martynas wrote:Cia tu klysti. irodymo nasta krenta ant abiju pusiu. Jei as teigiu as turiu irodyti, kodel as tai teigiu ir tuo tikiu, jei tu neigi tu turi irodyti, kodel neigi, ir kodel netiki.
Tiki/netiki, koks skirtumas tiesa nuo tavo tikejimo nepriklauso... Ir jei tu kazka teigi tai ir malonek irodyt, nes dabar pagal tave : "Mokslininkai neirode jog rozinis nematomas vienaragis neegzistuoja " Tai dabar zinok, kad toks egzsistuoja nes mokslininkai nepaneige jo egzistavimo.
martynas wrote:
Pradesime nuo dievo apibrezimo.
Apibrėžti galima tik baigtinius objektus. Kadangi dievas nera baigtinis logiskai seka isvada, kad jis neapibreziamas. Bet yra ne visai taip. Geriausiai dieva apibrezia jis pats.
martynas wrote:Jis pasako ta ka mes pajegus suvokti apie save.
martynas wrote:O kaip dievas pasako apie save? Per Jezu. Jezus teige jog jis yra dievas.
O kodel ne per Dzeusa, Alacha, ar Hora ? Anie irgi kietus stebuklus skalde.
martynas wrote:Aisku, bet kas gali teigti jog jis yra dievas
Tataigi
martynas wrote:taciau jis neprisikeltu is mirusiuju, taip suprastume jog jis melavo. Aisku sakysite, jog prisikelimas yra isgalvota nesamone, taciau tai jusu nuomone, o mano nuomone kita.
tu turi nuomone apie tai, mes faktus. Kurie kietesni ? Ar tavo smegenu vaisiai ar apciuopiami irodymai?
martynas wrote:Ir tai neparemta tuo, kad tai mano nuomone ar kieno kito nuomone. Yra ne viena rimta knyga rasyta istoriku teistu ir ateistu
Koks skirtumas kas rase, nors ir pats Einšteinas, svarbu faktai
martynas wrote:kur Jezaus prisikelimas nera is pirsto lauztas.
Tai kad is pirsto lauztas. Nei vienas jezaus amzininkas, apie ji nieko tokio nerase.
martynas wrote:
Cia as nebandau patvirtinti krikscionybes, tik bandau, kad suprastumete jog apibrezti dieva visiskai neimanoma,
Tai neseniai minejai kad dievas geriausiai apibrezia dieva
. Biblija yra ivkepta dievo, o kad ji yra ikvepta dievo suzinome is biblijos
. Ar atsiras dar priestaraujanciu kad tai ne sventa knyga ?
martynas wrote:
Na tai kokius atributus galime priskirti dievui. Cia surasysiu tik juos be argumentacijos, nes tai uztruktu per ilgai. Nelaikiskumas, nefiziskumas, transendentalumas, visagaliskumas tobulumas, moraliskumas, neerdviskumas.
Matyt geri draugai su dievuliu, kad zinai kas anas per vienas ir is ko sudarytas
martynas wrote:
1. Visų pirma – tai ontologinis argumentas. Viename populiariausių ontologinių argumentų yra naudojama Dievo supratimo sąvoka. Ji prasideda Dievo apibrėžimu: Dievas, kaip „tas, už kurį galingesnio neįmanoma įsivaizduoti“. Toliau įrodoma, kad egzistavimas yra galingesnis, nei neegzistavimas, ir todėl įsivaizduojamas galingiausias turi egzistuoti. Jei Dievas neegzistuoja, tai Jis negali būti ta įsivaizduojama galingiausia būtybė, o tai prieštarauja pačiai Dievo definicijai.
Nesamoningais zodiniais isvedziojimais bandai irodyt toki rimta dalyka kaip dievas?
martynas wrote:2. teologinis argumentas, remiasi supratimu, kad jei visatos konstrukcija yra tokia nepaprasta, tai turi būti dieviškas tokio tobulumo projektuotojas.
Does not make sense...
martynas wrote:Pavyzdžiui, jei Žemė būtų keletu šimtų kilometrų arčiau ar toliau Saulės, joje negalėtų egzistuoti ir vystytis tiek daug gyvybės formų. Jei mūsų atmosferos elementai bent keliais procentais skirtųsi, visa kas gyva žemėje mirtų. Kad viena proteino molekulė galėtų atsitiktinai susiformuoti, šansų yra 1 iš 10243 (tai reiškia 10 su 243 nuliais), tuo tarpu kai vieną ląstelę sudaro milijonai proteino molekulių.
O tu isivaizduoji kokio dydzio yra visata, ir kiek ten planetu bei sauliu? ir jei bent vienoj is ju issivysto gyvybe tai nelabai stebina . Netikes pavyzdys.
martynas wrote:3. kosmologinis argumentas. Kiekvienas reiškinys turi savo priežastį. Visata ir visa kas joje yra reiškinys, todėl turi būti priežastis, dėl kurios visa tai atsirado. Galiausiai turi būti pirminė priežastis, davusi pradžią visam kam. Ir ta pirminė priežastis yra Dievas.
Kadangi egzistuoja x, tai egzistuoja ir y , Istatyk betkokius zodzius i kintamuosius ir pagal sita "logika" irodysi betko egzistavima.
martynas wrote:4. moralės argumentas. Kiekviena kultūra istorijos bėgyje paklusdavo tam tikroms įstatymo formoms. Kiekvienas žmogus turi teisumo ir neteisingumo pojūtį. Žmogžudystė, melas, vagystė, amoralumas visais laikais buvo laikomi netinkami. Iš kur daugiau galėjo atsirasti šis blogio ir gėrio pojūtis, jei ne iš Šventojo Dievo?
Jomajo is evoliucijos, atsiprasau, bet kas cia per debilizmai...