Na, paviršiniai teiginiai daugmaž atitinka, bet su motyvų, psichologijos ir priemonių analize gerokai nuplaukta į šalį. Paskutiniu metu perskaičiau viską, ką yra parašęs Nyčė, nesuprantu kaip galima jį interpretuoti taip, kaip jis yra pristatomas tame straipsnelyje... net iš vikipedijos pasiskaičius nesugalvotum jam pripaišyti carpe diem ar šitaip iškraipyti dionisiškumo.O oponentams savo ruožtu norėčiau pasiūlyti pasiskaityti šį tekstą (žiūr. nuorodą žemiau) apie ateizmą ir pasakyti, kiek jis atitinka Jūsų pasaulėžiūrą:
http://www.joanitai.org/index.php/lt/ti ... oachim-csj
Airija grįžta į viduramžius
Autoriaus problema ta, kad jis nerašo apie mano ar daugelio kitų netikinčiųjų pasaulėžiūrą. Jis tik spekuliuoja apie tai, kas neva nutinka, kai žmonės nepriima JO pasaulėžiūros. Sprendžiant iš autoriaus, to atmetimo rezultatas turėtų būti pobaisis - su visokiomis pshichologinėmis problemomis, užslėptu nepasitenkinimu neigiant tikrovę ir pan. Gi realybė nuo tų spekuliacijų yra gana toli, nes ir dievu tikintys žmonės gyvena šia diena, ir jie yra persisunkę vartotojiškumo, ir jie linkę persivalgyti. Šie dalykai kyla iš žmogaus prigimties, o ne iš manymo, kad prietarai yra tik prietarai, o ne kažkas realesnio. O postringavai, kad širdies gilumoje netikintys yra nelaimingi ir jiems būtinai reikalingas koks nors tikėjimas, kad atsikratytų kažkokios beprotybės, iš esmės turbūt yra pažįstami bet kuriam marketingo pirmakursiui: įtikink žmogų, kad jis serga, ir parduok jam vaistų. Ligą galima ir išgalvoti. Sakyčiau, bažnyčios veikėjai greitai įsikerta į rinkodarą ir vartotojiškumo didinimą. Tai, ką daro jie (ir konkrečiai - autorius), iš esmės niekuo nesiskiria nuo plastinių operacijų reklamos. Nes neoperuotos krūtys negali atrodyti gerai, o žmogui be tikėjimo - žopa, net jei jis to dar nežino.Augustas wrote:O oponentams savo ruožtu norėčiau pasiūlyti pasiskaityti šį tekstą (žiūr. nuorodą žemiau) apie ateizmą ir pasakyti, kiek jis atitinka Jūsų pasaulėžiūrą:
http://www.joanitai.org/index.php/lt/ti ... oachim-csj
Su šituo iš esmės sutinku.Lionginas wrote:Autoriaus problema ta, kad jis nerašo apie mano ar daugelio kitų netikinčiųjų pasaulėžiūrą. Jis tik spekuliuoja apie tai, kas neva nutinka, kai žmonės nepriima JO pasaulėžiūros. Sprendžiant iš autoriaus, to atmetimo rezultatas turėtų būti pobaisis - su visokiomis pshichologinėmis problemomis, užslėptu nepasitenkinimu neigiant tikrovę ir pan. Gi realybė nuo tų spekuliacijų yra gana toli, nes ir dievu tikintys žmonės gyvena šia diena, ir jie yra persisunkę vartotojiškumo, ir jie linkę persivalgyti. Šie dalykai kyla iš žmogaus prigimties, o ne iš manymo, kad prietarai yra tik prietarai, o ne kažkas realesnio. O postringavai, kad širdies gilumoje netikintys yra nelaimingi ir jiems būtinai reikalingas koks nors tikėjimas, kad atsikratytų kažkokios beprotybės, iš esmės turbūt yra pažįstami bet kuriam marketingo pirmakursiui: įtikink žmogų, kad jis serga, ir parduok jam vaistų. Ligą galima ir išgalvoti.Augustas wrote:O oponentams savo ruožtu norėčiau pasiūlyti pasiskaityti šį tekstą (žiūr. nuorodą žemiau) apie ateizmą ir pasakyti, kiek jis atitinka Jūsų pasaulėžiūrą:
http://www.joanitai.org/index.php/lt/ti ... oachim-csj
O čia reikia truputį paaiškinti kontekstą. Matote, Lionginai, bažnytininkai paprastai sako, kad tam tikras religingumas (arba tikėjimas) yra žmogui įgimtas ir kad jį turi visi žmonės. Todėl ateizmas šiuo atveju ir yra ta krūtų plastinė operacija, be kurios mergina atrodo "blogai". Iš čia ateina ir tame straipsnyje išsakyta nuostata, kad įgimto tikėjimo (arba religinio) jausmo ignoravimas reiškia to jausmo išstūmimą į pasąmonę su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis (neigiamomis). Kiek ta nuostata apskritai atitinka tikrovę, aš nežinau, bet, pvz., tie patys R.Dokinsas ir B.Raselas tą bažnytininkų išsakytą nuostatą labai atitinka.Sakyčiau, bažnyčios veikėjai greitai įsikerta į rinkodarą ir vartotojiškumo didinimą. Tai, ką daro jie (ir konkrečiai - autorius), iš esmės niekuo nesiskiria nuo plastinių operacijų reklamos. Nes neoperuotos krūtys negali atrodyti gerai, o žmogui be tikėjimo - žopa, net jei jis to dar nežino.
Ir kokios tos neigiamos pasėkmės nurodytų asmenų atveju?Augustas wrote:Todėl ateizmas šiuo atveju ir yra ta krūtų plastinė operacija, be kurios mergina atrodo "blogai". Iš čia ateina ir tame straipsnyje išsakyta nuostata, kad įgimto tikėjimo (arba religinio) jausmo ignoravimas reiškia to jausmo išstūmimą į pasąmonę su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis (neigiamomis). Kiek ta nuostata apskritai atitinka tikrovę, aš nežinau, bet, pvz., tie patys R.Dokinsas ir B.Raselas tą bažnytininkų išsakytą nuostatą labai atitinka.
