Undine wrote:Blogiausia, kad aš nelabai įsivaizduoju, kaip vyksta lobistinė veikla. Bet įsivaizduoju, kad įtikinėjami politikai vistik neturėtų leistis įtikinami daryt kažką, kas prieštarauja konstitucijai, šiuo atveju bažnyčios ir valstybės atskyrimo principui.
O atskyrimo principas čia ir nepažeidžiamas. Politikas privalo atstovauti savo rinkėjų interesus. Taigi, natūralu, kad katalikų išrinktas Seimo narys teiks ir palaikys katalikišką moralę ginančius įstatymus. Pvz., abortų draudimą. Bažnyčios ir valstybės atskyrimas lieka nepažeistas, valstybinės religijos nėra, bažnyčia tiesiogiai nedalyvauja įstatymų priėmime.
Undine wrote:Ir dar, jei įdomu, iš pirmo pavyzdžio mano požiūrį atitinka a ir b variantai. B, jei už vaiką atsako tėvai ir reikia greit pasirinkt, tai tėvų pasirinkimą galima pateisint. Juk tokiu atveju negali palaukt, kol jis užaugs, kad paklaustum jo nuomonės, ką jis apie tai galvoja. taigi tėvai nusprendžia, kaip jiems atrodo geriausia.
O jei einame toliau? Vaikas susirgo, o tėvai nusprendė, kad jam nereikalinga medicininė pagalba? Vaikas alkanas, o tėvai nusprendė, kad jam nereikalingas maistas (pvz., jie yra
Jasmuheen pasekėjai)? Vaikas gimė, o tėvai nusprendė, kad jam geriau keliauti tiesiai į rojų, aplenkiant šią ašarų pakalnę?
Jei pripažįstame tėvų norą „nuspręsti, kas vaikui geriau“ remiantis ne objektyviais vaiko interesais, o jų pačių religinėmis pažiūromis, vaiko teisės kaip ir nustoja egzistuoti.
)
