Lionginas wrote:martynas wrote:Gerbiu tavo nuomone:)
O aš tavosios negerbiu visiškai.
Tai apie intelektualuma, tau dar net nekalbet:)
martynas wrote:Senovės istorija paremia Biblijos kaip istorinio dokumento tikslumą.
Atskirų jos fragmentų - galbūt. Bet žinai, ir Apvaliojo Stalo Riterių legenda mini kažkokią Angliją. Kaip žinome iš kitų istorinių šaltinių, Anglija tikrai egzistavo. Tai galbūt Artūro kova su Juoduoju Riteriu taip pat yra istorinis faktas? [/quote]
Nera abejoniu, del biblijos istoriskumo. Galima gincitis, tik del atskiru autoriu poziuriu i ivikius. Kaip zinome pries 2000 metu, rasymo stilius buvo kitoks ir galime neteisingai interpretuoti tekstus, ar ju autoriai galejo susipainioti, meluoti. Bet cia atskira tema, labiau skirta istorikams, ir to laiko kulturu specialistams. Mes turime patikimu istoriniu saltiniu, kurie buvo parasyti daug anksciau, bet mes juos vis tiek laikome patikimais. Man idomu, kodel istorikai nevadina biblijos legenda ar mitu, kaip ''Apvaliojo Stalo Riterių legenda''. Bet tau geriau zinot.
martynas wrote:Teksto moksliniai tyrimai patvirtina, kad Biblijos knygos nebuvo pakeistos nuo to laiko, kai jos buvo pirmą kartą parašytos.
Na ir kas?[/quote]
Autentiskumas, vienas is patikimumo rodikliu.
martynas wrote:Jezus krikscionybes pagrindas. Jeigu kalbant apie metafizini dieva pirmiausiai reikia patiketi pirmine, intelektualia visatos priezastimi, tada aiskintis kuri religija gali buti tiesa.
Taigi visas reikalas bliūkšta jau pirmame žingsnyje... Nėra jokio pagrindo manyti, kad visata yra intelektualios kilmės. Aš visatoje matau labai daug neintelektualių dalykų. Kuo jau toks intelektualus, tavo nuomone, Plutonas? Nepavykęs bandymas sukurti tikrą planetą?
[/quote]
Menulis irgi toks bandymas? Bet jei jo nebutu, musu irgi. Manau, jog jei nebutu Jupiterio kazin ar butu susikloste salygos givybei zemeje. O pagrindinis argumentas del inteluktualios visatos priezasties yra dizaino argumentas. Jei tu ji laikai niekiniu, tai tavo valia. Bet ziurint i komentarus, matosi kad juo rimtai nesidomejai.
martynas wrote:O apie fizikos ir mokslo pasiteisinima... Mokslas neneigia kurejo.
Ir kentaurų mokslas neneigia, nes, kaip jau minėjau - čia visai ne ta lyga, o ir kam veltui gaišti laiką. Su Jėzum taip pat. [/quote]
Taip mokslas neturi tokios paskirties, kaip dievo neigmas, todel moksliskai yrodinteti jo nebuvima (kaip daug kas megsta) yra visu pirma nemoksliska.
Jeigu mokslas paaiskino kaip ir kur veikia gravitacija, nereiskia kad jis paaiskino, kodel ji veikia. Pamastyk.
martynas wrote:Mokslas aiskina jo sukurtus desnius ir tt. Kas sukure fizikos desnius? Jie patys? jei mokslas labai gerai paaiskins kaip susikure visata, tai vis tiek nepaaiskins, kodel ji susikure. Kodel yra kazkas, vietoj nieko? Kodel is vis egzistuoja intelektas kurio naudodamiesi mes galime nustatyti visatos, zemes desnius? mastant seka isvada, kad kazkas intelektualus viska itakojo, viskam dave pradzia.
Kitaip sakant, jei mokslas paaiškins, kaip susikūrė visata, tai jūs, tikintieji, rasite dar gilesnį užkampį, kur tą dievą nukišti
[/quote]
Nekisam mes dievo toliau:) Mokslas jau nebetoli to tasko, kaip paaiskins, kaip susikure visata. Ir jeigu mokslas prieis visuotines isvados, kad visata egzistavo amzinai, pripazinsiu klydes. Bet i ta puse kol kas tyrimai nekrypsta. Na kai jis paaiskins, kaip susikure visata, lauksim kol paaiskins, kodel ji susikure... tik abejoju ar mokslas is vis turi tokia paskirti.
martynas wrote:mes sukurti is dalies pagal jo paveiksla galime viska suvokti
Oho, tai tu visgi visiškai nekuklus! Pasirodo, manaisi suvokiąs viską
Ir tu galvoji, tavimo patikės? Atleisk, bet tokie visažiniai tik kelia įtarimą.[/quote]
As sakau, kadangi mes turime kazkokia dali intelekto, sukurusio sio visata, mes galime ja pazinti.
martynas wrote:Jeigu kureja vadinsi dzeusu, taikydamas jam tokius pat atributus, kaip nelaikiskumas,visagaliskumas, sventumas ir tt. tai gali kureja vadinti dzeusu, bet seip visi zino, kad dzeusas ira isgalvota dievybe.
O kad Jėzus išgalvota būtybė taipogi, žino labai daug žmonių. Milijardai tokių šiam pasaulyje
Daugiau, nei Jėzum tikinčių. [/quote]
O, kad dzeusas isgalvotas zino absoliuti dauguma. Tai nelygink, nelyginamu dalyku. Bet velgi Jezus nebuvo isgalvtas. Kazin, kazin, kodel nepradejome skaiciuoti metu nuo dzeuso atsiradimo. Juk zmones buvo dar maziau intelektualus tuo laiku. [/quote]
martynas wrote:Manau, kad jus dar vis isivaizduojate dieva, kaip dede sedinti debesyse ir stebinti ka mes veikiame:D tobuleja mokslas, tobuleja zmoniu intelektas, tobuleja ir religija. Jeigu anksciau zmones remdamiesi(patikslinsiu klaidingai) religija eidavo i kryziaus zygius, dabar religija suprantama daug tiksliau.
Tai čia anksčiau tikintieji taip savo dievą įsivaizduodavo. Dabar tiesiog nusprendė jį padaryti nematomą, nelaikišką ir t.t. ir pan. KAd galėtų jį paslėpti nuo įdėmesnių akių ir šviesesnių protų.[/quote]
God of the gaps. Senai logiskai ir labai suprantamai isaiskinta problema.