Na, kada paskutinį kartą koks nors ateistas tau mėgino įpiršti mintį, kad be ateizmo tavo gyvenimas yra beprasmiškas, nieko vertas, kad tu su savo religija ritiesi į absoliutų dugną, kuriame visi kaip kiaulės tenkina žemiausius savo poreikius? Nei ateizmui, nei ateistams nebus jokios naudos, jei tu jausiesi apgailėtinai. Niekas to nenori. Bet va jei ateistas jausis apgailėtinai, jį bus galima supažindinti su Jėzum. Čia ir įvyksta pardavimas, kartais dar vadinamas evangelizacija. Ir tam pardavimui organizuoti yra sukurtos ištisos organizacijos. Kitame - ateizmo gale nieko panašaus nėra.Augustas wrote:O čia reikia truputį paaiškinti kontekstą. Matote, Lionginai, bažnytininkai paprastai sako, kad tam tikras religingumas (arba tikėjimas) yra žmogui įgimtas ir kad jį turi visi žmonės. Todėl ateizmas šiuo atveju ir yra ta krūtų plastinė operacija, be kurios mergina atrodo "blogai".
Pvz., kiek skyrybų išgyveno B.Raselas? Jei gerai pamenu, tai trejas.sovijus wrote:Ir kokios tos neigiamos pasėkmės nurodytų asmenų atveju?Augustas wrote:Todėl ateizmas šiuo atveju ir yra ta krūtų plastinė operacija, be kurios mergina atrodo "blogai". Iš čia ateina ir tame straipsnyje išsakyta nuostata, kad įgimto tikėjimo (arba religinio) jausmo ignoravimas reiškia to jausmo išstūmimą į pasąmonę su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis (neigiamomis). Kiek ta nuostata apskritai atitinka tikrovę, aš nežinau, bet, pvz., tie patys R.Dokinsas ir B.Raselas tą bažnytininkų išsakytą nuostatą labai atitinka.
O.R.Dokinso atvejis yra truputį kitoks. Nors jis ir kritikuoja religiją, bet jo pasaulėžiūroje vis dar pasireiškia tas jo kritikuojamas religingumas. Tai ypač ryšku jo knygos "Dievo iliuzija" paskutiniuose skyriuose, ypač tame, kuris pavadintas "Visų burkų burka". Tad jis nežlunga tik dėl to, kad savo asmeniniame gyvenime vis dar leidžia pasireikšti tam įgimtam religingumui. Jei R.Dokinsas tą savo religingumą slopintų, esu tikras, jam būtų beveik tas pats, kas ir B.Raselui, jei ne dar blogiau.
Atvirai pasakius, tokių bandymų "atversti" į ateizmą buvo ne vienas ir ne du. Tiesa, daugiausia tokių bandymų buvo komunizmo laikais. Bet ir dabar tokių bandymų pasitaiko. Tiesa, ne man asmeniškai, bet kitiems mano pažįstamiems tikintiesiems.Lionginas wrote:Na, kada paskutinį kartą koks nors ateistas tau mėgino įpiršti mintį, kad be ateizmo tavo gyvenimas yra beprasmiškas, nieko vertas, kad tu su savo religija ritiesi į absoliutų dugną, kuriame visi kaip kiaulės tenkina žemiausius savo poreikius? Nei ateizmui, nei ateistams nebus jokios naudos, jei tu jausiesi apgailėtinai. Niekas to nenori. Bet va jei ateistas jausis apgailėtinai, jį bus galima supažindinti su Jėzum. Čia ir įvyksta pardavimas, kartais dar vadinamas evangelizacija. Ir tam pardavimui organizuoti yra sukurtos ištisos organizacijos. Kitame - ateizmo gale nieko panašaus nėra.Augustas wrote:O čia reikia truputį paaiškinti kontekstą. Matote, Lionginai, bažnytininkai paprastai sako, kad tam tikras religingumas (arba tikėjimas) yra žmogui įgimtas ir kad jį turi visi žmonės. Todėl ateizmas šiuo atveju ir yra ta krūtų plastinė operacija, be kurios mergina atrodo "blogai".
O tikintieji irgi kartais jaučiasi apgailėtinai. Jūs negalvokite, kad jei jau žmogus įtikėjo, tai yra saugus nuo visokių blogybių. Taip nėra. Tikinčiojo situacija yra geresnė tik vienu aspektu - būtent tuo, kad atsiranda gyvenimo prasmė, kuri ir motyvuoja ištverti sunkumus, kad ir kokie jie dideli jie bebūtų (pvz., kaip V.Franklis išgyveno nacių koncentracijos stovykloje).Bet va jei ateistas jausis apgailėtinai, jį bus galima supažindinti su Jėzum. Čia ir įvyksta pardavimas, kartais dar vadinamas evangelizacija. Ir tam pardavimui organizuoti yra sukurtos ištisos organizacijos.
R.Dokinso ir jo šalininkų pavyzdys rodo priešingai. O juk R.Dokinsas - ateistas?Kitame - ateizmo gale nieko panašaus nėra.
Last edited by Augustas on 2013-01-24 20:32, edited 1 time in total.
Statistika rodo, kad netikintieji skiriasi rečiausiai: http://www.religioustolerance.org/chr_dira.htm. Tendencija tokia, kad kuo konservatyvesnis tikintysis, tuo didesnė skyrybų rizika.Augustas wrote:Pvz., kiek skyrybų išgyveno B.Raselas? Jei gerai pamenu, tai trejas.
Šitas žmogus tėra pavyzdys, kaip galima turėti rišlią, prasmingą pasaulėžiūrą be jokios nekalto prasidėjimo doktrinos. Ir tai yra problema, nes ką daryti, jei kiti žmonės ims kalbėti: "Štai, koks Dokinsas protingas, ir be jokio tikėjimo dievu. Gal ir aš galiu toks būti?". Ką šioje situacijoje galėtų pasakyti gudrus marketingo specialistas? Nagi štai ką: "Dokinsas toks yra, nes JAU įsigijo prekę. Join the club"Augustas wrote:O.R.Dokinso atvejis yra truputį kitoks. Nors jis ir kritikuoja religiją, bet jo pasaulėžiūroje vis dar pasireiškia tas jo kritikuojamas religingumas. Tai ypač ryšku jo knygos "Dievo iliuzija" paskutiniuose skyriuose, ypač tame, kuris pavadintas "Visų burkų burka". Tad jis nežlunga tik dėl to, kad savo asmeniniame gyvenime vis dar leidžia pasireikšti tam įgimtam religingumui. Jei R.Dokinsas tą savo religingumą slopintų, esu tikras, jam būtų beveik tas pats, kas ir B.Raselui, jei ne dar blogiau.
Organizuota ideologija visuomet stengiasi savo idėjas primesti kitiems. Tą darė komunistai, bažnytininkai, ir dar daug kas. O kaip šiais laikais tau peršamas ateizmas?Lionginas wrote:Atvirai pasakius, tokių bandymų buvo ne vienas ir ne du. Tiesa, daugiausia tokių bandymų buvo komunizmo laikais. Bet ir dabar tokių bandymų pasitaiko. Tiesa, ne man asmeniškai, bet kitiems mano pažįstamiems tikintiesiems.
