Jūs tegiate, kad jei kažko negali paaiškinit fizika, tai dievo darbas. Tai kvaila.martynas wrote: Bet naturali priezastis(bent, kaip jau dabar suvokiame ja) atkrenta, nes dabartinie fizika, kaip jis jau sake nepajegi paaiskinti begalinio, karscio tankio tasko is kurio ''sprogo'' visata.
Visiskai sutinku. tai leme nenaturali priezastis. Kitaip tarian supernatural. Kas yra pagrindas teigti, jog dievas gali egzistuoti.
Satan.lt
Taip tai kvaila. Visu pirma teigiau, jog dievas gali egzistuoti, ne kad jis butinai egzistuoja. Visu pirma reiketu issiaiskinti kokia pagrindine pozicija cia diskutuojanciu. Ar visata susikure pati. Ar ja itakojo kazkokia pirmine priezastis. Ar ji amzina. Ar turit kitokiu nuomoniu?VYTS wrote:Jūs tegiate, kad jei kažko negali paaiškinit fizika, tai dievo darbas. Tai kvaila.martynas wrote: Bet naturali priezastis(bent, kaip jau dabar suvokiame ja) atkrenta, nes dabartinie fizika, kaip jis jau sake nepajegi paaiskinti begalinio, karscio tankio tasko is kurio ''sprogo'' visata.
Visiskai sutinku. tai leme nenaturali priezastis. Kitaip tarian supernatural. Kas yra pagrindas teigti, jog dievas gali egzistuoti.
O aš teigiu, kad vienaragiai ir drakonai gali egzistuoti. Ar dabar jau galime pradėt diskutuoti apie tai, kokia spalva labiausiai patinka vienaragiams arba kokia poza poruojasi drakonai?martynas wrote:Taip tai kvaila. Visu pirma teigiau, jog dievas gali egzistuoti, ne kad jis butinai egzistuoja.
Mes nežinome, kaip atsirado visata. Ir ne, tai nereiškia, kad Jėzus yra geriausias paaiškinimas, kaip ir kodėl ji atsirado. Geriau ieškoti tikro atsakymo (ir galbūt jo niekada nerasti), o ne naiviai patikėti pirma pasitaikiusia pasaka.martynas wrote:Taip tai kvaila. Visu pirma teigiau, jog dievas gali egzistuoti, ne kad jis butinai egzistuoja. Visu pirma reiketu issiaiskinti kokia pagrindine pozicija cia diskutuojanciu. Ar visata susikure pati. Ar ja itakojo kazkokia pirmine priezastis. Ar ji amzina. Ar turit kitokiu nuomoniu?
Man tai viskas taip pat aišku ir dėl Jėzausmartynas wrote:Atsiras ir kitu pasnekavu, be taves. Jeigu tu dieva lygini su kentaurais ir nykstukais, tai net kalbeti apie ka nera. Paklausk apie kentaurus ir nikstukus istoriku. Atsakymas aiskus mitai ir pasakos.
Neatsakys.martynas wrote:Paklausk istoriku apie krikscionybes pagrinda biblija, ir jos pagrinda Jezu. Jie atsakys taip toks zmogus gyveno.
Gal gali apibūdinti, kas tai yra "istorinis stilius"? Nes aš irgi galiu tvirtinti, kad Artūro iš Kameloto kova su Juoduoju Riteriu aprašyta pačiu tikriausiu istoriniu stiliumi, taigi tai yra neabejotinai tiesa.martynas wrote:Taip naujasis testamentas parasytas istoriniu faktiniu stiliumi, skirtingai nei mitai ir pasakos.
Tai mes gal palauksime, kol mūsų fizikos žinios pagilės, ir tiek Nes praeityje tai ne kartą pasiteisino. O Jėzaus pasaka sorry, bet visiškai neįtikina.martynas wrote:As susipazines ir tikiu tikrove. Tiesiog fizikine tikrove mano manymu nera viskas. S. Hawking yra pasakes, jog visatos atsiradimo remiantis dabartine fizika neissiaiskinsime. Pirma taska is kurio atsirado visata jis vadina ''fenomenu''. Na jis mano, kad sis fenomenas susikure pats, arba buvo itakotas kitos naturalios priezasties. Bet naturali priezastis(bent, kaip jau dabar suvokiame ja) atkrenta, nes dabartinie fizika, kaip jis jau sake nepajegi paaiskinti begalinio, karscio tankio tasko is kurio ''sprogo'' visata.
Ir jo vardas Dzeusas.martynas wrote:Visiskai sutinku. tai leme nenaturali priezastis. Kitaip tarian supernatural. Kas yra pagrindas teigti, jog dievas gali egzistuoti.
Aklas faktu,logikos ir filosofijos ironizavimasRB wrote:O aš teigiu, kad vienaragiai ir drakonai gali egzistuoti. Ar dabar jau galime pradėt diskutuoti apie tai, kokia spalva labiausiai patinka vienaragiams arba kokia poza poruojasi drakonai?martynas wrote:Taip tai kvaila. Visu pirma teigiau, jog dievas gali egzistuoti, ne kad jis butinai egzistuoja.
