"Dievas" ir yra dievo vardas. Lietuvių kalboje.
Krikščionybė, ateidama į naują kultūrą, pasisavindavo tam tikrus papročius ir pavadinimus, kad žmonės mieliau ją priimtų. Šventųjų vardai irgi kiekveinai kultūrai pritaikomi: pas vienus Janis, pas kitus Džonas, pas trečius Johanas, pas mus Jonas... taip ir su "dievu". "Dievas" yra senas lietuviškas žodis, kuriuo buvo iš pradžių vadinamas pati riebiausia dievybė, turėjusi be to dar ir daugiau ten visokių vardų, kaip "Praamžis" ir pan. paskui, ėmus rastis daugiau mistinių būtybių, "dievas" iš vardo ėmė darytis bendriniu žodžiu, skirtu apskritai įvardinti mistinę būtybę. Kai krikščionybė atėjo į Lietuvą, toks sunkus žodis kaip "Jahvė" (dar be to ir su tuomet lietuvių kalboje išvis neegzistavusiu garsu "h") būtų nieko neįtikinęs, o "Dievas" - savas gerai žinomas žodis, todėl taip ir pavadinta, t.y. grįžta prie pražių pražios, kai viena riebi mistinė būtybė turėjo vardą "Dievas".
Žodžio "dievas" rašymas
Sakyti Jahvė buvo šventvagystė.
Dievas yra žodis kilęs iš lotynų kalbos deus.
Tai paprastas žodis nusakantis būtybę ir tiek.
Kadangi žodį galima naudoti ne kaip vardą (žodžio vartojimas kaip vardo būtų išimtis), tai aš ir nenaudoju kaip vardo.
Jei naudočiau kaip vardą, sakyčiau krikščionių dievas Dievas.
Dievas yra žodis kilęs iš lotynų kalbos deus.
Tai paprastas žodis nusakantis būtybę ir tiek.
Kadangi žodį galima naudoti ne kaip vardą (žodžio vartojimas kaip vardo būtų išimtis), tai aš ir nenaudoju kaip vardo.
Jei naudočiau kaip vardą, sakyčiau krikščionių dievas Dievas.
-
tetragrammaton
- naujokas
- Posts: 50
- Joined: 2009-08-17 08:53
Lietuvių sakmėse Dievas buvo vartojamas kaip vardas, kaip ir Velnias.
Beje ar tikrai į lietuvių kalba žodis dievas atėjo iš lotynų kalbos, o ne liekana iš kokios indoeuropiečių prokalbės???
Beje ar tikrai į lietuvių kalba žodis dievas atėjo iš lotynų kalbos, o ne liekana iš kokios indoeuropiečių prokalbės???
Atsiverčiu P.Dundulienės "Senovės lietuvių mitologiją ir religiją" (14 psl):tetragrammaton wrote:Lietuvių sakmėse Dievas buvo vartojamas kaip vardas, kaip ir Velnias.
Beje ar tikrai į lietuvių kalba žodis dievas atėjo iš lotynų kalbos, o ne liekana iš kokios indoeuropiečių prokalbės???
Visų indoeuropiečių kalbose Dievo pavadinimas turi bendrą šaknį. Pavyzdžiui, lietuvių žodis "Dievas" personifikuoja šviečiantį dangų, šviesą, dieną. Tos pačios etimologijos yra ir prūsų "Deyvs", latvių "Devs", senovės indų ir iranėnų "Deva", lotynų "Deus". Graikų dievo Dzeuso pavadinimas kilęs iš žodžio "djaus". Kaip ir krikščionių, pagonybės laikų aukščiausiojo Dievo pavadinimas yra jo asmenvardis, todėl turėtų būti rašomas didžiąja raide.