http://www.anykstenai.lt/?pg=kalendorius2&reng=59Ekskunigui ir rašytojui Jonui Ragauskui - 100
Sukanka 100 metų, kai 1907 m. rugpjūčio 10 d. (naujuoju stiliumi - rugpjūčio 23 d.) Stasiuliškių k. (dabar - Naujasėdžio k., Anykščių r.) gimė kunigas, vėliau ateistas, rašytojas ir vertėjas JONAS RAGAUSKAS.
1935 m. baigęs Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą, J.Ragauskas keletą metų kunigavo Kupiškyje. 1939-1940 m. jis dirbo Kupiškio gimnazijos, vėliau, vokiečių okupacijos metais, Panevėžio berniukų gimnazijos kapelionu.
1944 m. jis buvo paskirtas Kauno kunigų seminarijos profesoriumi, klierikų dvasios tėvu.
Tačiau 1948 m. J.Ragauskas atsisakė kunigystės, tapo vienu iš ateistinės pasaulėžiūros propaguotojų. Jis dirbo Respublikinėje bibliotekoje ir "Žinijos" draugijoje kaip ateizmo ideologijos lektorius.
Nuo 1948 m. iki mirties J.Ragauskas skaitė paskaitas apie kunigų veidmainiškumą, išgarsėjo ironiškais posakiais, diskredituojančiais tikėjimo tiesas ir religingumą (tikintiems amžinuoju gyvenimu linkėdavo greičiau numirti). Į klausimus apie asmeninį gyvenimą reaguodavo pykčio protrūkiais.
Jaunystėje, 1930-31 m., iš rusų kalbos jis išvertė ir publikavo keletą A.Čechovo apsakymų. Grįžęs prie vertimų, vėliau vertė O. Steigerio ("Gerbiamo žmogaus portretas", 1960 m.), L. Taxilio ("Biblijos linksmybės", 1962m., ir "Evangelijos linksmybės", 1964m.), Z. Kosidowskio ("Biblijos sakmės", 1966 m., ir "Lisipo žirgai ir kiti pasakojimai", išleista po mirties 1968 m.), M. Twaino, M. Močaro ir kitų rašytojų kūrinius.
J.Ragauskas parašė autobiografinį pasakojimą "Ite, missa est" (1960 m.), kuris tapo svarbiausiu ateistinės, antibažnytinės literatūros kūriniu XX a. II pusės sovietinėje Lietuvoje. Iki 1963 m. buvo išleisti ir išplatinti keturių šios knygos leidimų tiražai, atskiros knygos dalys buvo išverstos į rusų, lenkų, latvių ir ukrainiečių kalbas.
Kiti J.Ragausko kūriniai: scenos vaizdelis "Tikėti ar netikėti" (1962 m.), ateistinių pasakojimų ir dialogų rinkinys "Nenoriu dangaus" (1963 m.), nebaigtas romanas "Agnus Dei" (1967 m.), jumoristiniai pasakojimai, radijo pjesės ir recenzijos.
1964 m. J.Ragauskui buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio kultūros veikėjo vardas.
Mirė 1967 m. spalio 11 d. Vilniuje
Šiaip tai Leo Taksilis ir turėtų būti prie atsivertusių ar kaip (bent 2 kartus, tiesa vieną kartą galim neužskaityt
)http://lt.wikipedia.org/wiki/Leo_Taksilis
)
krikštatėvis dovanojo mažytę maldaknygę... irgi net neskaičiau, briedas ten, labiau patikdavo lietuvių liaudies pasakos ir t.t. Į bažnyčią visada eidavau tik iš reikalo, gaila, nesidomėjau ateizmu, tad nemokėjau paprieštaraut tėvams. Taigi nuo vaikystės iki 13 metų buvau "non-teistas". Nerūpėjo man tos religijos. Tik paauglystės metu pradėjau labiau abejot viskuo, nors ir nelaikiau savęs ateistu, nelabai žinojau, ką tas žodis reiškia. O skeptikai išvis man asociavosi su kažkokia sekta... fuj. Domėjausi ir ateiviais, ir vaiduokliais ir kitu mėšlu, buvau prietaringas ganėtinai, turėjau nemažai stereotipų ir nors netikėjau dievais, vistiek, kažkoks misticizmas manyje dar ruseno... Ir visai neseniai, prieš pusę metų, paskutinį kartą patikėjęs Zeitgeist konspiracija 
pradėjau skeptiškiau į viską reaguot ir stengtis racionaliai gyventi, be jokių "magijų" ir religijų. Tapau "karingu" antiteistu, supratau, kad pasaulyje racionalaus proto daug mažiau, nei rodoma per Discovery Channel 
Esu nusiteikęs prieš visas religijas-sektas, prieš betkokį proto plovimą ir prietarus. Nekenčiu tradicijų. Nekenčiu stereotipų (nors pats ne visų atsikratęs dar). Nekenčiu veidmainiškumo ir nesąžiningumo, ir manau, kad tik jie kalti dėl visų blogybių. Būti religingam vadinasi būti veidmainiu "proto" vergu.
tad tuo mano antiteizmas ir pasireiškia, netoleruoju religijų-sektų. Ir nesąmonėmis tikinčių žmonių. Nevartau kryžių, kaip kas gali pagalvoti.... 
