Man tai visiskai ne like ;D
Galvojau Lietuviu kalbos zodynas mane pasuportins, kad dvasingas yra visiskai ne tai apie ka demonas sneka.As dvasinguma kaip suprantu tai nuo zodzio dvasia a.k.a. siela.Tai arba tai dvasingas tikintis sielom, ar turintis siela, ar kazkodel religingas labai asociuojasi mano minty su dvasingu, kadangi religiniuose tekstuose dvasios labai vaidenasi
dvasìngas, -a adj. (1) [K(B)], J, dvãsingas (1); SD127, SD47, N
1. kuris turi daug psichinių jėgų; išmintingas: Dvasingas žmogus rš. Mes matome ryškią ir dvasingą Lietuvos praeitį rš.
2. turintis gyvybę, dvasią: Vėžys yra dvãsingas (gyvas) daiktas, akmuo yra nedvãsingas (negyvas) daiktas J.Jabl.
3. dvasiškas, nekūniškas: Ataduot donį dvasingą širdies SPII148. Tataig yra prajėvai, kurie tuo yra didesni, neg ižg viršaus, kuo yra dvasingesni DP228.
dvasingai adv.: Priimdinėkim jį ir dvasingai DP492.
4. priklausantis dvasininkų luomui: Mokia, kaip ... krikščionys tur gyvent, teip dvasingieji, kaip vėl ir svietiniai DP498.
Zodynas mane ir supportina ar ne.Daug reiksmiu - pats issirink vadinasi.
Del demono nuostabos jausmo ir grozejimosi tai viskas ok, bet tik kazkaip nematau rysiu su dvasingumu.Nebent grozejimasi siesim su turejimu daug psichiniu jegu ir isminties.
Kulturinis issilavinimas juo labiau neturi nieko bendro su dvasingumu, nebent kulturini issilavinima priskirsim prie isminties, kas tai nera.Ismintis ar protas tai kiek pazisti pasauli.Visi mocartai ir betovenai neduoda jokios naudos, todel tiek pat isminties mocarte kiek lady gagoj.Jei zinai, ok - nezinai irgi ok, nes tai nesudaro didelio skirtumo, tuo tarpu pasaulio pazinimas sudaro labai nemaza.