Jeigu kureja vadinsi dzeusu, taikydamas jam tokius pat atributus, kaip nelaikiskumas,visagaliskumas, sventumas ir tt. tai gali kureja vadinti dzeusu, bet seip visi zino, kad dzeusas ira isgalvota dievybe. Kodel zmones ja isgalvojo, butu kitas klausimas.Lionginas wrote:Man tai viskas taip pat aišku ir dėl Jėzausmartynas wrote:Atsiras ir kitu pasnekavu, be taves. Jeigu tu dieva lygini su kentaurais ir nykstukais, tai net kalbeti apie ka nera. Paklausk apie kentaurus ir nikstukus istoriku. Atsakymas aiskus mitai ir pasakos.
Gerbiu tavo nuomone:)
Neatsakys. Visiskas istorijos faktu ignoravimas. Ka dar pasakyti...martynas wrote:Paklausk istoriku apie krikscionybes pagrinda biblija, ir jos pagrinda Jezu. Jie atsakys taip toks zmogus gyveno.
Gal gali apibūdinti, kas tai yra "istorinis stilius"? Nes aš irgi galiu tvirtinti, kad Artūro iš Kameloto kova su Juoduoju Riteriu aprašyta pačiu tikriausiu istoriniu stiliumi, taigi tai yra neabejotinai tiesa.martynas wrote:Taip naujasis testamentas parasytas istoriniu faktiniu stiliumi, skirtingai nei mitai ir pasakos.
Senovės istorija paremia Biblijos kaip istorinio dokumento tikslumą.
Evangelijose pateikiami įvairiapusiai patikimi pasakojimai apie Jėzaus gyvenimą.
Archeologija paremia biblinius pasakojimus.
Teksto moksliniai tyrimai patvirtina, kad Biblijos knygos nebuvo pakeistos nuo to laiko, kai jos buvo pirmą kartą parašytos.
O stilius yra rasymo maniera, budinga skirtingiems zanrams.
Tai mes gal palauksime, kol mūsų fizikos žinios pagilės, ir tiek Nes praeityje tai ne kartą pasiteisino. O Jėzaus pasaka sorry, bet visiškai neįtikina.martynas wrote:As susipazines ir tikiu tikrove. Tiesiog fizikine tikrove mano manymu nera viskas. S. Hawking yra pasakes, jog visatos atsiradimo remiantis dabartine fizika neissiaiskinsime. Pirma taska is kurio atsirado visata jis vadina ''fenomenu''. Na jis mano, kad sis fenomenas susikure pats, arba buvo itakotas kitos naturalios priezasties. Bet naturali priezastis(bent, kaip jau dabar suvokiame ja) atkrenta, nes dabartinie fizika, kaip jis jau sake nepajegi paaiskinti begalinio, karscio tankio tasko is kurio ''sprogo'' visata.
Jezus krikscionybes pagrindas. Jeigu kalbant apie metafizini dieva pirmiausiai reikia patiketi pirmine, intelektualia visatos priezastimi, tada aiskintis kuri religija gali buti tiesa.
O apie fizikos ir mokslo pasiteisinima... Mokslas neneigia kurejo. Mokslas aiskina jo sukurtus desnius ir tt. Kas sukure fizikos desnius? Jie patys? jei mokslas labai gerai paaiskins kaip susikure visata, tai vis tiek nepaaiskins, kodel ji susikure. Kodel yra kazkas, vietoj nieko? Kodel is vis egzistuoja intelektas kurio naudodamiesi mes galime nustatyti visatos, zemes desnius? mastant seka isvada, kad kazkas intelektualus viska itakojo, viskam dave pradzia, o mes sukurti is dalies pagal jo paveiksla galime viska suvokti.
Ir jo vardas Dzeusas.martynas wrote:Visiskai sutinku. tai leme nenaturali priezastis. Kitaip tarian supernatural. Kas yra pagrindas teigti, jog dievas gali egzistuoti.
Manau, kad jus dar vis isivaizduojate dieva, kaip dede sedinti debesyse ir stebinti ka mes veikiame:D tobuleja mokslas, tobuleja zmoniu intelektas, tobuleja ir religija. Jeigu anksciau zmones remdamiesi(patikslinsiu klaidingai) religija eidavo i kryziaus zygius, dabar religija suprantama daug tiksliau.
O aš tavosios negerbiu visiškai.martynas wrote:Gerbiu tavo nuomone:)
Atskirų jos fragmentų - galbūt. Bet žinai, ir Apvaliojo Stalo Riterių legenda mini kažkokią Angliją. Kaip žinome iš kitų istorinių šaltinių, Anglija tikrai egzistavo. Tai galbūt Artūro kova su Juoduoju Riteriu taip pat yra istorinis faktas?martynas wrote:Senovės istorija paremia Biblijos kaip istorinio dokumento tikslumą.
Na ir kas?martynas wrote:Teksto moksliniai tyrimai patvirtina, kad Biblijos knygos nebuvo pakeistos nuo to laiko, kai jos buvo pirmą kartą parašytos.
Taigi visas reikalas bliūkšta jau pirmame žingsnyje... Nėra jokio pagrindo manyti, kad visata yra intelektualios kilmės. Aš visatoje matau labai daug neintelektualių dalykų. Kuo jau toks intelektualus, tavo nuomone, Plutonas? Nepavykęs bandymas sukurti tikrą planetą?martynas wrote:Jezus krikscionybes pagrindas. Jeigu kalbant apie metafizini dieva pirmiausiai reikia patiketi pirmine, intelektualia visatos priezastimi, tada aiskintis kuri religija gali buti tiesa.
Ir kentaurų mokslas neneigia, nes, kaip jau minėjau - čia visai ne ta lyga, o ir kam veltui gaišti laiką. Su Jėzum taip pat.martynas wrote:O apie fizikos ir mokslo pasiteisinima... Mokslas neneigia kurejo.
