Ateistų atsivertimas

[Apostatas]

Pamąstykime, ką šiuo atveju reiškia „geriau paaiškina“ – tai reiškia, kad „blogesnė“ teorija nepaaiškina tam tikrų stebėjimų/eksperimentų rezultatų arba jiems prieštarauja.

Na jei nebūtumėte pats atsakęs, tai aš galėčiau pabandyt atsakyt ką turėjau omeny. Ir vis tik aš pabandysiu. Moksle dažnai nėra vien juoda ir balta ir dažnai pasitaiko teorijų, kurios konkuruoja vien a su kita. Viena geriau paaiškina vienus objekto ar tyrimo aspektus, tačiau blogiau kitus, o antroji priešingai, todėl, kuri iš jų geresnė dažnai sprendžiama gana subjektyviai, nurodant, kad vieni aspektai yra svaresni už kitus.

Kaip tokiu atveju galim laikyti ją moksliška, jei ji reikalauja ignoruoti faktus?

Dažnai gaunami labai prieštaringi rezultatai ir tada gaunama aibė teorijų ir kuri iš jų geresnė nustatyti sunku.

[Apostatas]

Pamąstykime, ką šiuo atveju reiškia „geriau paaiškina“ – tai reiškia, kad „blogesnė“ teorija nepaaiškina tam tikrų stebėjimų/eksperimentų rezultatų arba jiems prieštarauja.

Na jei nebūtumėte pats atsakęs, tai aš galėčiau pabandyt atsakyt ką turėjau omeny. Ir vis tik aš pabandysiu. Moksle dažnai nėra vien juoda ir balta ir dažnai pasitaiko teorijų, kurios konkuruoja vien a su kita. Viena geriau paaiškina vienus objekto ar tyrimo aspektus, tačiau blogiau kitus, o antroji priešingai, todėl, kuri iš jų geresnė dažnai sprendžiama gana subjektyviai, nurodant, kad vieni aspektai yra svaresni už kitus.

Kaip tokiu atveju galim laikyti ją moksliška, jei ji reikalauja ignoruoti faktus?

Dažnai gaunami labai prieštaringi rezultatai ir tada gaunama aibė teorijų ir kuri iš jų geresnė nustatyti sunku.

[senis]

[...]kurios konkuruoja vien a su kita. Viena geriau paaiškina vienus objekto ar tyrimo aspektus, tačiau blogiau kitus, o antroji priešingai

Situo atveju tos teorijos is vis nekonkuruoja tarpusavyje, o greiciau viena kita papildo. Todel isvada - arba jos abi kartu teisingos, arba reikia sukurpti dar TRECIA teorija, kuri pakeistu tas 2 nepilnavertes teorijas.

[Apostatas]

Situo atveju tos teorijos is vis nekonkuruoja tarpusavyje, o greiciau viena kita papildo. Todel isvada - arba jos abi kartu teisingos, arba reikia sukurpti dar TRECIA teorija, kuri pakeistu tas 2 nepilnavertes teorijas.

Na jau papildo. Viena sako balta, kita sako juoda ir jos papildo vieną kitą?

[senis]

Viena sako balta, kita sako juoda ir jos papildo vieną kitą?

O tu manai, kad skirtingas fenomeno aiskinimas butinai parodo, kad teorijos viena kitai priestarauja ? Tu klysti.
Stai tikriausiai zinai apie bangos-daleles dualizma. Viena teorija sako, kad sviesa - tai fotonu srautas, o kita - kad elektromagnetines bangos. Kiekviena is siu teoriju teisi tam tikru artutinumu. Todel skirtingas fenomeno aiskinimas NEBUTINAI parodo teoriju priestaravimus.

[FooBar]

Labai daznai mokslinese teorijose reikalaujama, kad naujai pateikiama teorija ne tik aprasytu jau zinomus reiskinius, bet ir prognozuotu kazkokius naujus reiskinius ar naujas savybes. Jei pastarosios pasitvirtina, teorija igyja papildoma svori.

Viena is priezasciu, kiek teko girdeti, kodel stringu teorija priimama skeptiskai, tai kad ji kol kas nepateike nieko naujo, ka galima butu aptikti ar patvirtinti.

[Apostatas]

O tu manai, kad skirtingas fenomeno aiskinimas butinai parodo, kad teorijos viena kitai priestarauja ?

