Apolas wrote:
Šie įsąkymai buvo skirti konkrečiai tautai, konkrečiu istoriniu momentu. Priminsiu, kad anot Biblijos jie buvo duoti žydams trečią mėnesį po jų išėjimo iš Egipto, kur jie patys buvo laikomi vergais. Jų tikslas- išlaikyti žydų tautą švarią ir nesuteptą, nurodyti tam tikras moralaus elgesio gaires.
4. Įsąkymas pradeda traukti vergus iš jiems įprasto mąstymo būdo, parodydamas, kad vergas tu ar laisvasis, bet privalai vieną dieną savaitėje ilsėtis. Pabrėžia, kad jis, Dievas, yra tas, kuris išvedė savo tautą iš vergijos ir dabar pratins juos nepakliūti į niekieno vergiją. O tai bus pasiekta jei jie vieną dieną skirs Jo garbinimui.
Na, o toliau reikėtų pasakyti kokią homiliją apie tai, kad Mozė nusileidęs nuo Sinajaus kalno ir pamatęs beviltišką žydų elgesį, matyt ėmė ir suprato, kad nieko tie įsąkymai nepakeis. Todėl supykęs sukūlė akmens plokštes.
Dievo įsakymai buvo duoti ne tik Mozei. Jei būtų negalima žudyti tik nuo tada, tuomet po Kaino žmogžudystės nebūtų pasakyta: "Ką padarei?Tavo brolio kraujas šaukiasi manęs nuo žemės. Taigi dabar esi prakeiktas ant žemės, kuri atsivėrė ir priėmė iš tavo rankos tavo brolio kraują(...)"
Na ir pavyzdys su Sara, kai Abraomas nenorėjo būti nužudytas ir pasakė, kad ji jo sesuo. Pagonis karalius žinojo kad svetimavimas yra nuodėmė:"Abimelechas pasikvietė Abraomą ir jam tarė: 'Ką mums padarei? Ir kuo aš tau nusidėjau, kad užtraukei man ir mano karalystei tokią didelę nuodėmę? Tu neturėjai pasielgti su manimi taip, kaip pasielgei'.Abimelechas tęsė toliau: 'Ką galvojai taip darydamas?'Abraomas atsakė: 'Aš galvojau, kad šioje šalyje nėra Dievo baimės ir dėl mano žmonos jie užmuš mane."
Šešėlis wrote:
Įsakymai aiškiai pasako, kad draudžiama geisti svetimo vergo ar vergės ar viso kito, kas svetimam priklauso. Kitaip tariant, draudžia vaduoti vergus iš vergovės.
O dar sako, kad krikščionys interpretuoja Bibliją taip, kad pritemptų iki savo ideologijos. Kur parašyta kad negalima vaduoti iš vergovės? Įstatymas kalba apie tai, kad negalima "geisti" - tai yra norėti turėti sau. O kur čia draudžia vaduoti? Dėl išpirkimo Senajame Testamente yra daugybė taisyklių, kaip išpirkti parsidavusį žmogų (vergais juk tapdavo tie, kas neturėjo turto, kad ir nukariautos tautos žmogus).
Esmė yra tokia, kad tekstus užrašytus ST reikia vertinti tik turint gerą supratimą apie žydų tautą ir tą laikotarpį. Ir šis pasakymas visiškai nereiškia, kad Dievas suklydo, o tik tai, kad jei jau imiesi svarstyti Dievo veiksmus remdamasis Jo žodžiais, tai reikia atsižvelgti ir į tai kada jis sakė.
Žydai vadinami jo vergais, kaip kad pagonys žydų vergais. Labai retai net "išrinktosios tautos" žmogus buvo pavadinamas Dievo draugu.
Naujajame testamente taip pat vartojami žodžiai "vergas" ir "tarnas". Ir Jėzus sako, kad tie kurie jo klausosi bus vadinami jo draugais.
taigi, įstatymas kaip pasakyta Mato 5:17-22: "'Nemanykite, jog Aš atėjau panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti.Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, kol viskas išsipildys.Todėl, kas sulaužytų bent vieną iš mažiausių įsakymų ir taip mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje.Taigi sakau jums: jeigu jūsų teisumas nepranoks Rašto žinovų ir fariziejų teisumo, - neįeisite į dangaus karalystę'. Jūs girdėjote, kad protėviams buvo pasakyta: 'Nežudyk'; o kas nužudo, turės atsakyti teisme.O Aš jums sakau: kas be reikalo pyksta ant savo brolio, turės atsakyti teisme. Kas sako savo broliui: 'Pusgalvi', turės stoti prieš sinedrioną. O kas sako: 'Beproti', tas smerktinas į pragaro ugnį."
Girdėjau labai įdomią interpretaciją, kad "Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti" reiškia kad Kristus įvykdydamas įstatymą jį panaikino. Čia sutinku su Apolu, kai jis sako: "Interpretacijos valdo". Jei taip būtų iš tiesų, tai tikrai gautųsi prieštaravimas, nes Kristus būtų sakęs: "Ne panaikinti jų atėjau, bet panaikinti".
Taip kad išvada būtų tokia, kad įstatymo nei viena jota nepanaikinta ir jis toks pats tobulas kaip ir Dievas. Tik pats įvykdydamas įstatymą Jėzus nurodė kaip iš tiesų reikia jį suprasti. Žydų tauta vadovavosi tik tiesioginiu jo aiškinimu ir tai nesugebėdavo įvykdyti. O dabar reikia laikytis ir dvasinio aspekto ir jis netgi svarbesnis ir sudėtingesnis už tiesioginį (kurį taip pat reikia išpildyti).
Tiesiog anais laikais tam kad teisingai suprastų įstatymą žydai vadovavosi ceremonialiniu įstatymu, o šiais laikais jis panaikintas (nes jo esmė buvo aukomis uždengti nuodėmes, ir nurodymas į Jėzaus auką, kuri panaikina nuodėmes) ir reikia vadovautis Jėzaus mokymu, nes jis vienintelis tobulai įvykdė dekalogą.
Kadangi aš ne koks teologas gerai išmanantis šituos reikalus ar neklystantis popiežius, tai drąsiai galite kritikuoti tokį išaiškinimą, gal nuo to teisingiau pradėsiu mąstyti.