Tikintieji atsivertę į skeptikus

[Akela]

Tą, kad Rašte yra sudėta tam tikra patirtis, principai, santykiai, vertybės, kurių besilaikantis žmogus tampa naudingas visuomenei. Pati visuomenė patvirtina, kad taip gyvenantis žmogus yra jai naudingas. O jei patvirtina, tuomet toks gyvenimo būdas yra teisingas. O jei teisingas, tai Raštas nemeluoja sakydamas, kad būtent taip reikia žmogui gyventi.

Įrodykite, kad krikščioniškas gyvenimo būdas teisingesnis už nekrikščionišką - pvz, kuo krikščionys geresni už budistus bei ateistus (nesimeldžiančius dievui)... IMHO, esminių skirtumų nerasta

Dėl aferistės veiksmų aš kreipiausi į advokatų kontorą. Advokatas jau ruošia popierius teismui. Bet mušti tą moterį ar ką samdyti, kad pagasdintų yra visai kitas dalykas. To niekada nedarysiu.

Teigiate, kad tikėjimas jums padėjo nesiimti kriminalinių veiksmų? Puiku, tačiau tam daugeliui žmonių pilnai užtenka sveiko proto ir savitvardos be jokių religinių motyvų
O šiaip, kadangi mėgstate pavyzdžius iš gyvenimo, tai:

Iš gyvenimo, 2008 08 01 17:55
Dievo baimė - pagrindinis tikėjimo variklis.
Tikintieji šliaužioja keliais aplink bažnyčias ir prieš nukryžiuotąjį iki gyvenimo pabaigos. Jeigu tik neįgauna sveiko proto ir neprasikrapšto akių. Mano buvęs uošvis (vargoninikas) visą gyvenimą ištikimai tarnavo bažnyčiai, meldėsi, buvo padorus žmogus. Visada sakydavo, jog bijo dievo. Susirgęs vėžiu vis tikėjosi "dievo malonės". Numirė 52 m. Nepadėjo nei maldos, nei užperkamos mišios, nei vaikščiojimai keliais priešais Šiluvos "švenčiausiąją", nei gulėjimas kryžium prie Žemaičių Kalvarijos koplyčių. Pusmetį prieš mirtį su dievuliu atsisveikino ir net testamente parašė, kad laidotų be bažnyčios apeigų. Įsitikino žmogus, kad tas dievulis yra aklas ir kurčias savo "kūrinių" maldoms. Kelios dienos prieš mirtį paskė: "Jokio dievo nėra. Netikėkit kunigų pasakomis. Viskas tik dėl pinigų" .

http://www.delfi.lt/news/daily/Health/a ... 3042&com=1
Susidūrė žmogus su kai kuo rimčiau nei aferistė ir tapo skeptišku tikėjimo atžvilgiu. Tiesa, jau per vėlai.

Kiekvienam prasižengimui yra adekvati bausmė. Vienas mano pažįstamas, sovietiniais laikais, būdamas pauglys paėmė dėdės žiguliuką ir supylė į stulpą. Nors buvo dar nepilnametis, bet jo tėvas užrašė jį į komjaunuoliškąją darbo stovyklą "Čiukotkoje". Ten jis per tris mėnesius, toli nuo namų atidirbinėjo tą žalą, kurią padarė". Apturėjo pamoką visam gyvenimui.

Kad pavyzdys atitiktų , jūsų pažįstamo tėvas turėjo būti "Žigulių" fabriko savininkas ir ištremti turėjo visą giminę net su naminiais gyvūnais ir "99 kartom į priekį".

Nesukite į šalį. Ėjo kalba ar jūs galėtumėte paaukoti savo vaiką. Jūs teigiate, kad ne. O iš tikrųjų neaišku. Abraomas gavo pažadą, kad susilauks vaiko. Kai jau buvo netinkamas natūraliai turėti vaikų per stebuklą susilaukė vaiko. Po aštuoniasdešimt metų Dievo darbo, jis suvokė, kad tai ne jo jėgomis įvyko, bet stebuklo dėka. Todėl pradėjo visiškai paklusti Tam, kuris padarė šį stebuklą.