Kitaip sakant, jei mokslas paaiškins, kaip susikūrė visata, tai jūs, tikintieji, rasite dar gilesnį užkampį, kur tą dievą nukištimartynas wrote:Mokslas aiskina jo sukurtus desnius ir tt. Kas sukure fizikos desnius? Jie patys? jei mokslas labai gerai paaiskins kaip susikure visata, tai vis tiek nepaaiskins, kodel ji susikure. Kodel yra kazkas, vietoj nieko? Kodel is vis egzistuoja intelektas kurio naudodamiesi mes galime nustatyti visatos, zemes desnius? mastant seka isvada, kad kazkas intelektualus viska itakojo, viskam dave pradzia.
Oho, tai tu visgi visiškai nekuklus! Pasirodo, manaisi suvokiąs viską Ir tu galvoji, tavimo patikės? Atleisk, bet tokie visažiniai tik kelia įtarimą.martynas wrote:mes sukurti is dalies pagal jo paveiksla galime viska suvokti
O kad Jėzus išgalvota būtybė taipogi, žino labai daug žmonių. Milijardai tokių šiam pasaulyje Daugiau, nei Jėzum tikinčių.martynas wrote:Jeigu kureja vadinsi dzeusu, taikydamas jam tokius pat atributus, kaip nelaikiskumas,visagaliskumas, sventumas ir tt. tai gali kureja vadinti dzeusu, bet seip visi zino, kad dzeusas ira isgalvota dievybe.
Tai čia anksčiau tikintieji taip savo dievą įsivaizduodavo. Dabar tiesiog nusprendė jį padaryti nematomą, nelaikišką ir t.t. ir pan. KAd galėtų jį paslėpti nuo įdėmesnių akių ir šviesesnių protų.martynas wrote:Manau, kad jus dar vis isivaizduojate dieva, kaip dede sedinti debesyse ir stebinti ka mes veikiame:D tobuleja mokslas, tobuleja zmoniu intelektas, tobuleja ir religija. Jeigu anksciau zmones remdamiesi(patikslinsiu klaidingai) religija eidavo i kryziaus zygius, dabar religija suprantama daug tiksliau.
Tai apie intelektualuma, tau dar net nekalbet:)Lionginas wrote:O aš tavosios negerbiu visiškai.martynas wrote:Gerbiu tavo nuomone:)
Atskirų jos fragmentų - galbūt. Bet žinai, ir Apvaliojo Stalo Riterių legenda mini kažkokią Angliją. Kaip žinome iš kitų istorinių šaltinių, Anglija tikrai egzistavo. Tai galbūt Artūro kova su Juoduoju Riteriu taip pat yra istorinis faktas? [/quote]martynas wrote:Senovės istorija paremia Biblijos kaip istorinio dokumento tikslumą.
Nera abejoniu, del biblijos istoriskumo. Galima gincitis, tik del atskiru autoriu poziuriu i ivikius. Kaip zinome pries 2000 metu, rasymo stilius buvo kitoks ir galime neteisingai interpretuoti tekstus, ar ju autoriai galejo susipainioti, meluoti. Bet cia atskira tema, labiau skirta istorikams, ir to laiko kulturu specialistams. Mes turime patikimu istoriniu saltiniu, kurie buvo parasyti daug anksciau, bet mes juos vis tiek laikome patikimais. Man idomu, kodel istorikai nevadina biblijos legenda ar mitu, kaip ''Apvaliojo Stalo Riterių legenda''. Bet tau geriau zinot.
Na ir kas?[/quote]martynas wrote:Teksto moksliniai tyrimai patvirtina, kad Biblijos knygos nebuvo pakeistos nuo to laiko, kai jos buvo pirmą kartą parašytos.
Autentiskumas, vienas is patikimumo rodikliu.
Taigi visas reikalas bliūkšta jau pirmame žingsnyje... Nėra jokio pagrindo manyti, kad visata yra intelektualios kilmės. Aš visatoje matau labai daug neintelektualių dalykų. Kuo jau toks intelektualus, tavo nuomone, Plutonas? Nepavykęs bandymas sukurti tikrą planetą? [/quote]martynas wrote:Jezus krikscionybes pagrindas. Jeigu kalbant apie metafizini dieva pirmiausiai reikia patiketi pirmine, intelektualia visatos priezastimi, tada aiskintis kuri religija gali buti tiesa.
Menulis irgi toks bandymas? Bet jei jo nebutu, musu irgi. Manau, jog jei nebutu Jupiterio kazin ar butu susikloste salygos givybei zemeje. O pagrindinis argumentas del inteluktualios visatos priezasties yra dizaino argumentas. Jei tu ji laikai niekiniu, tai tavo valia. Bet ziurint i komentarus, matosi kad juo rimtai nesidomejai.
Ir kentaurų mokslas neneigia, nes, kaip jau minėjau - čia visai ne ta lyga, o ir kam veltui gaišti laiką. Su Jėzum taip pat. [/quote]martynas wrote:O apie fizikos ir mokslo pasiteisinima... Mokslas neneigia kurejo.
Taip mokslas neturi tokios paskirties, kaip dievo neigmas, todel moksliskai yrodinteti jo nebuvima (kaip daug kas megsta) yra visu pirma nemoksliska.
Jeigu mokslas paaiskino kaip ir kur veikia gravitacija, nereiskia kad jis paaiskino, kodel ji veikia. Pamastyk.