Bet tai racionaliausia ateinanti į galvą mintis. Argi tai, kad teorijos viena kitai prieštarauja ir nerodo, kad jos negali būti abi teisingos?

Stai tikriausiai zinai apie bangos-daleles dualizma. Viena teorija sako, kad sviesa - tai fotonu srautas, o kita - kad elektromagnetines bangos. Kiekviena is siu teoriju teisi tam tikru artutinumu.

Aš linkęs manyt, kad abi jos klaidingos ir kada nors bus išvesta teorija, kuri šitą dvylipumą panaikins. Negali taip būt, kad tas pats objektas tuo pačiu metu būtų ir juodas, ir baltas.

[Akela]

O shtai ir kaip ir atvirkshtinis atvejis - kunigas palieko kunigyste, o jo tikėjimas patyrė savotishka transformacija:.

Tačiau kunigystės už Atlanto E. Atkočiūnas netęsė. Kaip pats teigė, prireikė net penkerių metų, kol „išvalė religinį opiumą” iš savo galvos. Ekskunigas pasinėrė į gilius apmąstymus, kaupė žinias, nes, kaip pats teigė, besimokant kunigų seminarijoje žinios buvo pateikiamos labai vienpusiškai.
Kodėl reikėjo, kaip pats teigė, „išvalyti smegenis”? „Nė viena religija nepajėgi atsakyti į klausimą, kas yra Dievas. Įvairių religijų atstovai ginčijasi, bet realiai negali nupasakoti, kas tai yra”, - teigė pašnekovas.

E. Atkočiūno nuomone, Dievas yra amžinas ieškojimas, sąveikaujant su filosofija, fizika, kosmoso atradimais ir kitais mokslais. „Tai – amžinas klausimas. Tokia religija yra tolerantiška, ji neįstato į jokias formas”, - sakė E. Atkočiūnas.

http://whatson.delfi.lt/news/people/art ... d=11123403

Ten dar idomesniu ir netgi visai skeptisku jo pasisakymu yra , nors jis ir liko tox... savotiskai tikintis Ar kaip ten jis rasho "žinantis". Na... sudetingas atvejis.
Bet idomus

[insurrectum]

Ten dar idomesniu ir netgi visai skeptisku jo pasisakymu yra , nors jis ir liko tox... savotiskai tikintis Ar kaip ten jis rasho "žinantis". Na... sudetingas atvejis.
Bet idomus

Na, nėr labai sudėtingas šis atvejis, klasifikacija: nuosaikus agnostikas.

IMHO, tokia pozicija yra nė kiek nemažiau racionali, nei nuosaikus ateizmas.

[Akela]

Na, nėr labai sudėtingas šis atvejis, klasifikacija: nuosaikus agnostikas.
IMHO, tokia pozicija yra nė kiek nemažiau racionali, nei nuosaikus ateizmas.

Principe tai nauja ir gan rimta tema - atskirai forumo gijai Tipo "kas sieja agnostikus ir ateizma" ar kazkas panashaus.
O gal netgi "bendros agnostiku ir ateizmo shaknys" ar "ar ateizmas kilo is agnostiku"?
Na vienzo...

[senis]

Argi tai, kad teorijos viena kitai prieštarauja ir nerodo, kad jos negali būti abi teisingos?

Nerodo. Viska parodo tik duomenys ir faktai. Jei faktai ir duomenys parodo, kad abi teorijos atitinka realybe, tai galbut tokia realybe ir yra ?

Aš linkęs manyt, kad abi jos klaidingos ir kada nors bus išvesta teorija, kuri šitą dvylipumą panaikins.

Bet tai niekuo nepagristas lukestis. Gali buti ir taip, kad sis dvilypumas slypi pacioje gamtoje, t.y. reiskinyje,- nuo to ir prasideda visos problemos, kai viska bandome sugrusti i viena rema.

Negali taip būt, kad tas pats objektas tuo pačiu metu būtų ir juodas, ir baltas.

Kvantine mechanika parode, kad gamta taip gali elgtis. Pvz. kvantine sistema esanti superpozicijoje vienu metu yra visose galimose sistemos busenose. Taigi kaip ir paneigia juoda-balta teorija
http://en.wikipedia.org/wiki/Quantum_superposition

[Apostatas]

Jei faktai ir duomenys parodo, kad abi teorijos atitinka realybe, tai galbut tokia realybe ir yra ?

Perklausiu, kaip viena kitai prieštaraujačios teorijos gali vienodai atitikti realybę?