Jūs nesupratote - aš gi rašiau ar galėčiau taip elgtis su žmonija, jei būčiau dievas. Jūs iškarpėte tą mano postą gabalais ir vieną komentavote vienaip, kitą kitaip. O žiaurų metodų dėka kiekvieną iš mūsų galima padaryti "zombiu". Nors kartais tam, kad žudytų vardan tikėjimo, gali užtekti svajonės apie rojų su nekaltom mergelėm. (Šiaip tai mačiau net islamiškų multikų vaikučiams, kurie "moko" kaip šaunu nusižudyti, jei kartu žus ir keletas priešo kareivių - žmogaus psichika kaip molis rankose to, kuris geidžia ja manipuliuoti.)
Dar (edit) šis jūsų pavyzdys su bevaikiu Abraomu, kuris meldėsi ir susilaukė vaiko būdamas 80 metų šiek tiek liūdnas, nes realiai to vaiko jis jau nebespėtų užauginti. Ir dar -- maldos nėra pats geriausias būdas spręsti nevaisingumo problemą. Va - Lenkijoje 1,5 mln šeimų meldžiasi kad galėtų susilaukti palikuonių, bet nesusilaukia. Padėtų surogatinė motinystė, bet kunigai prieš. ( http://www.delfi.lt/news/daily/Health/a ... d=17913042 )

Grįžtant prie šios temos, tai kadangi jūs netikinti, tai nesuprantate tikėjimo principų. Dievo "padirbėjimas", nėra psichologinė prievarta, visur yra reikalingas valingas žmogaus sutikimas.

O gal mano laisvė nuo tikėjimo leidžia pamatyti tai, kam aklas esate Jūs?
Beje, gal yra visas sąrašas Sodomos ir Gomoros gyventojų, kurie pasirašė, jog sutinka, kad "dievas padirbėtų" ir jų miestai būtų sunaikinti kartu su jais (Hmmm, vis prisimenu jūsų pirmą komentarą šiame poste - apie tai, kad raštas nemeluoja ir moko kaip elgtis - toks liūdnas sutapimas (?) -- Sodoma/Gomora vs Hirosima/Nagasakis - būtent krikščionys sugebėjo išbandyti tokius masinio naikinimo ginklus, kurių veikimas beveik prilygsta biblinių žudynių mastams.)

Esmė ta, kad Marija buvo tokio amžiaus, kai jau buvo galima tekėti. Minimas ant mano sąžinės čia nepadės.

Jūs neatsakėte į klausimą, išsisukinėjate - juk ir jūsų dukra pagal Bibliją būdama 14-16 metų jau būtų tinkama tekėti/gimdyti. Juk rašėte: "Tą, kad Rašte yra sudėta tam tikra patirtis, principai, santykiai, vertybės, kurių besilaikantis žmogus tampa naudingas visuomenei" -- o tai reiškia, kad pagal raštą nepilnamečių (imtinai jūsų dukters) gimdymai naudingi visuomenei. Ar šiuo atveju jūsų nuomonė skiriasi nuo švento rašto teigimo ir jūs manote, kad 14-16 metų jūsų dukrai būtų ankstoka tekėti/gimdyti?

Nors pačiai vienuolystės idėjai aš nepritariu. Bet tai yra laisvas laisvo žmogaus apsisprendimas, niekuo neblogesnis už kitus gyvenimo būdus. Ar jūs norite visus priversti vesti/tekėti, susilaukti vaikų? Vienuoliui to nereikia. Ir norėčiau, kad čia patvirtintumėt, kad jūs gerbiate tokį jo apsisprendimą, nes dabar jūsų pasisakymai turi ksenofobijos atspalvį.

Kalba buvo ne apie tai, ką jūs čia rašote, o apie tai ar vienuolynai (garbinimas) reikalingi dievui. (Heh dar, pvz - kam dievui celibatas?)