Kitaip sakant, jei mokslas paaiškins, kaip susikūrė visata, tai jūs, tikintieji, rasite dar gilesnį užkampį, kur tą dievą nukišti [/quote]martynas wrote:Mokslas aiskina jo sukurtus desnius ir tt. Kas sukure fizikos desnius? Jie patys? jei mokslas labai gerai paaiskins kaip susikure visata, tai vis tiek nepaaiskins, kodel ji susikure. Kodel yra kazkas, vietoj nieko? Kodel is vis egzistuoja intelektas kurio naudodamiesi mes galime nustatyti visatos, zemes desnius? mastant seka isvada, kad kazkas intelektualus viska itakojo, viskam dave pradzia.
Nekisam mes dievo toliau:) Mokslas jau nebetoli to tasko, kaip paaiskins, kaip susikure visata. Ir jeigu mokslas prieis visuotines isvados, kad visata egzistavo amzinai, pripazinsiu klydes. Bet i ta puse kol kas tyrimai nekrypsta. Na kai jis paaiskins, kaip susikure visata, lauksim kol paaiskins, kodel ji susikure... tik abejoju ar mokslas is vis turi tokia paskirti.
Oho, tai tu visgi visiškai nekuklus! Pasirodo, manaisi suvokiąs viską Ir tu galvoji, tavimo patikės? Atleisk, bet tokie visažiniai tik kelia įtarimą.[/quote]martynas wrote:mes sukurti is dalies pagal jo paveiksla galime viska suvokti
As sakau, kadangi mes turime kazkokia dali intelekto, sukurusio sio visata, mes galime ja pazinti.
O kad Jėzus išgalvota būtybė taipogi, žino labai daug žmonių. Milijardai tokių šiam pasaulyje Daugiau, nei Jėzum tikinčių. [/quote]martynas wrote:Jeigu kureja vadinsi dzeusu, taikydamas jam tokius pat atributus, kaip nelaikiskumas,visagaliskumas, sventumas ir tt. tai gali kureja vadinti dzeusu, bet seip visi zino, kad dzeusas ira isgalvota dievybe.
O, kad dzeusas isgalvotas zino absoliuti dauguma. Tai nelygink, nelyginamu dalyku. Bet velgi Jezus nebuvo isgalvtas. Kazin, kazin, kodel nepradejome skaiciuoti metu nuo dzeuso atsiradimo. Juk zmones buvo dar maziau intelektualus tuo laiku. [/quote]
Tai čia anksčiau tikintieji taip savo dievą įsivaizduodavo. Dabar tiesiog nusprendė jį padaryti nematomą, nelaikišką ir t.t. ir pan. KAd galėtų jį paslėpti nuo įdėmesnių akių ir šviesesnių protų.[/quote]martynas wrote:Manau, kad jus dar vis isivaizduojate dieva, kaip dede sedinti debesyse ir stebinti ka mes veikiame:D tobuleja mokslas, tobuleja zmoniu intelektas, tobuleja ir religija. Jeigu anksciau zmones remdamiesi(patikslinsiu klaidingai) religija eidavo i kryziaus zygius, dabar religija suprantama daug tiksliau.
God of the gaps. Senai logiskai ir labai suprantamai isaiskinta problema.
O kas čia intelektualaus gerbti nuomonę, kurią laikau kvaila?martynas wrote:Tai apie intelektualuma, tau dar net nekalbet:)Lionginas wrote:O aš tavosios negerbiu visiškai.martynas wrote:Gerbiu tavo nuomone:)
Manau, dauguma nevadina, nes bijo įžeisti - tipo, "gerbia nuomonę". Juk ir islamo raštų niekas viešai stengiasi niekaip nevadintimartynas wrote:Nera abejoniu, del biblijos istoriskumo. Galima gincitis, tik del atskiru autoriu poziuriu i ivikius. Kaip zinome pries 2000 metu, rasymo stilius buvo kitoks ir galime neteisingai interpretuoti tekstus, ar ju autoriai galejo susipainioti, meluoti. Bet cia atskira tema, labiau skirta istorikams, ir to laiko kulturu specialistams. Mes turime patikimu istoriniu saltiniu, kurie buvo parasyti daug anksciau, bet mes juos vis tiek laikome patikimais. Man idomu, kodel istorikai nevadina biblijos legenda ar mitu, kaip ''Apvaliojo Stalo Riterių legenda''. Bet tau geriau zinot.
Tai kad buvo daugybė tų knygų evangelijose, atrinktos tik kelios ši jų. Manau, tai pakankamas manipuliavimas.martynas wrote:Autentiskumas, vienas is patikimumo rodikliu.martynas wrote:Na ir kas?martynas wrote:Teksto moksliniai tyrimai patvirtina, kad Biblijos knygos nebuvo pakeistos nuo to laiko, kai jos buvo pirmą kartą parašytos.
Ok, tu turi Mėnulį. O aš milijardus žvaigždžių, prie kurių nėra ir negali būti JOKIOS gyvybės. Paaiškink jų genialią prasmę. Gamybinės atliekos?martynas wrote:Menulis irgi toks bandymas? Bet jei jo nebutu, musu irgi. Manau, jog jei nebutu Jupiterio kazin ar butu susikloste salygos givybei zemeje. O pagrindinis argumentas del inteluktualios visatos priezasties yra dizaino argumentas. Jei tu ji laikai niekiniu, tai tavo valia. Bet ziurint i komentarus, matosi kad juo rimtai nesidomejai.Taigi visas reikalas bliūkšta jau pirmame žingsnyje... Nėra jokio pagrindo manyti, kad visata yra intelektualios kilmės. Aš visatoje matau labai daug neintelektualių dalykų. Kuo jau toks intelektualus, tavo nuomone, Plutonas? Nepavykęs bandymas sukurti tikrą planetą?