Kalbam apie konkretų B.Raselo atvejį. Jo atveju religingumo slopinimas pasireiškė (trejomis?) skyrybomis. Kitais atvejais religingumo slopinimas pasireiškia kitaip. O dėl konservatyvumo, tai čia bet kokio konservatyvumo (nesvarbu, ar tai būtų religinis konservatyvumas, ar ateistinis konservatyvumas) atveju reiškiasi slopinimas.Lionginas wrote:Statistika rodo, kad netikintieji skiriasi rečiausiai: http://www.religioustolerance.org/chr_dira.htm. Tendencija tokia, kad kuo konservatyvesnis tikintysis, tuo didesnė skyrybų rizika.Augustas wrote:Pvz., kiek skyrybų išgyveno B.Raselas? Jei gerai pamenu, tai trejas.
R.Dokinsas, deja, nėra tokio protingo ir rišlią pasaulėžiūrą turinčio žmogaus pavyzdys. Jo pasaulėžiūra yra labai nerišli, nenuosekli ir supainiota. Tas tikrai labai liūdina, nes kaip žmogus jisai nėra blogas, galėtų būti tauraus ateizmo pasekėjo pavyzdžiu daug kam. Mat jo moralinės nuostatos (išskyrus vieną kitą klausimą) tikrai pagirtinos.Šitas žmogus tėra pavyzdys, kaip galima turėti rišlią, prasmingą pasaulėžiūrą be jokios nekalto prasidėjimo doktrinos. Ir tai yra problema, nes ką daryti, jei kiti žmonės ims kalbėti: "Štai, koks Dokinsas protingas, ir be jokio tikėjimo dievu. Gal ir aš galiu toks būti?". Ką šioje situacijoje galėtų pasakyti gudrus marketingo specialistas? Nagi štai ką: "Dokinsas toks yra, nes JAU įsigijo prekę. Join the club"Augustas wrote:O.R.Dokinso atvejis yra truputį kitoks. Nors jis ir kritikuoja religiją, bet jo pasaulėžiūroje vis dar pasireiškia tas jo kritikuojamas religingumas. Tai ypač ryšku jo knygos "Dievo iliuzija" paskutiniuose skyriuose, ypač tame, kuris pavadintas "Visų burkų burka". Tad jis nežlunga tik dėl to, kad savo asmeniniame gyvenime vis dar leidžia pasireikšti tam įgimtam religingumui. Jei R.Dokinsas tą savo religingumą slopintų, esu tikras, jam būtų beveik tas pats, kas ir B.Raselui, jei ne dar blogiau.
Iš karto pasakau, kad bažnytininkai savo tikėjimo primesti niekam nesistengia, paprasčiausiai todėl, kad tikėjimas nėra ideologija, kurią galima ir įmanoma primesti kitiems. O dėl ateizmo piršimo, tai kartais ateina į mūsų bendruomenę toks ateistinių pažiūrų vyrukas, kovingojo ateizmo atstovas, kuris vis bando kažką sujaukti, sutrikdyti savo "protingais" ir "įžvalgiais" klausimais, priversti "susimąstyti" dėl vertybių ir pan. Na, pasikalbam su juo, padiskutuojam apie krikščionybę, RKB, dogmas ir t.t. tiek, kiek siekia jo menkos žinios tom temom, bet tai ir viskas, ką galime su juo padaryti. Pats gilintis į tuos klausimus jis nenori, o jam žinių per prievartą neįkišim, nes nesam mokytojai, kurie kištų kažką per prievartą, o už neišmoktas pamokas rašytų dvejetus.Organizuota ideologija visuomet stengiasi savo idėjas primesti kitiems. Tą darė komunistai, bažnytininkai, ir dar daug kas. O kaip šiais laikais tau peršamas ateizmas?Lionginas wrote:Atvirai pasakius, tokių bandymų buvo ne vienas ir ne du. Tiesa, daugiausia tokių bandymų buvo komunizmo laikais. Bet ir dabar tokių bandymų pasitaiko. Tiesa, ne man asmeniškai, bet kitiems mano pažįstamiems tikintiesiems.
Ir čia Augustas tikriausiai ištrauks labai rimtus įrodymus, kad B. Raselas skyrėsi būtent dėl "religingumo slopinimo", o tai įrodęs apsidairys ir...? - pamatys, kad visgi "religingumą slopinantys" skiriasi rečiau nei "religingumo neslopinantys".Augustas wrote:Kalbam apie konkretų B.Raselo atvejį. Jo atveju religingumo slopinimas pasireiškė (trejomis?) skyrybomis. Kitais atvejais religingumo slopinimas pasireiškia kitaip. O dėl konservatyvumo, tai čia bet kokio konservatyvumo (nesvarbu, ar tai būtų religinis konservatyvumas, ar ateistinis konservatyvumas) atveju reiškiasi slopinimas.Lionginas wrote:Statistika rodo, kad netikintieji skiriasi rečiausiai: http://www.religioustolerance.org/chr_dira.htm. Tendencija tokia, kad kuo konservatyvesnis tikintysis, tuo didesnė skyrybų rizika.Augustas wrote:Pvz., kiek skyrybų išgyveno B.Raselas? Jei gerai pamenu, tai trejas.
Taigi neblevyzgojant tokiom nesamonėm dar kelis puslapius, gal savo teiginio atsisakysi, kaip visiškai nepagrįsto?
Čia labai jau mėgėjiškas bandymas užsiimti psichologija. Aš irgi galiu pablevyzgoti apie tai, kad visos tavo gyvenimo problemos kyla dėl tavo bandymo nuslopinti savo ateizmą. Arba surasti kokį nors kataliką, išsiskyrusį 5 kartus, ir tuo kažin ką įrodinėti. Nerimta visa tai.Augustas wrote:Kalbam apie konkretų B.Raselo atvejį. Jo atveju religingumo slopinimas pasireiškė (trejomis?) skyrybomis. Kitais atvejais religingumo slopinimas pasireiškia kitaip. O dėl konservatyvumo, tai čia bet kokio konservatyvumo (nesvarbu, ar tai būtų religinis konservatyvumas, ar ateistinis konservatyvumas) atveju reiškiasi slopinimas.