Tik nereikia čia lia, lia... apie "grynakraujus skeptikus" esančius šiame forume. Per porą metų veltui laiko neleidau, bendravau su čia esančiais žmonėmis kituose forumuose. Vieni iš jų yra intelektualai, išsilavinę ir tolerantiški. Bet kiti- visiškai savyje pasiklydę, propoguojantys kažkokį pseudo skeptiškumą, už kurio stovi niekas kitas kaip nesugebėjimas susitaikyti su savo homoseksualia lytine orientacija arba savo įdomis. Ir dėl šios priežasties kylančia atvira internetine agresija niekuo dėtų krikščionių atžvilgiu.

O jei jūs nueisite, pvz, į kačių augintojų forumą ir imsite rašinėti, kad nekenčiate kačių ir jus išbanys, ir tada rašysite "Tik nereikia čia lia, lia... apie "grynakraujus kačių mylėtojus" esančius šiame forume. Per porą metų veltui laiko neleidau, bendravau su čia esančiais žmonėmis kituose forumuose. Vieni iš jų yra intelektualai, išsilavinę ir tolerantiški. Bet kiti- visiškai savyje pasiklydę, propoguojantys kažkokį pseudo kačių mylėjimą, už kurio stovi niekas kitas kaip nesugebėjimas susitaikyti su savo homoseksualia lytine orientacija arba savo įdomis. Ir dėl šios priežasties kylančia atvira internetine agresija niekuo dėtų kačių nekentėjų atžvilgiu"?

[Singuliaras]

pavyzdys su bevaikiu Abraomu, kuris meldėsi ir susilaukė vaiko būdamas 80 metų šiek tiek liūdnas, nes realiai to vaiko jis jau nebespėtų užauginti.

Spėtų, nes anuomet žmonės gyvendavo net po kelis šimtus metų. Abraomas taip pat.

[Akela]

pavyzdys su bevaikiu Abraomu, kuris meldėsi ir susilaukė vaiko būdamas 80 metų šiek tiek liūdnas, nes realiai to vaiko jis jau nebespėtų užauginti.

Spėtų, nes anuomet žmonės gyvendavo net po kelis šimtus metų. Abraomas taip pat.

Rašiau:

pavyzdys su bevaikiu Abraomu, kuris meldėsi ir susilaukė vaiko būdamas 80 metų šiek tiek liūdnas, nes realiai to vaiko jis jau nebespėtų užauginti.

Edit: Beje, ilgas biblinių personažų amžius atsirado dėka to, kad rašant istoriją pritrūkdavo info/metraštinės medžiagos apie kartas, todėl tiesiog pratęsdavo kokio nors herojaus gyvenimo metus iki tol, kol vėl būdavo kokios info apie vėlesnį veikėją. Kitaip sakant - pailgintas amžius lopė info spragas (dabar jau tingiu ieškot linkų - senokai skaityta apie tai).

[Singuliaras]

Gali neieškoti tų linkų. Ir taip viskas aišku: jie prieštaraus Dievo apreikštai tiesai.

(Beje, man čia vienas didesnių klausimų dėl visų tų šventraščių: kodėl per tiek tūkstančių metų sektantai taip ir neišsitaiso klaidų ir nesąmonių? Toks jausmas, kad jiems nuoširdžiai px, kas pripaistyta jų šventuose tekstuose...)

[Legionas]

Spėtų, nes anuomet žmonės gyvendavo net po kelis šimtus metų. Abraomas taip pat.

aha, Adomo sunus ar tai anukas gyveno 900 metu, pats maciau jo robota kreacianistu muziejuje. 80 metu tokiam patriarchui tai kaip septyniu metu snarglius mums.

[Apolas]

Man "prirašinėjate" dalykus, kurių net mano galvoje nebuvo, todėl atsiprašau, bet toliau komentuosiu tik tas jūsų pranešimo vietas, kurios susijusios su nagrinėjama tema. Nes manau ir jums būtų sunkoka pasiteisinti kodėl vėl ir vėl naktimis melžiate ožką.