Mokslas nėra paaiškinęs, kaip ji veikia. Tik aprašęs.martynas wrote:Jeigu mokslas paaiskino kaip ir kur veikia gravitacija, nereiskia kad jis paaiskino, kodel ji veikia. Pamastyk.
Taigi vis tiek rasi, kur savo dievą įkišti.martynas wrote:Nekisam mes dievo toliau:) Mokslas jau nebetoli to tasko, kaip paaiskins, kaip susikure visata. Ir jeigu mokslas prieis visuotines isvados, kad visata egzistavo amzinai, pripazinsiu klydes. Bet i ta puse kol kas tyrimai nekrypsta. Na kai jis paaiskins, kaip susikure visata, lauksim kol paaiskins, kodel ji susikure... tik abejoju ar mokslas is vis turi tokia paskirti.
Tai kad jie ne taip jau labai skiriasi. Tik Dzeusas išgalvotas seniau.martynas wrote:O, kad dzeusas isgalvotas zino absoliuti dauguma. Tai nelygink, nelyginamu dalyku.
Ot ir buvo.martynas wrote:Bet velgi Jezus nebuvo isgalvtas.
O koks skirtumas, nuo kada skaičiuojami metai? Daugybė žmonių pasaulyje metus skaičiuoja ne nuo Jėzaus gimimo.martynas wrote:Kazin, kazin, kodel nepradejome skaiciuoti metu nuo dzeuso atsiradimo. Juk zmones buvo dar maziau intelektualus tuo laiku.
Nelabai suprantu, ar čia taip pasireiškia tavo saviironija?martynas wrote:God of the gaps. Senai logiskai ir labai suprantamai isaiskinta problema.
''O kas čia intelektualaus gerbti nuomonę, kurią laikau kvaila?''
gerbti ir pritarti yra skirtingi dalykai.
jei man nepatinka nuomone as galiu ja kritikuoti laikyti nepagrysta kartais, net kvaila, taciau jei negerbsiu zmogaus nuomones nebegerbsiu ir zmogaus, kai asmenybes.
''Tai kad buvo daugybė tų knygų evangelijose, atrinktos tik kelios ši jų. Manau, tai pakankamas manipuliavimas.''
Zinai, kokiais kriterijais vadovaujantis jos buvo atrinktos?... as zinau ir pritariu ju atrinkimui, jei nezinai pasidomek ir paaiskink, kodel tai vadini manipuliavimu.
Be to visos kitos evangelijos ir knygos nera slaptos ar uzdraustos. Gali jas rasti youtube'i.
''Ok, tu turi Mėnulį. O aš milijardus žvaigždžių, prie kurių nėra ir negali būti JOKIOS gyvybės. Paaiškink jų genialią prasmę. Gamybinės atliekos?''
Musu visata yra tokia kokia yra ir negali buti kitokia, jei norime galiausia, gauti givybe tokia kokia ji yra dabar. Nuo pacios pirmos akimirkos visi ivykiai buvo butini givybej zemeje atsirasti. Gali irodyti kitaip?
''Mokslas nėra paaiškinęs, kaip ji veikia. Tik aprašęs.''
Pagaliau galima su kazkuo sutikti
''Bet velgi Jezus nebuvo isgalvtas.''
''Ot ir buvo.''
Kazkaip nezinau nei vieno rimto senoves istoriko kuris galvotu, jog Jezus buvo isgalvotas. O tu turi, koki pagrinda teigti, jog jis buvo isgalvotas?
''God of the gaps. Senai logiskai ir labai suprantamai isaiskinta problema.''
''Nelabai suprantu, ar čia taip pasireiškia tavo saviironija?''
Na jo cia kazkoks nelabai passakymas
Turiu omenyje turedamas dabartines zinias vertinu i kur jos galetu rodyti. Cia jau nebe ''gaps''.
gerbti ir pritarti yra skirtingi dalykai.
jei man nepatinka nuomone as galiu ja kritikuoti laikyti nepagrysta kartais, net kvaila, taciau jei negerbsiu zmogaus nuomones nebegerbsiu ir zmogaus, kai asmenybes.
''Tai kad buvo daugybė tų knygų evangelijose, atrinktos tik kelios ši jų. Manau, tai pakankamas manipuliavimas.''
Zinai, kokiais kriterijais vadovaujantis jos buvo atrinktos?... as zinau ir pritariu ju atrinkimui, jei nezinai pasidomek ir paaiskink, kodel tai vadini manipuliavimu.
Be to visos kitos evangelijos ir knygos nera slaptos ar uzdraustos. Gali jas rasti youtube'i.
''Ok, tu turi Mėnulį. O aš milijardus žvaigždžių, prie kurių nėra ir negali būti JOKIOS gyvybės. Paaiškink jų genialią prasmę. Gamybinės atliekos?''
Musu visata yra tokia kokia yra ir negali buti kitokia, jei norime galiausia, gauti givybe tokia kokia ji yra dabar. Nuo pacios pirmos akimirkos visi ivykiai buvo butini givybej zemeje atsirasti. Gali irodyti kitaip?