O kur jo pasaulėžiūra nerišli ir supainiota?Augustas wrote:R.Dokinsas, deja, nėra tokio protingo ir rišlią pasaulėžiūrą turinčio žmogaus pavyzdys. Jo pasaulėžiūra yra labai nerišli, nenuosekli ir supainiota. Tas tikrai labai liūdina, nes kaip žmogus jisai nėra blogas, galėtų būti tauraus ateizmo pasekėjo pavyzdžiu daug kam. Mat jo moralinės nuostatos (išskyrus vieną kitą klausimą) tikrai pagirtinos.
Oi nu baik tu. Kai kurios religijos gal ir nėra orientuotos į eksportą, tačiau bent jau krikščionybė yra tipinė evangelizacinė religija. Ir aš nekalbu apie kažkoį prievartinį primetimą (nors įmanomas ir toks). Kalbu apie marketingo strategijas. Tiesa, šiuo metu situacija sudėtinga, žmonės turi daugybę pasirinkimu, taigi tenka konkuruoti dėl dėmesio su tviteriais ir feisbukais, taigi balsas skęsta tyruose. Bet viešieji ryšiai vis tiek stengiasi kažką nuveikti.Augustas wrote:Iš karto pasakau, kad bažnytininkai savo tikėjimo primesti niekam nesistengia, paprasčiausiai todėl, kad tikėjimas nėra ideologija, kurią galima ir įmanoma primesti kitiems.
Tai gal bedarbis?Augustas wrote:O dėl ateizmo piršimo, tai kartais ateina į mūsų bendruomenę toks ateistinių pažiūrų vyrukas, kovingojo ateizmo atstovas, kuris vis bando kažką sujaukti, sutrikdyti savo "protingais" ir "įžvalgiais" klausimais, priversti "susimąstyti" dėl vertybių ir pan. Na, pasikalbam su juo, padiskutuojam apie krikščionybę, RKB, dogmas ir t.t. tiek, kiek siekia jo menkos žinios tom temom, bet tai ir viskas, ką galime su juo padaryti. Pats gilintis į tuos klausimus jis nenori, o jam žinių per prievartą neįkišim, nes nesam mokytojai, kurie kištų kažką per prievartą, o už neišmoktas pamokas rašytų dvejetus.
Žinoma, nerimta. Bet, Lionginai, Jūsų požiūris irgi įdomus. Ar Jūsų nuomone, aš vis dar dėlioju kažkokius argumentus už religiją? Nes tai, ką pasakiau apie B.Raselo skyrybas, tikrai nėra argumentas už religiją.Lionginas wrote:Čia labai jau mėgėjiškas bandymas užsiimti psichologija. Aš irgi galiu pablevyzgoti apie tai, kad visos tavo gyvenimo problemos kyla dėl tavo bandymo nuslopinti savo ateizmą. Arba surasti kokį nors kataliką, išsiskyrusį 5 kartus, ir tuo kažin ką įrodinėti. Nerimta visa tai.Augustas wrote:Kalbam apie konkretų B.Raselo atvejį. Jo atveju religingumo slopinimas pasireiškė (trejomis?) skyrybomis. Kitais atvejais religingumo slopinimas pasireiškia kitaip. O dėl konservatyvumo, tai čia bet kokio konservatyvumo (nesvarbu, ar tai būtų religinis konservatyvumas, ar ateistinis konservatyvumas) atveju reiškiasi slopinimas.
Ar teko Tamstai skaityti R.Dokinso "Dievo iliuziją"? Čia, aišku, truputį ne ta tema, kad aptarinėtumėm šį veikalą, bet, jei skaitėte, negi nepastebėjote, kad jis jame kritikuoja teizmą, o paskutiniuose puslapiuose pradeda tą patį teizmą (panteizmo forma) teigti? Ir tai dar ne viskas. Yra ir daugiau toje knygoje nenuoseklumų, bet tai jau ne į temą būtų.O kur jo pasaulėžiūra nerišli ir supainiota?Augustas wrote:R.Dokinsas, deja, nėra tokio protingo ir rišlią pasaulėžiūrą turinčio žmogaus pavyzdys. Jo pasaulėžiūra yra labai nerišli, nenuosekli ir supainiota. Tas tikrai labai liūdina, nes kaip žmogus jisai nėra blogas, galėtų būti tauraus ateizmo pasekėjo pavyzdžiu daug kam. Mat jo moralinės nuostatos (išskyrus vieną kitą klausimą) tikrai pagirtinos.
Kaip tik prievartinis tikėjimo primetimas yra neįmanomas. Tikėjimas (kažkuo konkrečiu) arba yra, arba nėra. Aišku, įmanoma apsimesti, kad tiki (kažkuo konkrečiu), jei to reikalauja aplinkybės, bet nuo apsimetimo tikintis tikrai nepasidarysi. Tikėjimas (kažkuo konkrečiu) yra laisvas žmogaus apsisprendimas, kurį kiti žmonės, aplinkiniai (tegu ir naudodami pačias geriausias, efektyviausias marketingo strategijas ir psichologinio poveikio priemones) tegali kažkiek (labai mažai) įtakoti. Ir dar mažiau tą tikėjimą (kažkuo konkrečiu) įtakoti įmanoma per Internetą. Todėl RKB į Internetą lįsti pradėjo visai neseniai ir tai ne dėl to, kad atvertinėtų žmones per savo rašliavas Internete.Oi nu baik tu. Kai kurios religijos gal ir nėra orientuotos į eksportą, tačiau bent jau krikščionybė yra tipinė evangelizacinė religija. Ir aš nekalbu apie kažkoį prievartinį primetimą (nors įmanomas ir toks). Kalbu apie marketingo strategijas. Tiesa, šiuo metu situacija sudėtinga, žmonės turi daugybę pasirinkimu, taigi tenka konkuruoti dėl dėmesio su tviteriais ir feisbukais, taigi balsas skęsta tyruose. Bet viešieji ryšiai vis tiek stengiasi kažką nuveikti.Augustas wrote:Iš karto pasakau, kad bažnytininkai savo tikėjimo primesti niekam nesistengia, paprasčiausiai todėl, kad tikėjimas nėra ideologija, kurią galima ir įmanoma primesti kitiems.
P.S.