Iš gyvenimo, 2008 08 01 17:55
Dievo baimė - pagrindinis tikėjimo variklis.
Tikintieji šliaužioja keliais aplink bažnyčias ir prieš nukryžiuotąjį iki gyvenimo pabaigos. Jeigu tik neįgauna sveiko proto ir neprasikrapšto akių. Mano buvęs uošvis (vargoninikas) visą gyvenimą ištikimai tarnavo bažnyčiai, meldėsi, buvo padorus žmogus. Visada sakydavo, jog bijo dievo. Susirgęs vėžiu vis tikėjosi "dievo malonės". Numirė 52 m. Nepadėjo nei maldos, nei užperkamos mišios, nei vaikščiojimai keliais priešais Šiluvos "švenčiausiąją", nei gulėjimas kryžium prie Žemaičių Kalvarijos koplyčių. Pusmetį prieš mirtį su dievuliu atsisveikino ir net testamente parašė, kad laidotų be bažnyčios apeigų. Įsitikino žmogus, kad tas dievulis yra aklas ir kurčias savo "kūrinių" maldoms. Kelios dienos prieš mirtį paskė: "Jokio dievo nėra. Netikėkit kunigų pasakomis. Viskas tik dėl pinigų" .

http://www.delfi.lt/news/daily/Health/a ... 3042&com=1 Susidūrė žmogus su kai kuo rimčiau nei aferistė ir tapo skeptišku tikėjimo atžvilgiu. Tiesa, jau per vėlai.

Sunkiai įtikėtinas atvejis, kad viskas vyko būtent taip. Bet tebūnie... Gaila to žmogaus ir todėl, kad jis nuoširdžiai tikėjo dalykais, kuriems nėra jokio pagrindo Biblijoje. Jo problema sistematinės teologijos nebuvime. Į skeptikus jis neatsivertė, tiesiog nusivylė savo tikėjimu.

[suvirintojas]

Hmmm... O kokie pagrindiniai požymiai Apolui būtų, kurie parodytų, jog žmogus atsivertė į skeptikus?

[Apolas]

Hmmm... O kokie pagrindiniai požymiai Apolui būtų, kurie parodytų, jog žmogus atsivertė į skeptikus?

Norint atkristi pirmiausiai žmogus turi būti įtikėjęs. Kitaip nėra nuo ko atkristi. Čia jau buvo minėta kaip vyksta įtikėjimo procesas. Skelbiama Evangelija ir veikiant tam tikram "antgamtiniam elementui" arba "apreiškimui" žmogus įtiki skelbiama tiesa. Įtikėjęs, kitų žmonių akivaizdoje viešai išpažįsta, kad jis tiki ta tiesa, kuri jam buvo paskelbta. Toliau žmogus ima Bibliją ir pats, bei kitų padedamas pradeda gilintis plačiau į tai, į ką jis įtikėjo. Gilinimasis trunka visą gyvenimą.

Atkritimas, kai žmogus niekieno neverčiamas, jokių aplinkybių, sunkumų, viešai atsižada savo tikėjimo, paniekindamas tą "antgamtinį elementą", "apreiškimą". Tokiu būdu jis piktžodžiauja "Šventajai Dvasiai" ir pilnai atsižada išgelbėjimo malonės.

Akelos pavyzdyje žmogus buvo stipriai "prispaustas" savo negalios. Greičiausiai, kad jis tuos žodžius ištarė iš silpnumo. Nes nusivylė kai jo pastangos nedavė rezultatų. Žodžiai "netikėkit kunigų pasakomis" reiškia, kad jis vengė pats gilintis į raštą, bet pasitikėjo kai tai už jį daro kiti. Jo problema- sistematinės teologijos trūkumas. Per mažai duomenų norint spręsti kaip ten su tuo žmogum buvo.

[Akela]

Akelos pavyzdyje žmogus buvo stipriai "prispaustas" savo negalios. Greičiausiai, kad jis tuos žodžius ištarė iš silpnumo. Nes nusivylė kai jo pastangos nedavė rezultatų.Žodžiai "netikėkit kunigų pasakomis" reiškia, kad jis vengė pats gilintis į raštą, bet pasitikėjo kai tai už jį daro kiti.Jo problema- sistematinės teologijos trūkumas. Per mažai duomenų norint spręsti kaip ten su tuo žmogum buvo.

