Apokalipsis wrote:Klaidingas pasakymas tik dėl to, kad apie pačią visuomenę Biblija nieko gero nesako, o tuo labiau neskirsto visuomenės padėčių vyrams ir moterims.
Nu jo: Pradžios 3, 16:
O moteriškei Jis pasakė:" Tu turėsi kentėti nėščia būdama ir su peršuliais savo kūdikius pagimdyti, pasiilgti savo vyro ir pasilikti jo valdžioje"
(Čia mano turimoj Biblijoj. Kitur būna "Jis bus tavo galva" ar panašiai - vienžo labai stebiuos ne tik tuo, kad nebėra krikščionių-vergų, bet tuo kad ir moterys krikščionės gavo balsavimo teisę
Nebesilaiko šiais laikais Dievo nurodymų, ek netikeliai... )
Beja, iš visų žinduolių būtent moterys patiria didžiausius gimdymo skausmus. Ir, jei tai priskirti ne evoliucijos fintams (išdidėję galvelės, atsistojimas stačiomis), o Dievo kerštui už nuskintą obuolį, tai čia jau panašu į ypač aukšto levelio sadizmą. Net sunku įvardinti, kokio... uuu...
Apokalipsis wrote:[ST buvo toks bajeris, kad pranašas paskelbė izraelitams, jog jie laužo įstatymą aukodami atnašas stabui. Šie paklausė pranašo ir paskui jiems blogai buvo, derliaus nebebuvo ir panašiai. tai labai piktinosi, kad pranašas jiems pasakė, kad čia buvo nuodėmė ir dabar žino kad ir toliau aukos "Dangaus karalienei".
Žmogau - tai čia tavo duotas ir yra tiesiog auksinis pavyzdys, kaip rašte kovojama su pagonybės likučiais. Nebuvo taip, kad staiga visi tapo krikščionimis - vini dar tebesimeldė ankstesniems dievams. Ir atkrisdavo kartais
Va taip ir atsirado pirmas įstatymas
Apokalipsis wrote:Taip kad šitas argumentas Biblija neparemtas.
Deja, paremtas
Ir dėkui už pavyzdį.
Apokalipsis wrote:[Dekalogo sunkiau laikytis nei nesilaikyti. Juo labiau, kad ST niekas nežadėjo pomirtinio gyvenimo. Jau anksčiau minėjau, kad ten buvo labai aišku kad siela miršta ir neaišku kada gausi atlygį, nors pranašai užsiminė apie būsimą prisikėlimą.
Pranašai ST gaudavo iš Dievo atsakymą. Todėl su čiabuviais sulyginti žydų tautą nelabai tikslinga.
Taip yra sakoma, bet nėra jokių įrodymų, kad pranašai ne patys kūrė tekstus, o jiems kažkas diktavo. Tais laikais ne visi mokėjo rašyti - rašantys jau iškart buvo ypatingi. O rašantys apimti įkvėpimo... jei ir šiais laikais būtų priimta manyti, kad rašant per tave gali "kalbėti Dievas", daugelis poetų teigtų, kad eiles jiems surimavo aukštesnės jėgos. Ir jie nemeluotų - jie tikėtų tuo, tikėtų, kad tai ne jų pasąmonė gražiai surikiavo jų jau anksčiau turėtas žinias į sistemas, o padiktavo kažkas iš aukščiau.
Manau, jei raštas būtų ne daugybės autorių literatūrinio įkvėpimo vaisius, o žinia iš kitur, jame visai netyčia būtų patekę ir žinių, kurių negalėjo turėti tuo laikmečio žmonės (pvz, saulės sistemos sudėtis ar panašiai). Deja, jame nėra nieko, ko negalėjo sugalvoti žmonės. Ir sugalvoti pagal tuometinį savo supratimą.
(Toliau galima užsiimti begalinėm paieškom "ką norėjo tuo tekstu pasakyti Dievas, kai tekste yra briedas". Bet pranašas gi sako, kad ne jis sugalvojo, o Dievas, reiškia turim ieškot, o jei nerandam, tai tik todėl, kad blogai ieškom. O tekstas, žinoma, tobulas
)
ccams: ir nurėžt vienos tokios anapusinės asobos autorystę, o tada baigt ginčius ir eit gert alaus 