martynas wrote:Tai nori pasakyti, kad be pacientu liudijimo imanoma tirti NDE?
NDE reiškinys, žinoma, egzistuoja, ir jį reikėtų tirti moksliškai, taip pat kažkiek atsižvelgiant į liudijimus. Bet kai remiamasi vien apklausų rezultatais, tai niekaip neįrodo, kad gyvenimas po mirties iš tiesų egzistuoja. Čia tas pats, kas užrašyti žmonių pasakojimus apie tai, ką jie sapnavo, o po to padaryti išvadą, kad egzistuoja kokia nors alternatyvi realybė, kurioje iš tiesų vyksta viskas, ką žmonės sapnuoja.
martynas wrote:Juk visa esme yra ju liudijimas, isiaiskinimas ar lidijimai sutampa ir ar imanoma viska paaiskinti remiantis medicininemis ziniomis.
Liudijimas tėra įvykęs faktas, kurio priežastį bandoma paaiškinti. Ar tikrai VIEN iš liudijimo galima teigti, kad iš tiesų egzistuoja gyvenimas po mirties? Tikrai negalima. Net jei dauguma žmonių turi panašius potyrius, tai nieko neįrodo, kaip nieko neįrodo ir panašūs žmonių sapnai (skraidymas, bėgimas nuo ko nors, bejėgiškumas atliekant kokį nors veiksmą ir pan.). Sakyti, kad sapnas, alternatyvi realybė, šiuo atveju yra tas pats, kas sakyti, kad NDE yra ženklas, kad tikrai egzistuoja gyvenimas po mirties. Per daug drąsi išvada, ir tiek.
martynas wrote:Juk visa NDE esme ir yra, jog zmones buna samoningi, kai remiantis turimomis ziniomis jie turetu buti nesamoningi.
Ok, taigi žmonės būna sąmoningi, tik mes kažkodėl to neužfiksuojame. Kokios išvados? Kad kažkas negerai su mūsų fiksavimu, kad kažko nepastebime, kad mūsų supratimas apie mirties metu vykstančius procesus yra per menkas, ar kad egzistuoja pomirtinis gyvenimas su nykštukais ir fėjomis?
martynas wrote:Be to medicininiai tyrimai dazniausiai ir prasideda nuo pacientu paliudyjimu. Kuo tiksliau liudyje, tuo lengviau tirti ir gyditi.
Medicininiai tyrimai paprastai prasideda nuo tyrimo metodikos paruošimo, ypač didelį dėmesį kreipiant ir tai, kaip padaryti, kad rezultatams kuo mažiau įtakos turėtų pacientų liudijimai, kurie dažnai būna netikslūs ir priklauso ne tik nuo realios jų būsenos, bet ir daugybės kitų faktorių (pradedant placebu ir baigiant klausimo formuluote). Medicininiai tyrimai turi savo specifiką, ir ji labai skiriasi nuo metodologijų, naudojamų socialiniuose moksluose. Šis gydytojas nėra šarlatanas ta prasme, kad jis siekia ką nors apgauti. Bet jis savo darbe naudja socialinių tyrimų metodiką (ir tai neaišku, ar ją pritaiko teisingai), o ne įprastai naudojamą medicinoje. Tai nepadaro jo šarlatanu mano minėta prasme, nepadaro ir prastu gydytoju. Bet tikrai padaro nevykusiu mokslininku.