Dėl jūsų teiginio - "reiškia, kad jis vengė pats gilintis į raštą, bet pasitikėjo kai tai už jį daro kiti" - kuo remdamasis jūs teigiate, kad jos nesigilino į raštą? Žinutėje info apie tai nebuvo - gal pastaruosius metus jis tik tuo teužsiėmė, kad skaitė/studijavo šventą raštą (tarp maldų ir med. procedūrų)? O toliau jau darote išvadas remdamasis iš piršto laužta prielaida.
(Beje, nevertėtų tikinčiojo smerkti dėl irocionalių lūkesčių, nes tikintieji yra skatinami ligos atveju tikėtis stebuklo - prisiminkim kad ir Jono Pauliaus II "užtarimus" padedančius išsigydyti vėžį - Meksikoje tai veikia (keliose Meksikos vyskupijose yra surinkti liudijimai apie pasveikimą nuo vėžio po J.P.2 vizito į Meksiką.)

[Apolas]

Dėl jūsų teiginio - "reiškia, kad jis vengė pats gilintis į raštą, bet pasitikėjo kai tai už jį daro kiti" - kuo remdamasis jūs teigiate, kad jos nesigilino į raštą? Žinutėje info apie tai nebuvo - gal pastaruosius metus jis tik tuo teužsiėmė, kad skaitė/studijavo šventą raštą (tarp maldų ir med. procedūrų)? O toliau jau darote išvadas remdamasis iš piršto laužta prielaida.

Visa ši istorija yra iš Delfio komentarų, todėl nepatikima. Per mažai informacijos, kad spręsti kaip ten su tuo žmogumi buvo. Mano teiginys apie šį žmogų remiasi jo veiksmais ir žodžiais pasakytais prieš mirtį. Jis stengėsi, bet jam nepavyko, todėl nusivylė. Jei būtų skaitęs Bibliją savarankiškai greičiausiai žinotų, kad nuosavomis pastangomis (maldomis, maldavimais, klupėjimais, daužymusi į krūtinę, kryžiavimusi) nebus išgelbėtas nė vienas žmogus. Čia tik prielaida, galėjo būti ir kitaip, ne aš jam teisėjas.

(Beje, nevertėtų tikinčiojo smerkti dėl irocionalių lūkesčių, nes tikintieji yra skatinami ligos atveju tikėtis stebuklo - prisiminkim kad ir Jono Pauliaus II "užtarimus" padedančius išsigydyti vėžį - Meksikoje tai veikia (keliose Meksikos vyskupijose yra surinkti liudijimai apie pasveikimą nuo vėžio po J.P.2 vizito į Meksiką.)

Taip, čia jūs esate teisi ir tai yra didelė problema. Man teko dalyvauti žymių pasaulinio masto Evangelistų Reinhard Bonke ir Benny Hinn ir Keneth Hagin kruzeiduose. Popiežius tik "tyliai išprotėjęs" palyginus su šiais vyrukais. Žmonės atsisako sveiko proto, vaistų ir pasiduoda masinei manipuliacijai. Tokie dalykai išties smerktini. Proto jokiu būdu negalima išjungti ir pasiduoti kie no nors įtakai.

[spyxter]

Tą, kad Rašte yra sudėta tam tikra patirtis, principai, santykiai, vertybės, kurių besilaikantis žmogus tampa naudingas visuomenei. Pati visuomenė patvirtina, kad taip gyvenantis žmogus yra jai naudingas. O jei patvirtina, tuomet toks gyvenimo būdas yra teisingas. O jei teisingas, tai Raštas nemeluoja sakydamas, kad būtent taip reikia žmogui gyventi.

Įrodykite, kad krikščioniškas gyvenimo būdas teisingesnis už nekrikščionišką - pvz, kuo krikščionys geresni už budistus bei ateistus (nesimeldžiančius dievui)... IMHO, esminių skirtumų nerasta

Aš paantrinsiu Akelai ir priminsiu klausimą mūsų herojui

[Singuliaras]

Tą, kad Rašte yra sudėta tam tikra patirtis, principai, santykiai, vertybės, kurių besilaikantis žmogus tampa naudingas visuomenei. Pati visuomenė patvirtina, kad taip gyvenantis žmogus yra jai naudingas. O jei patvirtina, tuomet toks gyvenimo būdas yra teisingas. O jei teisingas, tai Raštas nemeluoja sakydamas, kad būtent taip reikia žmogui gyventi.