Tiesą sakant, yra atvirkščiai. Vyrukas dirba ir netgi uždirba tiek, kad jo atlyginimo užtektų patenkinti jo dviejų vaikų ir žmonos poreikiams (t.y., jo žmona galėtų ir nedirbti, vis tiek vien iš jo atlyginimo sėkmingai išgyventų visa šeima), beje, baigęs fiziką VU. Taigi, Lionginai, Jūsų kolega turbūt bus. Tiesiog tas vyrukas yra kovingojo ateizmo atstovas, ir jam svarbu yra pamėginti pakovoti su tuo, ką jis vadina "religiniais prietarais".Tai gal bedarbis?Augustas wrote:O dėl ateizmo piršimo, tai kartais ateina į mūsų bendruomenę toks ateistinių pažiūrų vyrukas, kovingojo ateizmo atstovas, kuris vis bando kažką sujaukti, sutrikdyti savo "protingais" ir "įžvalgiais" klausimais, priversti "susimąstyti" dėl vertybių ir pan. Na, pasikalbam su juo, padiskutuojam apie krikščionybę, RKB, dogmas ir t.t. tiek, kiek siekia jo menkos žinios tom temom, bet tai ir viskas, ką galime su juo padaryti. Pats gilintis į tuos klausimus jis nenori, o jam žinių per prievartą neįkišim, nes nesam mokytojai, kurie kištų kažką per prievartą, o už neišmoktas pamokas rašytų dvejetus.
Tuomet ką tuo pavyzdžiu norėjai pasakyti?Augustas wrote:Žinoma, nerimta. Bet, Lionginai, Jūsų požiūris irgi įdomus. Ar Jūsų nuomone, aš vis dar dėlioju kažkokius argumentus už religiją? Nes tai, ką pasakiau apie B.Raselo skyrybas, tikrai nėra argumentas už religiją.
Neskaičiau tos knygos, tai nelabai ką turiu pakomentuoti. Tik tiek, kad panteizmas nėra teizmas, nes teizmo dievas paprastai yra asmuo, o panteizmo - ne.Augustas wrote:Ar teko Tamstai skaityti R.Dokinso "Dievo iliuziją"? Čia, aišku, truputį ne ta tema, kad aptarinėtumėm šį veikalą, bet, jei skaitėte, negi nepastebėjote, kad jis jame kritikuoja teizmą, o paskutiniuose puslapiuose pradeda tą patį teizmą (panteizmo forma) teigti? Ir tai dar ne viskas. Yra ir daugiau toje knygoje nenuoseklumų, bet tai jau ne į temą būtų.
Kodėl tuomet Pakistane 95-97% žmonių yra musulmonai? Čia gryno atsitiktinumo dėka visi savo laisvu apsisprendimu jais tapo? Ar visi apsimeta? Ir Venesueloje 96% žmonių yra katalikai dėl gryno atsitiktinumo? Gal čia stebuklas?Augustas wrote:Kaip tik prievartinis tikėjimo primetimas yra neįmanomas. Tikėjimas (kažkuo konkrečiu) arba yra, arba nėra. Aišku, įmanoma apsimesti, kad tiki (kažkuo konkrečiu), jei to reikalauja aplinkybės, bet nuo apsimetimo tikintis tikrai nepasidarysi. Tikėjimas (kažkuo konkrečiu) yra laisvas žmogaus apsisprendimas, kurį kiti žmonės, aplinkiniai (tegu ir naudodami pačias geriausias, efektyviausias marketingo strategijas ir psichologinio poveikio priemones) tegali kažkiek (labai mažai) įtakoti.
Aš nekalbu apie tikėjimo reklamavimą per internetą. Kalbu apie tai, kad šiais laikais visiems tenka konkuruoti dėl žmonių dėmesio. Faktiškai, dėl kiekvienos minutės dėmesio. Nes žmonės gali pasirinkti, kas jiems įdomu. Jei jie norės, galės pasirinkti beprasmišką laiko stūmimą feisbuke, arba kokios nors Ramiojio vandenyno salelės tikėjimą. Su visu tuo krikščionybei teks konkuruoti. Ir jai bus labai sunku, nes nei ji blizga kaip naujas iPad'as, nei jos pasekėjai yra kažkuo geresni už visus kitus. Todėl, kai nebėra aiškių privalumų, belieka užsiimti gąsdinimu ir ligos įteiginėjimu. Ar tai reiškia, kad žmonės yra išpindėję? Žinoma. Bet tai problema tik tiems, kurie trokšta viso jų dėmesio, tačiau nebeliko svertų jį išlaikyti. Todėl tenka iškelti verslą į Afriką.Augustas wrote:Ir dar mažiau tą tikėjimą (kažkuo konkrečiu) įtakoti įmanoma per Internetą. Todėl RKB į Internetą lįsti pradėjo visai neseniai ir tai ne dėl to, kad atvertinėtų žmones per savo rašliavas Internete.
Na, tai smagiai leidžiate sau laiką diskutuodami su tokiu išsilavinusiu žmogumi.Augustas wrote:Tiesą sakant, yra atvirkščiai. Vyrukas dirba ir netgi uždirba tiek, kad jo atlyginimo užtektų patenkinti jo dviejų vaikų ir žmonos poreikiams (t.y., jo žmona galėtų ir nedirbti, vis tiek vien iš jo atlyginimo sėkmingai išgyventų visa šeima), beje, baigęs fiziką VU. Taigi, Lionginai, Jūsų kolega turbūt bus. Tiesiog tas vyrukas yra kovingojo ateizmo atstovas, ir jam svarbu yra pamėginti pakovoti su tuo, ką jis vadina "religiniais prietarais".
Aš, beje, nesu baigęs jokios fizikos VU.
Konstatavau faktą, kad žmogaus religingumas buvo nustumtas į pasąmonę, kas tikrai nėra joks argumentas už religijos teisingumą ar neteisingumą.Lionginas wrote:Tuomet ką tuo pavyzdžiu norėjai pasakyti?Augustas wrote:Žinoma, nerimta. Bet, Lionginai, Jūsų požiūris irgi įdomus. Ar Jūsų nuomone, aš vis dar dėlioju kažkokius argumentus už religiją? Nes tai, ką pasakiau apie B.Raselo skyrybas, tikrai nėra argumentas už religiją.
Aišku. Tiesiog nuostabu, kad ne visi tą "Dievo iliuziją" yra skaitę. O panteizmas, beje, vis tiek nėra ateizmas, nepaisant to, kad dievybė panteizme (dažniausiai) nėra asmuo.Neskaičiau tos knygos, tai nelabai ką turiu pakomentuoti. Tik tiek, kad panteizmas nėra teizmas, nes teizmo dievas paprastai yra asmuo, o panteizmo - ne.Augustas wrote:Ar teko Tamstai skaityti R.Dokinso "Dievo iliuziją"? Čia, aišku, truputį ne ta tema, kad aptarinėtumėm šį veikalą, bet, jei skaitėte, negi nepastebėjote, kad jis jame kritikuoja teizmą, o paskutiniuose puslapiuose pradeda tą patį teizmą (panteizmo forma) teigti? Ir tai dar ne viskas. Yra ir daugiau toje knygoje nenuoseklumų, bet tai jau ne į temą būtų.