''Mokslas nėra paaiškinęs, kaip ji veikia. Tik aprašęs.''
Pagaliau galima su kazkuo sutikti
''Bet velgi Jezus nebuvo isgalvtas.''
''Ot ir buvo.''
Kazkaip nezinau nei vieno rimto senoves istoriko kuris galvotu, jog Jezus buvo isgalvotas. O tu turi, koki pagrinda teigti, jog jis buvo isgalvotas?
''God of the gaps. Senai logiskai ir labai suprantamai isaiskinta problema.''
''Nelabai suprantu, ar čia taip pasireiškia tavo saviironija?''
Na jo cia kazkoks nelabai passakymas
Turiu omenyje turedamas dabartines zinias vertinu i kur jos galetu rodyti. Cia jau nebe ''gaps''.
Gerbti kitų zmonių asmenybių tu tikrai neprivalai. Ar tu gerbi Breiviko asmenybę?martynas wrote:jei man nepatinka nuomone as galiu ja kritikuoti laikyti nepagrysta kartais, net kvaila, taciau jei negerbsiu zmogaus nuomones nebegerbsiu ir zmogaus, kai asmenybes.
Jei aš būčiau visagalis, tai visas rūšis tiesiog sukurčiau. Kodėl 99,99% visų rūšių turėjo pražūti, kad turėtume tai, ką turime? Ar tau tai atrodo labai protinga? Žinoma, jei manysime, kad nuo pat pradžių nebuvo jokio protingo sumanymo, viskas atrodys kur kas aiškiau... Bet jei tarsime, kad tai yra protingos būtybės sumanymas, tai bus labai sunku paaiškinti, kuo visa tai protinga. Imkime erkes. Kokia jų būtinybė, koks vaidmuo? Ar įmanoma be jų? Manau, kad taip.martynas wrote:Musu visata yra tokia kokia yra ir negali buti kitokia, jei norime galiausia, gauti givybe tokia kokia ji yra dabar. Nuo pacios pirmos akimirkos visi ivykiai buvo butini givybej zemeje atsirasti. Gali irodyti kitaip?
Žinoma. Jis darė stebuklus. O stebuklus paprastai daro pasakų ir mitų herojai. Kuo šis pasakų ir mitų herojus išskirtinis?martynas wrote:Kazkaip nezinau nei vieno rimto senoves istoriko kuris galvotu, jog Jezus buvo isgalvotas. O tu turi, koki pagrinda teigti, jog jis buvo isgalvotas?
Kas tas ''breiviakas'' nezinau, bet as gerbiu pacia asmenybe, o jos savybe gali buti ir neigiamos ir teigiamos.Lionginas wrote:Gerbti kitų zmonių asmenybių tu tikrai neprivalai. Ar tu gerbi Breiviko asmenybę?martynas wrote:jei man nepatinka nuomone as galiu ja kritikuoti laikyti nepagrysta kartais, net kvaila, taciau jei negerbsiu zmogaus nuomones nebegerbsiu ir zmogaus, kai asmenybes.
Jei aš būčiau visagalis, tai visas rūšis tiesiog sukurčiau. Kodėl 99,99% visų rūšių turėjo pražūti, kad turėtume tai, ką turime? Ar tau tai atrodo labai protinga? Žinoma, jei manysime, kad nuo pat pradžių nebuvo jokio protingo sumanymo, viskas atrodys kur kas aiškiau... Bet jei tarsime, kad tai yra protingos būtybės sumanymas, tai bus labai sunku paaiškinti, kuo visa tai protinga. Imkime erkes. Kokia jų būtinybė, koks vaidmuo? Ar įmanoma be jų? Manau, kad taip.martynas wrote:Musu visata yra tokia kokia yra ir negali buti kitokia, jei norime galiausia, gauti givybe tokia kokia ji yra dabar. Nuo pacios pirmos akimirkos visi ivykiai buvo butini givybej zemeje atsirasti. Gali irodyti kitaip?
Žinoma. Jis darė stebuklus. O stebuklus paprastai daro pasakų ir mitų herojai. Kuo šis pasakų ir mitų herojus išskirtinis?martynas wrote:Kazkaip nezinau nei vieno rimto senoves istoriko kuris galvotu, jog Jezus buvo isgalvotas. O tu turi, koki pagrinda teigti, jog jis buvo isgalvotas?
Na as sakyciau, tu neturi tiek informacijos, kad galetu teigti, jog be erkiu pasaulis butu geresnis.
Anksciau as galvojau, kad zemes drebejimai nera butini, bet po kiek laiko suzinojau, kad jei ju nebutu, pasaulyje butu gyventi daug nepatogiau.
Be to is kur zinai, kad Visagalio kuris sukure zeme tikslas musu zemiskasis gyvenimas?
Jei sakyciau, kad cia yra isbandymas? jei gerai ji islaikysiu gausiu apdovanojima, jei blogai bausme. Bet cia butu tik spekuliacijos. Jei negali irodyti, kad dievas negalejo tureti moraliai atitinkamu priezasciu sio pasaulio sukurimui, tada parodyk. Jei negali, tada apie ka kalbam.
Skirtumas, tas kad jis nebuvo isgalvotas.
Anders Behring Breivikmartynas wrote:Kas tas ''breiviakas'' nezinau
Tokiu atveju toks asmenybės gerbimas yra niekinis. Kai gerbi kiekvieną, net ir Breiviką, tiek tiek ta pagarba ir teverta.martynas wrote:Kas tas ''breiviakas'' nezinau, bet as gerbiu pacia asmenybe, o jos savybe gali buti ir neigiamos ir teigiamos.