Bet tai niekuo nepagristas lukestis. Gali buti ir taip, kad sis dvilypumas slypi pacioje gamtoje

Ir kuo labiau pagrįstas lūkestis, kad šis dvylipumas slypi pačioje gamtoje?

Pvz. kvantine sistema esanti superpozicijoje vienu metu yra visose galimose sistemos busenose. Taigi kaip ir paneigia juoda-balta teorija-)http://en.wikipedia.org/wiki/Quantum_superposition

Paryškinta mano. Tame ir reikalas, kad visose galimose. Aš minėdamas juodą ir baltą, turėjau omeny neįmanomas suderinti vienu metu būsenas. Gal bus aiškesnis pavyzdys pliusas, kuris negali būt tuo pačiu metu ir minusu.

[senis]

Perklausiu, kaip viena kitai prieštaraujačios teorijos gali vienodai atitikti realybę?

Nematau cia problemos. Jei ir viena ir kita teorija remia eksperimentai, tai tos abi teorijos pagristos, nepriklausomai ar jos priestarauja viena kitai ar ne.

Ir kuo labiau pagrįstas lūkestis, kad šis dvylipumas slypi pačioje gamtoje?

Tuo, kad ta rodo eksperimentai, jei jie remia abi teorijas.
Pvz. tiek bangines, tiek ir kvantuotas sviesos savybes remia kruvos eksperimentu. Bangines - difrakcija, interferencija, doplerio efektas ir t.t.
Kvantines - fotoefektas, absol. juodo kuno sugertis, spektrai ir t.t.

Tame ir reikalas, kad visose galimose. Aš minėdamas juodą ir baltą, turėjau omeny neįmanomas suderinti vienu metu būsenas. Gal bus aiškesnis pavyzdys pliusas, kuris negali būt tuo pačiu metu ir minusu.

Kas gali kartu egzistuoti, o kas ne - pasakome ne mes, o eksperimentu ir stebejimu duomenys. O jie pvz. sako, kad kvantinis bitas, aka. kubitas vienu metu gali buti superpozicijos busenoje tarp 1 ir 0. Logiskai galvojant tai irgi nesamone - kaip gali buti lempa vienu metu ir ijungta ir isjungta ? Sutinku nesamoningai skamba, taciau tokia realybe.
http://www.sciam.com/article.cfm?chanID ... 414B7F0000
http://en.wikipedia.org/wiki/Qubit

A key feature of qubits is their ability to be in a so-called superposition; in essence, they can be 0 and 1 simultaneously

Todel bandymai mastyti, kas gali, o kas negali buti kartu be duomenu tai pagrindzianciu yra nelabai tikslingi. Taigi reiketu konkreciai kalbeti apie tas teorijas, ir duomenis jas patvirtinancias/paneigiancias. Bet as ne specas chemijoje (tu kiek supratau chemija turejai galvoje). Tai niekuo negaliu padeti. Sorry. Bet jei apie ka is fizikos - galime pasneketi.

[Apostatas]

Jei ir viena ir kita teorija remia eksperimentai, tai tos abi teorijos pagristos, nepriklausomai ar jos priestarauja viena kitai ar ne.

Aš vis tik linkęs manyti, kad kažkuriuo atveju į eksperimentus įsivėlė netikslumų.

Tuo, kad ta rodo eksperimentai, jei jie remia abi teorijas. Pvz. tiek bangines, tiek ir kvantuotas sviesos savybes remia kruvos eksperimentu. Bangines - difrakcija, interferencija, doplerio efektas ir t.t.Kvantines - fotoefektas, absol. juodo kuno sugertis, spektrai ir t.t.

Tie eksperimentai tik ir sukelia sumaištį. Gal tos elektromagnetinės dalelės nėra nei bangos, nei korpuskulės, o tiesiog dar nėra vieningos teorijos, kuri suteiktų tam reiškiniui pavadinimą ir jį aprašytų.

Kas gali kartu egzistuoti, o kas ne - pasakome ne mes, o eksperimentu ir stebejimu duomenys.Logiskai galvojant tai irgi nesamone - kaip gali buti lempa vienu metu ir ijungta ir isjungta ? Sutinku nesamoningai skamba, taciau tokia realybe.

Nepasitikiu aš tuo kvantinio pasaulio stebėjimu, o linkęs, manyt, kad mums dar trūksta patikimų prietaisų tirti šią realybės dalį....