Klaida yra žodį "laisvai" painioti su žodžiu "atsitiktinai". O šiaip, sąmoningai tikinčiųjų yra mažai visur (net ir Pakistane, Indijoje ar Venesueloje). Kai kas tiesiog tokie yra iš konservatyvaus prisirišimo prie religinių tradicijų.Kodėl tuomet Pakistane 95-97% žmonių yra musulmonai? Čia gryno atsitiktinumo dėka visi savo laisvu apsisprendimu jais tapo? Ar visi apsimeta? Ir Venesueloje 96% žmonių yra katalikai dėl gryno atsitiktinumo? Gal čia stebuklas?Augustas wrote:Kaip tik prievartinis tikėjimo primetimas yra neįmanomas. Tikėjimas (kažkuo konkrečiu) arba yra, arba nėra. Aišku, įmanoma apsimesti, kad tiki (kažkuo konkrečiu), jei to reikalauja aplinkybės, bet nuo apsimetimo tikintis tikrai nepasidarysi. Tikėjimas (kažkuo konkrečiu) yra laisvas žmogaus apsisprendimas, kurį kiti žmonės, aplinkiniai (tegu ir naudodami pačias geriausias, efektyviausias marketingo strategijas ir psichologinio poveikio priemones) tegali kažkiek (labai mažai) įtakoti.
Tai aš ir sakau tą, ką ir Jūs, RKB nereklamuoja Katalikybės per Internetą.Aš nekalbu apie tikėjimo reklamavimą per internetą. Kalbu apie tai, kad šiais laikais visiems tenka konkuruoti dėl žmonių dėmesio. Faktiškai, dėl kiekvienos minutės dėmesio. Nes žmonės gali pasirinkti, kas jiems įdomu. Jei jie norės, galės pasirinkti beprasmišką laiko stūmimą feisbuke, arba kokios nors Ramiojio vandenyno salelės tikėjimą. Su visu tuo krikščionybei teks konkuruoti. Ir jai bus labai sunku, nes nei ji blizga kaip naujas iPad'as, nei jos pasekėjai yra kažkuo geresni už visus kitus. Todėl, kai nebėra aiškių privalumų, belieka užsiimti gąsdinimu ir ligos įteiginėjimu. Ar tai reiškia, kad žmonės yra išpindėję? Žinoma. Bet tai problema tik tiems, kurie trokšta viso jų dėmesio, tačiau nebeliko svertų jį išlaikyti. Todėl tenka iškelti verslą į Afriką.Augustas wrote:Ir dar mažiau tą tikėjimą (kažkuo konkrečiu) įtakoti įmanoma per Internetą. Todėl RKB į Internetą lįsti pradėjo visai neseniai ir tai ne dėl to, kad atvertinėtų žmones per savo rašliavas Internete.
Aha. Pavydas ima? Tik problema yra ta, kad jis menkai susipažinęs net su religijotyra. Tad religiniais kalusimais, kaip jau sakiau, su juo rimtai diskutuoti negalime. Bet gamtos mokslų temomis, ypač fizikos srityje, su juo kalbėtis grynas malonumas.Na, tai smagiai leidžiate sau laiką diskutuodami su tokiu išsilavinusiu žmogumi.Augustas wrote:Tiesą sakant, yra atvirkščiai. Vyrukas dirba ir netgi uždirba tiek, kad jo atlyginimo užtektų patenkinti jo dviejų vaikų ir žmonos poreikiams (t.y., jo žmona galėtų ir nedirbti, vis tiek vien iš jo atlyginimo sėkmingai išgyventų visa šeima), beje, baigęs fiziką VU. Taigi, Lionginai, Jūsų kolega turbūt bus. Tiesiog tas vyrukas yra kovingojo ateizmo atstovas, ir jam svarbu yra pamėginti pakovoti su tuo, ką jis vadina "religiniais prietarais".
Kažkur minėjote, kad norėtumėte fiziką studijuoti. Negi nepavyko ten įstoti?Aš, beje, nesu baigęs jokios fizikos VU.
Bet tai argumentas už naudą. Dėl teisingumo tai reikalas ir taip aiškus O dėl naudos nelabai. Nes padaryti išvadą, kad dėl kokių nors lengvabūdiškų poelgių yra kaltas žmogaus nereligingumas, tai tas pats, kas surasti kokį nors baisų nusikaltėlį, ir pasakyti, kad dėl nusikaltimų kaltas jo religingumas. Ir dar galima tai konstatuoti kaip faktą, kad rimčiau atrodytų. Nu betgi nerimta visa tai!Augustas wrote:Konstatavau faktą, kad žmogaus religingumas buvo nustumtas į pasąmonę, kas tikrai nėra joks argumentas už religijos teisingumą ar neteisingumą.
Reiškia, teizmo Dokinsas neteigia, kaip bandei pritempti. Gal reikėtų dar kartą perskaityti knygą?Augustas wrote:Aišku. Tiesiog nuostabu, kad ne visi tą "Dievo iliuziją" yra skaitę. O panteizmas, beje, vis tiek nėra ateizmas, nepaisant to, kad dievybė panteizme (dažniausiai) nėra asmuo.
Aš nepainioju. Priimu tavo prielaidą, kad žmonės laisvai pasirenka tikėjimą. Bet man keista, kad kai kur beveik visi laisvai pasirenka tą patį. Čia tas pats, jei visi pradėtų klausytis vienodos muzikos. Tai atsitiktinumas?Augustas wrote:Klaida yra žodį "laisvai" painioti su žodžiu "atsitiktinai".
Taip, tai vadinama lojalumui prekės ženklui.Augustas wrote:O šiaip, sąmoningai tikinčiųjų yra mažai visur (net ir Pakistane, Indijoje ar Venesueloje). Kai kas tiesiog tokie yra iš konservatyvaus prisirišimo prie religinių tradicijų.
Net jei reklamuotų, menka iš to nauda. Nes ir gyvenime, ir internete yra iš ko rinktis.Augustas wrote:Tai aš ir sakau tą, ką ir Jūs, RKB nereklamuoja Katalikybės per Internetą.
Gal kada ir įstosiu, jei pavyks žmoną įtikinti, kad dviejų aukštųjų negana ir būtinai reikia išleisti 30,000 trečiam.Augustas wrote:Kažkur minėjote, kad norėtumėte fiziką studijuoti. Negi nepavyko ten įstoti?
