Ka gero galima izvelgti Krikscionybeje?

Kas yra dievas? Kokie yra argumentai už ar prieš dievo egzistavimą? Kuri religija teisinga?
Lionginas
senbuvis
Posts: 2115
Joined: 2011-10-03 09:35

2012-06-05 05:27

Matosi, Leninas kaip kam čia yra rimtas autoritetas :roll:
User avatar
Vilius
administratorius
Posts: 3933
Joined: 2004-04-19 12:28
Location: Bruxelles

2012-06-05 07:39

NSO wrote:marxizmas yra ateizmas par excellence
Aš irgi taip maniau, bet Martyno nesugebėjimas paremti to teiginio yra intriguojantis. Panašu, kad marksizmas yra daugiausia religijos kritika, bet iki dievo idėjos kvestionavimo nedaeina. Todėl vargu ar gali būti laikomas svarbiu ateistiniu darbu. Nors sutinku, kad pats Marksas buvo ateistu.
Leninas apskritai buvo šūdžius be jokių principų, aš net leninizmo tema jo žodžio neimčiau už gryną pinigą :D
User avatar
NSO
pradedantis
Posts: 159
Joined: 2011-03-23 23:19

2012-06-05 08:29

Vilius wrote:Aš irgi taip maniau, bet Martyno nesugebėjimas paremti to teiginio yra intriguojantis. Panašu, kad marksizmas yra daugiausia religijos kritika, bet iki dievo idėjos kvestionavimo nedaeina.
zinoma, juk marksizmas - tai socioekonomine teorija ir teologiniai klausimai ne sios ideologijos kompetencijoje. Nebent visa materializma butu galima bandyti pritempti prie ateizmo, bet cia jau interpretacijos dalykas. :)
martynas
senbuvis
Posts: 1790
Joined: 2012-01-26 22:48

2012-06-05 09:43

NSO wrote:
Vilius wrote:Aš irgi taip maniau, bet Martyno nesugebėjimas paremti to teiginio yra intriguojantis. Panašu, kad marksizmas yra daugiausia religijos kritika, bet iki dievo idėjos kvestionavimo nedaeina.
zinoma, juk marksizmas - tai socioekonomine teorija ir teologiniai klausimai ne sios ideologijos kompetencijoje. Nebent visa materializma butu galima bandyti pritempti prie ateizmo, bet cia jau interpretacijos dalykas. :)
Marksas viska, kaip socialinius santykius tarp klasiu. Religija ir Dievas kilo is ju.
Cia nepilnai, bet i ta puse.

Marksizmas yra pasauleziura, o ta pasauleziura yra materialistine ir ateistine. Nors jis nebuvo nusiteikes pries patcia Dievo savoka ir pats Marksas tikrai nenorejo priversti zmoniu atsisakyti tikejimo, taciau jo filosofija yra 100% ateistine ir materialistine.
Teologiniai klausimai nebuvo Markso mastymo centre, ji netgi nebuvo svarbus, taciau marksizmas savo grynoje formoje yra materialistinis, o visi dvasiniai ir angamtiski dalykai yra materialiu santykiu pasekme. Tai yra daugiau negu akivaizdu.
User avatar
NSO
pradedantis
Posts: 159
Joined: 2011-03-23 23:19

2012-06-05 10:20

martynas wrote: Marksas viska, kaip socialinius santykius tarp klasiu. Religija ir Dievas kilo is ju.
Cia nepilnai, bet i ta puse.

Marksizmas yra pasauleziura, o ta pasauleziura yra materialistine ir ateistine. Nors jis nebuvo nusiteikes pries patcia Dievo savoka ir pats Marksas tikrai nenorejo priversti zmoniu atsisakyti tikejimo, taciau jo filosofija yra 100% ateistine ir materialistine.
Teologiniai klausimai nebuvo Markso mastymo centre, ji netgi nebuvo svarbus, taciau marksizmas savo grynoje formoje yra materialistinis, o visi dvasiniai ir angamtiski dalykai yra materialiu santykiu pasekme. Tai yra daugiau negu akivaizdu.
nu, nematau, kad kas nors priestarautu tam, ka pasakei.

bet biski kortas pamaisysiu... :) "Komunistu partijos manifeste" radau idomia vieta, kur Marxas su Engelsu vos ne teigiamai atsiliepia net apie religija kaip opiuma liaudziai. atrodo, kad jeigu ne tas zmoniu isnaudojimas ankstesniuose istorijos raidos etapuose, kurio jie nekente labiau uz viska, tai autoriai net pasirasytu uz koki feodalizma. jie apie "sventa religine ekstaze", "riteriska entuziazma" ar "miescioniska sentimentaluma" sneka kaip apie kokias prarastas gerybes, kurias sunaikino burzuazija, visus zmogiskus santykius paversdama prekiniais santykiais. sioje vietoje atrodo, kad jie pergyvena kaip kokie kunigai, kad burzuzija sunaikino sventus dalykus - taip, jie marxo poziuriu buvo iliuziniai, bet jie buvo sventi ir zmonems reikalingi. o dabartine XIX a. situacija, netekusi to sventumo, ju akimis dar ziauresne ir baisesne.