[senis]

Aš vis tik linkęs manyti, kad kažkuriuo atveju į eksperimentus įsivėlė netikslumų.
Man tai panasiau i paranoja ar samokslo teorija, kaip zydomasonai privele netikslumu i kruvas eksperimentu ir stebejimo duomenu:-)

Gal tos elektromagnetinės dalelės nėra nei bangos, nei korpuskulės, o tiesiog dar nėra vieningos teorijos, kuri suteiktų tam reiškiniui pavadinimą

Galbut. O gal tos vieningos teorijos tiesiog nera ir nebus ?

Nepasitikiu aš tuo kvantinio pasaulio stebėjimu, o linkęs, manyt, kad mums dar trūksta patikimų prietaisų tirti šią realybės dalį

Vel paranoja - "nepasitikiu stebejimu". Be to joks prietaisas tau nepanaikins Heizenbergo neapibreztumo, nes jis slypi pacioje mikropasaulio prigimtyje, o ne prietaisu 'netobulume'.

[Srovė]

Vel paranoja - "nepasitikiu stebejimu". Be to joks prietaisas tau nepanaikins Heizenbergo neapibreztumo, nes jis slypi pacioje mikropasaulio prigimtyje, o ne prietaisu 'netobulume'.

Heizenbergo neapibrėžtumas yra išdava tik prielaidos, kad jokia sąveika negali plįsti didesniu greičiu nei c. Jei pasirodytų, kad visgi dar neatrasta sąveika tarp mikropasaulio elementų persiduoda kur kas didesniu greičiu, tai Heizenbergo principas netektų absoliūtaus statuso. "Žiūrėdami" daug "greičiau" ir žymiai mažesnių energijos porcijų pagalba -matytume iš principo kitokį mikropasaulio vaizdą. O juk niekas dar nepatvirtino fakto, kad ir gravitacija persiduoda greičiu c. Jei klystu, apšvieskit mane tamsuolį.

[senis]

Heizenbergo neapibrėžtumas yra išdava tik prielaidos, kad jokia sąveika negali plįsti didesniu greičiu nei c.

Ne. Heizenbergo neapibreztumas yra isdava fakto, kad negalima sukonstruoti tokio prietaiso, kuris tirdamas daleles savybes su ja nesaveikautu. Stiprinant sia prietaiso saveika su dalele - tiksliau nustatome daleles padeti, taciau prarandame tiksluma daleles impulso nustatymo atzvilgiu, nes dalelei perduodama didele saveikos energija. Jei silpniname prietaiso saveika su dalele - tiksliau nustatome daleles impulsa, nes dalelei perduodama maza saveikos energija, taciau nukencia daleles koordinates matavimo tikslumas del silpnos saveikos.
Tokiu budu nesvarbu koks prietaisas - neimanoma nustatyti tiksliai vienu metu kur yra dalele ir koks jos impulsas. Todel Heizenbergo neapibreztumas uzdeda virsutine bet kokio prietaiso - esamo, buvusio ir busimo - matavimo tikslumo fundamentalia riba.

[Srovė]

Heizenbergo neapibrėžtumas yra išdava tik prielaidos, kad jokia sąveika negali plįsti didesniu greičiu nei c.

Ne. Heizenbergo neapibreztumas yra isdava fakto, kad negalima sukonstruoti tokio prietaiso, kuris tirdamas daleles savybes su ja nesaveikautu. Stiprinant sia prietaiso saveika su dalele - tiksliau nustatome daleles padeti, taciau prarandame tiksluma daleles impulso nustatymo atzvilgiu, nes dalelei perduodama didele saveikos energija. Jei silpniname prietaiso saveika su dalele - tiksliau nustatome daleles impulsa, nes dalelei perduodama maza saveikos energija, taciau nukencia daleles koordinates matavimo tikslumas del silpnos saveikos.
Tokiu budu nesvarbu koks prietaisas - neimanoma nustatyti tiksliai vienu metu kur yra dalele ir koks jos impulsas. Todel Heizenbergo neapibreztumas uzdeda virsutine bet kokio prietaiso - esamo, buvusio ir busimo - matavimo tikslumo fundamentalia riba.

Tu teisus tik tuo atveju, jei iš tiesų bet kokios sąveikos minimalus veikimo kvantas yra h. Jei pasirodytų, kad vis tik yra sąveika su žymiai mažesniu veikimo kvantu, situacija iš principo kita.