Va, va. Kai kurie skeptikai ir ateistai (R.Dokinsas, beje, irgi) būtent čia ir pakliūva.Lionginas wrote:Bet tai argumentas už naudą. Dėl teisingumo tai reikalas ir taip aiškus O dėl naudos nelabai. Nes padaryti išvadą, kad dėl kokių nors lengvabūdiškų poelgių yra kaltas žmogaus nereligingumas, tai tas pats, kas surasti kokį nors baisų nusikaltėlį, ir pasakyti, kad dėl nusikaltimų kaltas jo religingumas. Ir dar galima tai konstatuoti kaip faktą, kad rimčiau atrodytų. Nu betgi nerimta visa tai!Augustas wrote:Konstatavau faktą, kad žmogaus religingumas buvo nustumtas į pasąmonę, kas tikrai nėra joks argumentas už religijos teisingumą ar neteisingumą.
Kaip tik teigia teizmą, jei teizmą apibrėšime kaip dievybės egzistavimo pripažinimą. O panteizme pripažįstama dievybė. Vadinasi, panteizmas irgi yra teizmas, tiksliau pasakius, vienas iš kelių teizmo variantų.Reiškia, teizmo Dokinsas neteigia, kaip bandei pritempti. Gal reikėtų dar kartą perskaityti knygą?Augustas wrote:Aišku. Tiesiog nuostabu, kad ne visi tą "Dievo iliuziją" yra skaitę. O panteizmas, beje, vis tiek nėra ateizmas, nepaisant to, kad dievybė panteizme (dažniausiai) nėra asmuo.
Ne, tai nėra atsitiktinumas. Bet taip pat nėra ir nelaisvė. O jei nėra nelaisvė, vadinasi, yra laisvė.Aš nepainioju. Priimu tavo prielaidą, kad žmonės laisvai pasirenka tikėjimą. Bet man keista, kad kai kur beveik visi laisvai pasirenka tą patį. Čia tas pats, jei visi pradėtų klausytis vienodos muzikos. Tai atsitiktinumas?Augustas wrote:Klaida yra žodį "laisvai" painioti su žodžiu "atsitiktinai".
Taip, tai vadinama lojalumui prekės ženklui.Augustas wrote:O šiaip, sąmoningai tikinčiųjų yra mažai visur (net ir Pakistane, Indijoje ar Venesueloje). Kai kas tiesiog tokie yra iš konservatyvaus prisirišimo prie religinių tradicijų.
Sakote, kad yra geresnis ir teisingesnis pasirinkimas, nei katalikybė? Kažkodėl tuo abejoju, bet tai spręsti Jums pačiam.Net jei reklamuotų, menka iš to nauda. Nes ir gyvenime, ir internete yra iš ko rinktis.Augustas wrote:Tai aš ir sakau tą, ką ir Jūs, RKB nereklamuoja Katalikybės per Internetą.
P.S.
O čia tai nedorėlė. O pačiam susitaupyti tokią sumą nepasisektų? Na, atsisakyti rūkymo, alkoholio, kai kurių nebūtinų transporto išlaidų ir t.t.Gal kada ir įstosiu, jei pavyks žmoną įtikinti, kad dviejų aukštųjų negana ir būtinai reikia išleisti 30,000 trečiam.Augustas wrote:Kažkur minėjote, kad norėtumėte fiziką studijuoti. Negi nepavyko ten įstoti?
Oi ne, jie labai gerai atsirenka pavyzdžius, kurie iliustruoja religingumo žalą. Tai toli gražu ne tas pats, kas paimti bet kokį neigiamą reiškinį ir be jokios argumentacijos dėl jo apkaltinti tam tikrų pažiūrų turėjimą ar neturėjimą. Tau juk niekas netrukdo išsamiau pademonstruoti, koks B. Raselas buvo religingas, kaip jis tą savo religingumą gniaužė, ir kaip būtent dėl tų vidinių savo kančių priėjo sprendimų skirtis. Bet tu kol kas tik tvirtini, kad viskas yra būtent taip, nors pakanka tik šiek tiek pasigilinti į situaciją ir matosi, kad nėra ten jokio vidinio konflikto - tiesiog žmogus turėjo savo nuomonę apie šeimą, seksą ir kitus susijusius dalykus.Augustas wrote:Va, va. Kai kurie skeptikai ir ateistai (R.Dokinsas, beje, irgi) būtent čia ir pakliūva.Lionginas wrote:Nes padaryti išvadą, kad dėl kokių nors lengvabūdiškų poelgių yra kaltas žmogaus nereligingumas, tai tas pats, kas surasti kokį nors baisų nusikaltėlį, ir pasakyti, kad dėl nusikaltimų kaltas jo religingumas. Ir dar galima tai konstatuoti kaip faktą, kad rimčiau atrodytų. Nu betgi nerimta visa tai!
Aš manau, kad tu tiesiog stengiesi iškraipyti, kas ten knygoje realiai parašyta, ir primesti kažkokius savo apibrėžimus (ką bandai daryti ir su šio forumo nariais). Štai ką Dokinsas rašo apie panteizmą dievo iliuzijoje: http://books.google.lt/books?id=yq1xDpi ... CGUQ6AEwBgAugustas wrote:Kaip tik teigia teizmą, jei teizmą apibrėšime kaip dievybės egzistavimo pripažinimą. O panteizme pripažįstama dievybė. Vadinasi, panteizmas irgi yra teizmas, tiksliau pasakius, vienas iš kelių teizmo variantų.
Jis panteizmo dievą laiko viso labo POETINIU visatos, pasaulio sinonimu. Jokio antgamtiškumo, jokių burtų, jokio išganymo, tik poezija. Dokinsui panteizmas - tai "suseksintas" ateizmas. Tu gali nesutikti tik su terminologija, ginčyti sąvokos "panteizmas" vartojimą, bet negali pripaišyti kažkokius savo įsivaizdavimus ką kažkas kitas galvoja, ypač kuomet tai labai aiškiai užrašyta juodu ant balto.
O pilkos spalvos tavo gyvenime yra?Ne, tai nėra atsitiktinumas. Bet taip pat nėra ir nelaisvė. O jei nėra nelaisvė, vadinasi, yra laisvė.Priimu tavo prielaidą, kad žmonės laisvai pasirenka tikėjimą. Bet man keista, kad kai kur beveik visi laisvai pasirenka tą patį. Čia tas pats, jei visi pradėtų klausytis vienodos muzikos. Tai atsitiktinumas?