marxizmas ypac savo praktikoj buvo tikrai ateistinis. bet kaip ir Wiki sako, pacio marxo poziuris i relkigija - ambivalentiskas, arba kaip as sakiau - reikalaujantis papildomos interpretacijos, nes labai aiskiai siais klausimais jis nepasisake kaip koks Tvenas ar Dokinsas.
---
"Buržuazija visur, kur tik ji pasiekė valdžią, sunaikino visus feodalinius, patriarchalinius, idilinius santykius. Margus feodalinius pančius, kurie rišo žmogų prie jo „prigimtinių viešpačių“, ji negailestingai sutraukė ir nepaliko tarp žmonių jokio kito ryšio, kaip tik vieną pliką interesą, beširdį „gryną pinigą". Lediniame savanaudiško apskaičiavimo vandenyje ji paskandino šventąjį religinės ekstazės, riteriško entuziazmo, miesčioniško sentimentalumo virpesį. Žmogaus asmens orumą ji pavertė mainomąja verte ir vietoj daugybės suteiktų ir įgytų laisvių iškėlė vieną beširdę prekybos laisvę. Žodžiu, religinėmis ir politinėmis iliuzijomis pridengtą išnaudojimą ji pakeitė atviru, begėdišku, tiesioginiu, sausu išnaudojimu.
Buržuazija nuplėšė šventumo aureolę nuo visų veiklos rūšių, kurios ligi tol buvo laikomos garbingomis ir j kurias buvo žiūrima su pamaldžiu virpesiu. Gydytoją, teisininką, kunigą, poetą, mokslo vyrą ji pavertė savo apmokamais samdomaisiais darbuotojais.
"
martynas
senbuvis
Posts: 1790
Joined: 2012-01-26 22:48

2012-06-05 11:09

NSO wrote:
nu, nematau, kad kas nors priestarautu tam, ka pasakei.

bet biski kortas pamaisysiu... :) "Komunistu partijos manifeste" radau idomia vieta, kur Marxas su Engelsu vos ne teigiamai atsiliepia net apie religija kaip opiuma liaudziai. atrodo, kad jeigu ne tas zmoniu isnaudojimas ankstesniuose istorijos raidos etapuose, kurio jie nekente labiau uz viska, tai autoriai net pasirasytu uz koki feodalizma. jie apie "sventa religine ekstaze", "riteriska entuziazma" ar "miescioniska sentimentaluma" sneka kaip apie kokias prarastas gerybes, kurias sunaikino burzuazija, visus zmogiskus santykius paversdama prekiniais santykiais. sioje vietoje atrodo, kad jie pergyvena kaip kokie kunigai, kad burzuzija sunaikino sventus dalykus - taip, jie marxo poziuriu buvo iliuziniai, bet jie buvo sventi ir zmonems reikalingi. o dabartine XIX a. situacija, netekusi to sventumo, ju akimis dar ziauresne ir baisesne.

marxizmas ypac savo praktikoj buvo tikrai ateistinis. bet kaip ir Wiki sako, pacio marxo poziuris i relkigija - ambivalentiskas, arba kaip as sakiau - reikalaujantis papildomos interpretacijos, nes labai aiskiai siais klausimais jis nepasisake kaip koks Tvenas ar Dokinsas.
---
"Buržuazija visur, kur tik ji pasiekė valdžią, sunaikino visus feodalinius, patriarchalinius, idilinius santykius. Margus feodalinius pančius, kurie rišo žmogų prie jo „prigimtinių viešpačių“, ji negailestingai sutraukė ir nepaliko tarp žmonių jokio kito ryšio, kaip tik vieną pliką interesą, beširdį „gryną pinigą". Lediniame savanaudiško apskaičiavimo vandenyje ji paskandino šventąjį religinės ekstazės, riteriško entuziazmo, miesčioniško sentimentalumo virpesį. Žmogaus asmens orumą ji pavertė mainomąja verte ir vietoj daugybės suteiktų ir įgytų laisvių iškėlė vieną beširdę prekybos laisvę. Žodžiu, religinėmis ir politinėmis iliuzijomis pridengtą išnaudojimą ji pakeitė atviru, begėdišku, tiesioginiu, sausu išnaudojimu.
Buržuazija nuplėšė šventumo aureolę nuo visų veiklos rūšių, kurios ligi tol buvo laikomos garbingomis ir j kurias buvo žiūrima su pamaldžiu virpesiu. Gydytoją, teisininką, kunigą, poetą, mokslo vyrą ji pavertė savo apmokamais samdomaisiais darbuotojais."
Kaip jau sakau marksizmas savo grynoje formoje religija ir Dieva laike iliuzija, bet ne bloga iliuzija. Markso zodziais ta iliuzija susidare del to, kad zmones buvo engiami, ir jei ta engima pasalinti religija, kaip iliuzija padedanti pakelti ta engima nebebus reikalinga.

