jog žinote kaip viskas yra iš tikrųjų, bet niekam to nesakote. Nesuprantu kam toks slaptumas reikalingas. Jūs pabandykite savo požiūrį išdėstysi trumpai, taip kaip padariau aš. Jeigu manote, kad būtina „atskiro momento detalios analizės, begalės dokumentų, gyvų liudininkų“ (nors tai visiškai nereikalinga) įdėkite nuorodas arba parašykite knygų pavadinimus ir puslapių numerius.

Srovė rašo:
Geras patarimas... Tik va, mažai kam iš tų mūsų "demokratų" rūpi demokratijos ABC. Juk interesai aukščiau ideologijos, a ne? Kas gi įpareigotas klausyti (ilgų pilnų subtilybių) pagrindimų, kai taip "gerai" pasiteisina populiarios daugumą užvedančios technologijos.
Demokratijos ABC turi studijuoti ne tik politikai, bet visa visuomenė. Tol kol Lietuvoje žmonės to nesupras tol ir rinksime į valdžią uspaskychus. Kas išrenka į seimą žmones kuriems rūpi tik savi interesai? Ogi mes patys. Jeigu jūs galvojate, kad atsiras geras dėdulė, kuris išspręs visas jūsų problemas, tai jums geriau persikelti gyventi į Baltarusija. Ten yra tok Lukašėnka kuris kaip tik tuo ir užsiima.
User avatar
Nihilistas
naujokas
Posts: 2
Joined: 2007-11-15 04:17
Location: Anyksciai

2007-11-15 06:03

Nomad wrote:Tikriausiai visiems teko girdeti, kad "visos religijos teigia ta pati", "visu religiju dievai is tiesu yra ejimas prie vieno to paties dievo", "tai tik kiti vardai tam paciam dievui" ir taip toliau. Cia nesigilinsime, kodel graikams prireike viena ta pati dieva padalinti i kelis simtus skirtingu asmenybiu, atradau linksmesne vieta. Gana daznai taip svaigsta ir save krikscionimis laikantys zmones. Tad vadovaujantis logika (zemiskaja :( ) galima samprotauti taip:

1. Visu religiju visu dievu vardai referina i ta pati viena dieva.
2. Actekai moko, kad dievui Tlalokui reikia aukoti zmones, period. Kad butu lietaus ir nezutu paseliai.
3. Is 1. isplaukia, kad dievas Tlalokas yra tas pats, kas Jezus Kristus.
4. ...
Zmogau didziuju siekiu. Ar pamastai kad ju tera tiktai vardai ? Ar ne zmogus pats sau sukure Dieva?
mingis
pradedantis
Posts: 342
Joined: 2006-10-05 08:44

2007-11-15 11:36

Nomad wrote:Tikriausiai visiems teko girdeti, kad "visos religijos teigia ta pati", "visu religiju dievai is tiesu yra ejimas prie vieno to paties dievo", "tai tik kiti vardai tam paciam dievui" ir taip toliau. Cia nesigilinsime, kodel graikams prireike viena ta pati dieva padalinti i kelis simtus skirtingu asmenybiu, atradau linksmesne vieta. Gana daznai taip svaigsta ir save krikscionimis laikantys zmones. Tad vadovaujantis logika (zemiskaja :( ) galima samprotauti taip:

1. Visu religiju visu dievu vardai referina i ta pati viena dieva.
2. Actekai moko, kad dievui Tlalokui reikia aukoti zmones, period. Kad butu lietaus ir nezutu paseliai.
3. Is 1. isplaukia, kad dievas Tlalokas yra tas pats, kas Jezus Kristus.
4. ...
Yra esminis skirtumas tarp politeistinių ir monoteistinių religijų. Politeizmas į Dievą neveda. Politeizme dievai gyvena lygiagrečiam virtualiam pasaulyje, kuriame, kaip ir realiame, veikia kažkokie dėsniai, galioja taisyklės, tie dievai yra tik eiliniai to kito pasaulio gyventojai. Su laiku atėjo poreikis kažkaip įvardyti pačią tvarką, o ne veikėjus. Tada ir atsirado vieno Dievo abstrakcija, o visi politeistiniai dievai transformavosi į angelus ir šventuosius, kurie faktiškai yra atavizmas. O Kristus yra krikščionių atradimas, idėja, kad Dievo protas ir žmogaus protas yra vienas ir tas pats. Jokie politeistinių dievų įvaizdžiai į tokio lygio suvokimą neveda.
vvv2
senbuvis
Posts: 1178
Joined: 2007-08-02 11:24
Location: Kaunas city
Contact:

2007-11-27 12:34

mingis wrote: ...
Kristus yra krikščionių atradimas,
idėja, kad Dievo protas ir žmogaus protas yra vienos prigimties.
Kas yra protas?
Ar gali būti idiotiškas protas?

Gal tuomet tai bus idiotizmas.
Protas tegali būti dieviškas (tobulas).

p.s.
ateizmas yra religija, nes jos nariai fanatiškai tiki, kad netiki
ir tai visiem įrodinėja. (paprastas netikintis apie tai nekalba ir negalvoja).
Post Reply