Įrodykite, kad krikščioniškas gyvenimo būdas teisingesnis už nekrikščionišką - pvz, kuo krikščionys geresni už budistus bei ateistus (nesimeldžiančius dievui)... IMHO, esminių skirtumų nerasta

Aš paantrinsiu Akelai ir priminsiu klausimą mūsų herojui

Šiuo klausimu (kodėl tikintysis Kristumi yra geras, o netikintysis Kristumi - netikša) yra prirašomi tūkstančiai puslapių - tiek popierinių, tiek skaitmeninių/internetinių. Pakanka akimis permesti bet kurį Bernardinų.lt ar Naujojo židinio straipsnį. Apolas nieko originalaus nebeprigalvos, tik eilinį n-tąjį kartą pasapalios apie meilę artimui, o po to sakys, kad nesvarbu, kokios išvaizdos tavo garbinamas stabukas (toks ar šitoks), svarbu tik kad jį turėtum.

[Akela]

Vienas iš įdomesnių tikinčiųjų atsivertusių į... netikinčiuosius (tema vadinasi "tikintieji atsivertę į skeptikus, bet neturiu žinių ar Ragauskas buvo skeptikas).

Ekskunigui ir rašytojui Jonui Ragauskui - 100


Sukanka 100 metų, kai 1907 m. rugpjūčio 10 d. (naujuoju stiliumi - rugpjūčio 23 d.) Stasiuliškių k. (dabar - Naujasėdžio k., Anykščių r.) gimė kunigas, vėliau ateistas, rašytojas ir vertėjas JONAS RAGAUSKAS.

1935 m. baigęs Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą, J.Ragauskas keletą metų kunigavo Kupiškyje. 1939-1940 m. jis dirbo Kupiškio gimnazijos, vėliau, vokiečių okupacijos metais, Panevėžio berniukų gimnazijos kapelionu.

1944 m. jis buvo paskirtas Kauno kunigų seminarijos profesoriumi, klierikų dvasios tėvu.

Tačiau 1948 m. J.Ragauskas atsisakė kunigystės, tapo vienu iš ateistinės pasaulėžiūros propaguotojų. Jis dirbo Respublikinėje bibliotekoje ir "Žinijos" draugijoje kaip ateizmo ideologijos lektorius.

Nuo 1948 m. iki mirties J.Ragauskas skaitė paskaitas apie kunigų veidmainiškumą, išgarsėjo ironiškais posakiais, diskredituojančiais tikėjimo tiesas ir religingumą (tikintiems amžinuoju gyvenimu linkėdavo greičiau numirti). Į klausimus apie asmeninį gyvenimą reaguodavo pykčio protrūkiais.

Jaunystėje, 1930-31 m., iš rusų kalbos jis išvertė ir publikavo keletą A.Čechovo apsakymų. Grįžęs prie vertimų, vėliau vertė O. Steigerio ("Gerbiamo žmogaus portretas", 1960 m.), L. Taxilio ("Biblijos linksmybės", 1962m., ir "Evangelijos linksmybės", 1964m.), Z. Kosidowskio ("Biblijos sakmės", 1966 m., ir "Lisipo žirgai ir kiti pasakojimai", išleista po mirties 1968 m.), M. Twaino, M. Močaro ir kitų rašytojų kūrinius.

J.Ragauskas parašė autobiografinį pasakojimą "Ite, missa est" (1960 m.), kuris tapo svarbiausiu ateistinės, antibažnytinės literatūros kūriniu XX a. II pusės sovietinėje Lietuvoje. Iki 1963 m. buvo išleisti ir išplatinti keturių šios knygos leidimų tiražai, atskiros knygos dalys buvo išverstos į rusų, lenkų, latvių ir ukrainiečių kalbas.