Aš turiu. Jis tikrai būtų geresnis.martynas wrote:Na as sakyciau, tu neturi tiek informacijos, kad galetu teigti, jog be erkiu pasaulis butu geresnis.
O kodėl nepatogiau?martynas wrote:Anksciau as galvojau, kad zemes drebejimai nera butini, bet po kiek laiko suzinojau, kad jei ju nebutu, pasaulyje butu gyventi daug nepatogiau.
Tu pastoviai tai duodi suprastimartynas wrote:Be to is kur zinai, kad Visagalio kuris sukure zeme tikslas musu zemiskasis gyvenimas?
O tu pamąstyk, kaip tai atrodo. Kaip ten jūs, katalikai, vadinate dievą? Tėvu. Taigi įsivaizduok, kad ateina pas tave tavo tėtis ir sako: sūnau, štai tau išbandymas - vėžys. Nugalėsi jį - apdovanosiu. O jei ne - mirsi baisiose kančiose, kaip ir esi vertas. Oh, by the way, I love you. Cya.martynas wrote:Jei sakyciau, kad cia yra isbandymas? jei gerai ji islaikysiu gausiu apdovanojima, jei blogai bausme.
Bet tai labai paprasta parodyti. Jei kažkas visa tai sukūrė, tai jo moralė turėjo būti visiškai kitokia, nei mūsų, žmonių. Kardinaliai priešinga. Tai, ką mes laikome gerais dalykais: dosnumas, meilė, kilnumas, atlaidumas, drąsa ir daug daug kitų dalykų, pas tą padarą, kuris galėjo visa tai sukurti, šito nėra. Tiesiog visiškai kiti moraliniai principai.martynas wrote:Bet cia butu tik spekuliacijos. Jei negali irodyti, kad dievas negalejo tureti moraliai atitinkamu priezasciu sio pasaulio sukurimui, tada parodyk. Jei negali, tada apie ka kalbam.
Koks tu naivuolis.martynas wrote:Skirtumas, tas kad jis nebuvo isgalvotas.
O tu nesugebi atskirti asmenybes veiksmu ir paciuos asmenybes ontologijos pagrindu. Jei man nepatinka kozkoks veiksmas as zmogaus neniekinu, geriausia ka galiu padaryti niekinti jo veiksmus.
Jei turi pateik ta informacija, bet ne savo sugalvota, tada as pateiksiu informacija, kodel su zemes drebejimais yra geriau, nei be ju.
Tai tu ne taip supranti gal mane. Tikslas ne nugyventi keliasdesimt metu savo malonumui cia, o nugyventi kurejo garbei ir gauti galimybe dziaugtis amzinybe.
Tu turi prielaida, kad sis gyvenimas yra viskas kas taves laukia, todel tau ir atrodo nesuprantamos kancios. Jas kartais sunku, kartais neimanoma suprasti, bet jei dievas yra, tai jis turi galia tas kancias panaudoti aukstesniam tikslui. Darant prielaida, kad dievas egzistuoja ir mes priklausome nuo jo, niekaip neimanoma irodyti, kad jis negalejo tureti moraliu priezasciu leisti kanciai egzistuoti.
Na jis teisingas ir mylintis. Dvi pagrindines savybes. Matai, o kaip suderinti teisinguma su meile? Juk jei tu butum absoliuciai teisingas ir mylintis dievas ir pries tave tavo kuriniai nusizengtu, nors tu buvai jiems labai geras ka tu darytum? atlestum ir myletum jos, o jie taves neklausytu ir net is vis tave ignoruotu? Bet, tai neimanoma, nes tu esi teisingas ir noretum juos susigrazinti, be to nusizengimus reikia ''atsiimti'', net mes tai zinome. Taigi jei padarai kazka blogo, tu negali nesusilaukti pasekmiu. Jei tau sio gyvenimo kancios atrodo per dideles palyginus su amzinu dziaugsmu, tada taip, Dievas negalejo tureti priezasciu leisti mums egzistuoti.
Jei turi pateik ta informacija, bet ne savo sugalvota, tada as pateiksiu informacija, kodel su zemes drebejimais yra geriau, nei be ju.
Tai tu ne taip supranti gal mane. Tikslas ne nugyventi keliasdesimt metu savo malonumui cia, o nugyventi kurejo garbei ir gauti galimybe dziaugtis amzinybe.
Tu turi prielaida, kad sis gyvenimas yra viskas kas taves laukia, todel tau ir atrodo nesuprantamos kancios. Jas kartais sunku, kartais neimanoma suprasti, bet jei dievas yra, tai jis turi galia tas kancias panaudoti aukstesniam tikslui. Darant prielaida, kad dievas egzistuoja ir mes priklausome nuo jo, niekaip neimanoma irodyti, kad jis negalejo tureti moraliu priezasciu leisti kanciai egzistuoti.
Na jis teisingas ir mylintis. Dvi pagrindines savybes. Matai, o kaip suderinti teisinguma su meile? Juk jei tu butum absoliuciai teisingas ir mylintis dievas ir pries tave tavo kuriniai nusizengtu, nors tu buvai jiems labai geras ka tu darytum? atlestum ir myletum jos, o jie taves neklausytu ir net is vis tave ignoruotu? Bet, tai neimanoma, nes tu esi teisingas ir noretum juos susigrazinti, be to nusizengimus reikia ''atsiimti'', net mes tai zinome. Taigi jei padarai kazka blogo, tu negali nesusilaukti pasekmiu. Jei tau sio gyvenimo kancios atrodo per dideles palyginus su amzinu dziaugsmu, tada taip, Dievas negalejo tureti priezasciu leisti mums egzistuoti.