Pats Marksizmas, kai ideologija nera kazkuo iptaingai blogas, tiesiog praktiskai jis placiu mastu igyvendintas buvo ziauriomis priemonemis. Ir demokratija ir Marksizmas akcentuoja ligybe, taciau kitaip igivendinama. Praktikoje su zmonemis ir ju skirtingais poziuriais ir norais nepalyginamai geriau veikia demokratija.

Bet as tik sakiau, kad Markso filosofija buvo ateistine ir materialistine, ne kad ji del to buvo bloga amorali ar dar kokia.
jis tiesiog savo filosofijoje pasauli aiskino is materialistines perspektyvos, tuo paciu ir is ateistines, tai padaro jo filosofija tokia.
User avatar
Abejoklis
skeptikas
Posts: 954
Joined: 2010-08-31 05:04

2012-06-05 23:03

Markso religija yra hegeliškas dialektizmas, kur neva istorija lemia visuomenės vystymąsį į vis aukštesnį lygį, kurių aukščiausias žinoma yra komunizmas. Iš principo tai tokia pat religija kaip budizmas, kur atseit dėsniai lemia tavo ateitį ir kuo atimsi kitame gyvenime.
martynas
senbuvis
Posts: 1790
Joined: 2012-01-26 22:48

2012-06-06 17:07

Abejoklis wrote:Markso religija yra hegeliškas dialektizmas, kur neva istorija lemia visuomenės vystymąsį į vis aukštesnį lygį, kurių aukščiausias žinoma yra komunizmas. Iš principo tai tokia pat religija kaip budizmas, kur atseit dėsniai lemia tavo ateitį ir kuo atimsi kitame gyvenime.
Pataisytas hegeliskas dialektizmas.
Kad atsiimsi kitame gyvenime kazkaip nezinaujau ir abejociau tuo...
User avatar
NSO
pradedantis
Posts: 159
Joined: 2011-03-23 23:19

2012-06-07 20:04

martynas wrote:Bet as tik sakiau, kad Markso filosofija buvo ateistine ir materialistine, ne kad ji del to buvo bloga amorali ar dar kokia.
jis tiesiog savo filosofijoje pasauli aiskino is materialistines perspektyvos, tuo paciu ir is ateistines, tai padaro jo filosofija tokia.
ateizmo marxisme buvo tiek kiek buvo materializmo. deal. :-)

ir mokslinis komunizmas kazin ar galejo buti kitoks. kaip ir mokslinis liberalizmas siandien.

idomiu minciu apie marxizma: http://www.anarchija.lt/teorija/172-pro ... zmo-neskms
User avatar
Abejoklis
skeptikas
Posts: 954
Joined: 2010-08-31 05:04

2012-06-08 01:23

NSO wrote:
martynas wrote:Bet as tik sakiau, kad Markso filosofija buvo ateistine ir materialistine, ne kad ji del to buvo bloga amorali ar dar kokia.
jis tiesiog savo filosofijoje pasauli aiskino is materialistines perspektyvos, tuo paciu ir is ateistines, tai padaro jo filosofija tokia.
ateizmo marxisme buvo tiek kiek buvo materializmo. deal. :-)

ir mokslinis komunizmas kazin ar galejo buti kitoks. kaip ir mokslinis liberalizmas siandien.

idomiu minciu apie marxizma: http://www.anarchija.lt/teorija/172-pro ... zmo-neskms
LOL, išties įdomu. Atseit tų europinių marksistų, tokių kaip Prancūzijoje indoktrinuoto Pol Poto, iki dangaus sukrautas kaukolių kalnas yra "šventas", "socialiai teisingas" ir "moralus", o taikių mainų sistema yra be galo pavojinga ir nesuvaldoma ir jai būtinai reikia šiuolaikinės atsvaros.
Augustas
senbuvis
Posts: 1893
Joined: 2012-05-03 18:44

2012-06-09 17:03

Gal aš truputį pražiūrėjau, bet neradau paminėto tokio krikščionybės nuopelno, kaip tiesinės laiko sampratos išplatinimo pagoniškame pasaulyje.
User avatar
SCnazi
pradedantis
Posts: 215
Joined: 2011-02-05 21:20

2012-07-13 18:30

martynas wrote: Taigi koks atsakymas? Nes humanistas krikscionis, man negirdeta kombinacija del to ir klausiu.
Gal motina Terezė?
martynas
senbuvis
Posts: 1790
Joined: 2012-01-26 22:48

2012-07-13 19:35

SCnazi wrote:
martynas wrote: Taigi koks atsakymas? Nes humanistas krikscionis, man negirdeta kombinacija del to ir klausiu.
Gal motina Terezė?
Humanistai yra nereligingi, o motina terese tikrai buvo religinga.
Post Reply