Kiti J.Ragausko kūriniai: scenos vaizdelis "Tikėti ar netikėti" (1962 m.), ateistinių pasakojimų ir dialogų rinkinys "Nenoriu dangaus" (1963 m.), nebaigtas romanas "Agnus Dei" (1967 m.), jumoristiniai pasakojimai, radijo pjesės ir recenzijos.

1964 m. J.Ragauskui buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio kultūros veikėjo vardas.

Mirė 1967 m. spalio 11 d. Vilniuje

http://www.anykstenai.lt/?pg=kalendorius2&reng=59

Šiaip tai Leo Taksilis ir turėtų būti prie atsivertusių ar kaip (bent 2 kartus, tiesa vieną kartą galim neužskaityt )
http://lt.wikipedia.org/wiki/Leo_Taksilis

[Vajezus]

Ekskunigui ir rašytojui Jonui Ragauskui - 100

Kažkaip labai įtartinai jo kunigystės atsisakymas sutampa su tarybų valdžios įvedimu.

[Akela]

Ekskunigui ir rašytojui Jonui Ragauskui - 100

Kažkaip labai įtartinai jo kunigystės atsisakymas sutampa su tarybų valdžios įvedimu.

Nu

Okupantai, vos užvaldę Lietuvą, tučtuojau pradėjo daryti savąją "tvarką" ir versti tautos dvasios pamatus. Skubiai viena po kitos buvo uždarytos kunigų seminarijos - palikta tik vienintelė Kaune. Bet iš Kauno seminarijos spėriai buvo išvaikyta beveik visa profesūra. 1947 m. ateizmo "palaimintasis" kunigas Jonas Ragauskas, iki šiol neaišku kiek savo, kiek KGB valia, surengė savo parapijos bažnyčioje tokį spektakliuką: iš sakyklos paskaitė tikintiesiems, susirinkusiems į pamaldas, liepsningą ateistinę paskaitą apie tai, kad jis pagaliau supratęs - Aukščiausiojo nėra ir jis nenorįs čia susirinkusiųjų daugiau klaidinti... Išsigandusių parapijiečių akivaizdoje jis nusirengė sutaną ir paliko bažnyčią. Vėliau J.Ragauskas išleido savo garsiąją autobiografinę knygą "Ite, missa, est" ir parašė daug kitų ateistinių agitaciniu brošiūrėlių, parodijuojančių Bažnyčią ir kunigus. Tapo Rašytojų sąjungos nariu. Po J.Ragausko mirties pasipylė anekdotai. Vienas populiariausių buvo toks: "Atsiuntė J.Ragauskas savo draugui iš anapus telegramą su tokiu tekstu: "Dievo nėra. Aplinkui matau tik velnius".

( http://www.mediabv.lt/res_zinpr_det.php?id=12225 ) O šitas bant Leo Taksilį išvertė ir pats savo kokių tai veikalų prirašė - deja neskaičiau.
Gal kas skaitėt Ragausko knygą "Ite, missa, est" ?

Beje, ir mūsų garsusis laisvamanis Basanavičius (tas pats "nuo 50 lt banknoto") vos vos neįstojo į kunigų seminariją - nes tėtis labai spaudė. Įdomu, kaip būtų buvę su su jo pasaulėžiūra tokiu atveju...

P.S. Su KGB bendradarbiavo vos ne kas 10-as lt kunigas. (plačiau apie tai linke aukščiau)

______________
Papildau apie Ragauską:

...Nuo 1948 m. iki mirties J. Ragauskas skaitė paskaitas apie kunigų veidmainiškumą, išgarsėjo ironiškais posakiais, diskredituojančiais tikėjimo tiesas ir religingumą (tikintiems amžinuoju gyvenimu linkėdavo greičiau numirti). Į klausimus apie asmeninį gyvenimą reaguodavo pykčio protrūkiais.
...
Jaunystėje, 1930-1931 m., iš rusų kalbos jis išvertė ir publikavo keletą A. Čechovo apsakymų. Grįžęs prie vertimų, vėliau išvertė O. Steigerio "Gerbiamo žmogaus portretas" (1960 m.), L. Taxilio "Biblijos linksmybės" (1962 m.) ir "Evangelijos linksmybės" (1964 m.), A. Paradisio "Baltazaro Kosos gyvenimas ir darbai" (1963 m.), Z. Kosidowskio "Biblijos sakmės" (1966 m.) ir "Lisipo žirgai ir kiti pasakojimai" (išleista 1968 m.), M. Twaino, M. Močaro ir kitų rašytojų kūrinius.