Asmenybę ir nusako tos asmenybės veiksmai, mintys, įsitikinimai ir kiti panašūs dalykai. Be jų asmenybė - tuščias daiktas. O pagarba tuščiam daiktui pati yra tuščia.martynas wrote:O tu nesugebi atskirti asmenybes veiksmu ir paciuos asmenybes ontologijos pagrindu. Jei man nepatinka kozkoks veiksmas as zmogaus neniekinu, geriausia ka galiu padaryti niekinti jo veiksmus.
Ten, kur erkės buvo sunaikintos, nieko blogo nenutiko. Viskas buvo taip pat, kaip be jų, tik dar geriau.martynas wrote:Jei turi pateik ta informacija, bet ne savo sugalvota, tada as pateiksiu informacija, kodel su zemes drebejimais yra geriau, nei be ju.
O kūrėjui trūksta gabės?martynas wrote:Tai tu ne taip supranti gal mane. Tikslas ne nugyventi keliasdesimt metu savo malonumui cia, o nugyventi kurejo garbei ir gauti galimybe dziaugtis amzinybe.
Tai šitaip mąstant galima lygiai taip pat sakyti, kad neįmanoma įrodyti, kad ir Hitleris neturėjo kažkokių aukštesnių tikslų, kad ir viskas, ką jis padarė, nepasitarnavo didesniam gėriui. Na, įrodyk, kad Hitleris blogas? Ji ką padarė? Žudė? Taigi dėl aukštesnių moralinių tikslų, dėl didesnio gėrio, kurį tik jis vienas žino!martynas wrote:Tu turi prielaida, kad sis gyvenimas yra viskas kas taves laukia, todel tau ir atrodo nesuprantamos kancios. Jas kartais sunku, kartais neimanoma suprasti, bet jei dievas yra, tai jis turi galia tas kancias panaudoti aukstesniam tikslui. Darant prielaida, kad dievas egzistuoja ir mes priklausome nuo jo, niekaip neimanoma irodyti, kad jis negalejo tureti moraliu priezasciu leisti kanciai egzistuoti.
Tai kad jis nei vieno iš šių dalykų neturiu, ir tai akivaizdu iš jo paties žodžio - švento rašto.martynas wrote:Na jis teisingas ir mylintis. Dvi pagrindines savybes.
Ok, tarkime, aš dievas - visagalis, visažinis, man visko per akis ir nieko netrūksta, esu pilnas meilės ir t.t. Prieš mane nusižengia mano kūriniai, už kuriuos aš esu kur kas pranašesnis absoliučiai visais atžvilgiais. Jie ir kvailesni, ir mažiau grąžūs, ir mažiau pajėgūs daryti visokius burtus. Ką daryčiau? Žinoma, atleisčiau. Neįsivaizduoju, ką tokio blogo šitie niekingi padarėliai man galėtų padaryti. Juk aš dievas - toks galingas, kad man neįmanoma niekaip pakenkti. Neįmanoma prasižengti prieš tą, kuris yra tobulas visais atžvilgiais.martynas wrote:Matai, o kaip suderinti teisinguma su meile? Juk jei tu butum absoliuciai teisingas ir mylintis dievas ir pries tave tavo kuriniai nusizengtu, nors tu buvai jiems labai geras ka tu darytum?
O kodėl man, tobulam dievui, kuriam nieko netrūksta, gali reikįti, kad manęs kas nors klausytų? Kad galėčiau patenkinti savo ego? Tokiu atveju nebūčiau tobulas, nes iki tos tobulybės akivaizdžiai kažko trūktų - kad kas nors man paklustų ir prieš mane keliaklupsčiaų, gerbtų mane ir man melstųsi. Tobula būtybė negali to norėti. Tai ūtų tas pats, jei tu užsimanytum, kad tave garbintų ir pildytų visas tavo užgaidas kokios nors skruzdėlės. Ar tau to tikrai reikėtų? Jei taip, tai čia būtų kažkoks nepilnavertiškumo kompleksas. Normaliam žmogui turėtų būti dzin, ar skruzdėlės jam paklūsta, jis tiesiog duotų skruzdėlėms ramiai gyventi.martynas wrote:atlestum ir myletum jos, o jie taves neklausytu ir net is vis tave ignoruotu?
Iš to amžinojo džiaugsmo dar niekas nėra sugrįžęs papasakoti, kaip ten viskas iš tiesų. Bet žvelgiant į šį pasaulį, kažin, ar amžinasis džiaugsmas bus kuo nors geresnis, nes aš labai abejoju dievo kompetencija ir gebėjimu skirti, kas gerai, ir kas ne.martynas wrote:Bet, tai neimanoma, nes tu esi teisingas ir noretum juos susigrazinti, be to nusizengimus reikia ''atsiimti'', net mes tai zinome. Taigi jei padarai kazka blogo, tu negali nesusilaukti pasekmiu. Jei tau sio gyvenimo kancios atrodo per dideles palyginus su amzinu dziaugsmu, tada taip, Dievas negalejo tureti priezasciu leisti mums egzistuoti.