Nerūkau ir negeriu, o visos išlaidos ir santaupos yra šeimyninės, ne kažkokios mano asmeninės. Galiausiai, aš turiu gyvą galybę kitų, kur kas mažiau išlaidų reikalaujančių hobių, todėl tokiam reikalui šitiek neleisčiau. O kas nori ko nors mokytis, tai rekomenduoju https://www.coursera.org. Labai geri kursai, lektoriai, puiki medžiaga! Na, bent jau tų kursų, kuriuose dalyvavau.O čia tai nedorėlė. O pačiam susitaupyti tokią sumą nepasisektų? Na, atsisakyti rūkymo, alkoholio, kai kurių nebūtinų transporto išlaidų ir t.t.
Na, na. O kas ten rašė (cituoju iš R.Dokinso "Dievo iliuzijos" 379 psl.): "Nors per mokslo atvertus langus įsiveržus vėjui mes, įpratę prie jaukios tradicinių humanizuojančių mitų šilumos, drebame, bet galiausiai šviežias oras suteikia mums tvirtybės, o atsivėrusi neaprėpiama erdvė yra nepaprastai didinga"? R.Dokinsas šitam B.Raselo tekstui pritaria. O B.Raselo veikalo "Laimė" (ar kažkokiu kitokiu pavadinimu, dabar tiksliai pavadinimo nepamenu, bet knyga yra išėjusi ir lietuvių kalba) Jums neteko skaityti? O va straipsnelis apie B.Raselą:Lionginas wrote:Oi ne, jie labai gerai atsirenka pavyzdžius, kurie iliustruoja religingumo žalą. Tai toli gražu ne tas pats, kas paimti bet kokį neigiamą reiškinį ir be jokios argumentacijos dėl jo apkaltinti tam tikrų pažiūrų turėjimą ar neturėjimą. Tau juk niekas netrukdo išsamiau pademonstruoti, koks B. Raselas buvo religingas, kaip jis tą savo religingumą gniaužė, ir kaip būtent dėl tų vidinių savo kančių priėjo sprendimų skirtis. Bet tu kol kas tik tvirtini, kad viskas yra būtent taip, nors pakanka tik šiek tiek pasigilinti į situaciją ir matosi, kad nėra ten jokio vidinio konflikto - tiesiog žmogus turėjo savo nuomonę apie šeimą, seksą ir kitus susijusius dalykus.Augustas wrote:Va, va. Kai kurie skeptikai ir ateistai (R.Dokinsas, beje, irgi) būtent čia ir pakliūva.Lionginas wrote:Nes padaryti išvadą, kad dėl kokių nors lengvabūdiškų poelgių yra kaltas žmogaus nereligingumas, tai tas pats, kas surasti kokį nors baisų nusikaltėlį, ir pasakyti, kad dėl nusikaltimų kaltas jo religingumas. Ir dar galima tai konstatuoti kaip faktą, kad rimčiau atrodytų. Nu betgi nerimta visa tai!
http://www.straipsniai.lt/filosofija/puslapis/9129
Mano gyvenime yra visa spalvų paletė, taigi, yra ir pilkos spalvos. Tik jos kažkodėl labai mažai. Beje, juodos irgi mažai. Tik prašau nepalaikyti šių teiginių argumentais už religiją ir nepulti paneiginėti.O pilkos spalvos tavo gyvenime yra?Ne, tai nėra atsitiktinumas. Bet taip pat nėra ir nelaisvė. O jei nėra nelaisvė, vadinasi, yra laisvė.Priimu tavo prielaidą, kad žmonės laisvai pasirenka tikėjimą. Bet man keista, kad kai kur beveik visi laisvai pasirenka tą patį. Čia tas pats, jei visi pradėtų klausytis vienodos muzikos. Tai atsitiktinumas?
Lionginai, aš puikiai žinau, ką pats R.Dokinsas rašė "Dievo iliuzijoje" apie panteizmą. Juk perskaičiau visą tą knygą ne vieną ir ne du kartus. Aš remiuosi tuo, kaip panteizmą apibrėžia "Religijotyros žodynas" (Vilnius, "Mintis", 1991 m., 282-283 psl.), ir, skaitydamas paskutinius R. Dokinso knygos puslapius, matau, kaip "Religijotyros žodyne" suminėti panteizmo bruožai reiškiasi toje jo knygoje, tiksliau pasakius, skyrelyje "Visų burkų burka".Aš manau, kad tu tiesiog stengiesi iškraipyti, kas ten knygoje realiai parašyta, ir primesti kažkokius savo apibrėžimus (ką bandai daryti ir su šio forumo nariais). Štai ką Dokinsas rašo apie panteizmą dievo iliuzijoje: http://books.google.lt/books?id=yq1xDpi ... CGUQ6AEwBgAugustas wrote:Kaip tik teigia teizmą, jei teizmą apibrėšime kaip dievybės egzistavimo pripažinimą. O panteizme pripažįstama dievybė. Vadinasi, panteizmas irgi yra teizmas, tiksliau pasakius, vienas iš kelių teizmo variantų.
Jis panteizmo dievą laiko viso labo POETINIU visatos, pasaulio sinonimu. Jokio antgamtiškumo, jokių burtų, jokio išganymo, tik poezija. Dokinsui panteizmas - tai "suseksintas" ateizmas. Tu gali nesutikti tik su terminologija, ginčyti sąvokos "panteizmas" vartojimą, bet negali pripaišyti kažkokius savo įsivaizdavimus ką kažkas kitas galvoja, ypač kuomet tai labai aiškiai užrašyta juodu ant balto.
P.S.
O čia jau, sakyčiau, yra truputį pavojinga situacija. Kiekvienam sutuoktiniui reiktų turėti ir kažkokias atskiras savo santaupas, o ne tik bendras šeimynines. Kitaip santuokai gresia uždusimas.Nerūkau ir negeriu, o visos išlaidos ir santaupos yra šeimyninės, ne kažkokios mano asmeninės.O čia tai nedorėlė. O pačiam susitaupyti tokią sumą nepasisektų? Na, atsisakyti rūkymo, alkoholio, kai kurių nebūtinų transporto išlaidų ir t.t.
Ačiū. Reikės kada nors pamėginti ir man.Galiausiai, aš turiu gyvą galybę kitų, kur kas mažiau išlaidų reikalaujančių hobių, todėl tokiam reikalui šitiek neleisčiau. O kas nori ko nors mokytis, tai rekomenduoju https://www.coursera.org. Labai geri kursai, lektoriai, puiki medžiaga! Na, bent jau tų kursų, kuriuose dalyvavau.