J. Ragauskas parašė beletrizuotą autobiografinį pasakojimą "Ite, missa est" (1960 m.), kuris tapo svarbiausiu ateistinės, antibažnytinės literatūros kūriniu XX a. antrosios pusės sovietinėje Lietuvoje. Iki 1963 m. buvo išleisti ir išplatinti keturių šios knygos leidimų tiražai, atskiros knygos dalys buvo išverstos į rusų, lenkų, latvių ir ukrainiečių kalbas.

Už šią knygą J. Ragauskui buvo skirta Lietuvos valstybinė premija (1960 m.).

Kiti J. Ragausko kūriniai: antiklerikalinės studijos "Katalikų religinės šventės ir apeigos" (1951 m.), "Kaip kunigai apgaudinėja darbo žmones" (1951 m.), "Moteris ir religija" (1959 m.), scenos vaizdelis "Tikėti ar netikėti" (1962 m.), ateistinių pasakojimų ir dialogų rinkinys "Nenoriu dangaus" (1963 m.), antireliginių pasakojimų rinkinys – evangelijos aiškinimai "Anuo metu" (1966 m.), nebaigtas romanas "Agnus Dei" (1967 m.), jumoristiniai pasakojimai, radijo pjesės ir recenzijos.

J. Ragauskui suteiktas Lietuvos nusipelniusio kultūros veikėjo vardas (1964 m.).

Buvo vedęs, žmona B. Aidukaitė-Ragauskienė – publicistė.

Mirė 1967 m. spalio 11 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniuje.

Naujasėdyje buvusios Ragauskų sodybos vietoje 1937-1940 m. buvo pastatytas naujas namas, jame gyveno J. Ragausko giminės, o jiems mirus XX a. 8-ajame dešimtmetyje ten buvo įrengta memorialinė ekspozicija. Nepriklausomoje Lietuvoje ji buvo uždaryta ir išardyta.

http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=302

[Akela]

Ir dar fragmentukas apie Ragausko veiklą iš "Bažnyčios žinių" -

Taigi, pasak žymaus ateisto rašytojo Jono Ragausko, yra tik viena išeitis: pradėjus vaikams lankyti mokyklą, tikintys tėvai turi jų tikėjimą, kaip sakoma, palikti „Dievo valiai”, t. y. nebeversti jų žegnotis, melstis, lankyti Bažnyčią, eiti sakramentų ir panašiai. Taip elgtis jie turi visų pirma savo vaikų labui, nes tik šitaip jie sudarys vaikams sąlygas, kurios yra būtinos, kad jie gerbtų mokytojus ir tėvus, pasitikėtų mokslu, neveidmainiautų ir, dar mokydamiesi vidurinėje mokykloje, susiformuotų tvirtus mokslinės pasaulėžiūros pagrindus”.

http://www.lcn.lt/bzinios/bz9823/823gan.html
Na - kaip buvęs katalikiškųjų jaunųjų ateitininkų būrelių vadovas - žinojo ką sako

[Svetimas]

Gal kas skaitėt Ragausko knygą "Ite, missa, est" ?

Esu didžiąją dalį skaitęs. Toks savotiškas ir gal kiek nuosaikesnis "Biblijos ar Evangelijos linksmybių" variantas lietuviškumo dvasioje. O kodėl klausi?

[Akela]

Gal kas skaitėt Ragausko knygą "Ite, missa, est" ?

Esu didžiąją dalį skaitęs. Toks savotiškas ir gal kiek nuosaikesnis "Biblijos ar Evangelijos linksmybių" variantas lietuviškumo dvasioje. O kodėl klausi?

Mačiau knygą pas bukinistus, nežinojau ar verta imt...