Dievas - Jezus Kristus

Kas yra dievas? Kokie yra argumentai už ar prieš dievo egzistavimą? Kuri religija teisinga?
Post Reply
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2011-02-28 14:08

vissarion.ru wrote:Kokia trejybe? Kur parašyta Naujajame Testamente apie trejybe? Todėl atsakymas niekaip!
Štai kaip... O tai senasis nebetinka? Kodėl? Galiu įsivaizduoti dorą kataliką besakant "išmesti senąjį testamentą būtų lyg griauti tikėjimo namo pamatus! Ko vertas namas, be pamatų? Tai kaip puoselėti lapus, kirviu kertant medžio šaknis" ir panašūs kliedesiai. Kaip pasiteisinsi? :)
User avatar
Akela
senbuvis
Posts: 2549
Joined: 2006-01-08 23:00

2011-02-28 14:32

D3monas wrote:
vissarion.ru wrote:Kokia trejybe? Kur parašyta Naujajame Testamente apie trejybe? Todėl atsakymas niekaip!
Štai kaip... O tai senasis nebetinka? Kodėl? (...)
Panašu, kad ST jos ir nėra, tai teologų papildomai sugeneruota idėja:
(...)Nors Biblijoje žodžio Trejybė nėra, tačiau šis žodis plačiai vartojamas krikščionių teologijoje. Pirmas Trejybės aprašymas randamas 180 metais Teofilo raštuose.(...)
Labai banalus šaltinis
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2011-02-28 16:06

Akela wrote:Panašu, kad ST jos ir nėra
Damn. Na, bet klausimas vis vien galioja. Įdomu, kodėl vissarion.ru užsimena apie tai, jog jam rūpi naujasis testamentas, o ne senasis. :)
User avatar
Mantas
naujokas
Posts: 63
Joined: 2010-09-04 13:04
Location: Vilnius

2011-02-28 16:31

Jam išvis turbūt labiausiai rūpi "paskutinis" testamentas :roll:
User avatar
Akela
senbuvis
Posts: 2549
Joined: 2006-01-08 23:00

2011-02-28 16:37

D3monas wrote:Damn. Na, bet klausimas vis vien galioja. Įdomu, kodėl vissarion.ru užsimena apie tai, jog jam rūpi naujasis testamentas, o ne senasis. :)
Sunku pasakyti. Bet kuriuo atveju tas žmogus pasivadino niku-reklama, kuri reklamina buvusį milicininką, kuris įtikėjo esąs Kristus 0.2 ir įkūrė savo sektą. Kadangi, iš esmės jo (ex milicininko) mokymas yra mišrainė-plagiatas iš daugelio religinių mokymų (ir ne tik, nes įmaišyti ir ufonautai), tai atsekti, kas darosi jo pasekėjų galvose, manau, yra Sizifo darbas :)
Ir - greičiausiai - neverta, nes laikas brangesnis.
Apolas
pradedantis
Posts: 257
Joined: 2006-06-29 14:03

2011-02-28 16:57

vissarion.ru wrote:Kokia trejybe? Kur parašyta Naujajame Testamente apie trejybe?.
Biblijoje geros itališkos picos recepto ir to nėra .. :(
User avatar
Akela
senbuvis
Posts: 2549
Joined: 2006-01-08 23:00

2011-02-28 17:54

Apolas wrote:Biblijoje geros itališkos picos recepto ir to nėra .. :(
Mhm, joj tik košerinis maistas/jo ruošimo taisyklės. Itališka versija būtų:
...jis dalino picą tardamas: Imkite ir valgykite jos visi, nes tai yra mano Kūnas, kuris už jus atiduodamas.
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2011-02-28 20:02

Akela wrote: jo (ex milicininko) mokymas yra mišrainė-plagiatas iš daugelio religinių mokymų (ir ne tik, nes įmaišyti ir ufonautai)
Praktiškai, atsakei mano smalsumui. :) Tik va, gaila, kad tau teko gaišti laiką ir skaityti tą tinklapį, nes pats tą daryti patingėjau, tikėjausi kliedesių kondensato iš to tinklapio reklamuotojo. :ax:
User avatar
Akela
senbuvis
Posts: 2549
Joined: 2006-01-08 23:00

2011-02-28 20:13

D3monas wrote:Praktiškai, atsakei mano smalsumui. :) Tik va, gaila, kad tau teko gaišti laiką ir skaityti tą tinklapį, nes pats tą daryti patingėjau, tikėjausi kliedesių kondensato iš to tinklapio reklamuotojo. :ax:
Neteko, nes aš dar pernai pataikiau sudalyvaut paskaitoje, kurioje apie tą sektą pasakojo joj apsilankęs asmuo (atrodo - lyg tai - mokslinį darbą iš šito reiškinio darė) :)
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2011-02-28 20:17

Akela wrote:Neteko
Uf... Lyg akmuo nuo širdies nukrito. :) Kaip ten su tuo moksliniu darbu? Gal kokių nuorodų galėtumei duoti? Skamba be galo intriguojančiai.
User avatar
Akela
senbuvis
Posts: 2549
Joined: 2006-01-08 23:00

2011-02-28 20:25

D3monas wrote:Uf... Lyg akmuo nuo širdies nukrito. :) Kaip ten su tuo moksliniu darbu? Gal kokių nuorodų galėtumei duoti? Skamba be galo intriguojančiai.
http://www.su.lt/filemanager/download/6 ... iciute.pdf
vissarion.ru
naujokas
Posts: 14
Joined: 2011-02-25 19:32

2011-03-19 19:46

D3monas wrote:
vissarion.ru wrote:Kokia trejybe? Kur parašyta Naujajame Testamente apie trejybe? Todėl atsakymas niekaip!
Štai kaip... O tai senasis nebetinka? Kodėl? Galiu įsivaizduoti dorą kataliką besakant "išmesti senąjį testamentą būtų lyg griauti tikėjimo namo pamatus! Ko vertas namas, be pamatų? Tai kaip puoselėti lapus, kirviu kertant medžio šaknis" ir panašūs kliedesiai. Kaip pasiteisinsi? :)
Senasis Testamentas padengtas geromis tiesomis, bet jis sukurtas, kad sunaikintų žmoniją. Senasis Testamentas ne nuo Dievo, o nuo kitų civilizacijų, kurios daug protingesnės už žmones techniniu požiūriu.
User avatar
Mantas
naujokas
Posts: 63
Joined: 2010-09-04 13:04
Location: Vilnius

2011-03-19 20:34

vissarion.ru wrote: Senasis Testamentas padengtas geromis tiesomis, bet jis sukurtas, kad sunaikintų žmoniją.
Gal galima būtų išsamiau apie tai?
vissarion.ru
naujokas
Posts: 14
Joined: 2011-02-25 19:32

2011-03-22 16:30

"Gal galima būtų išsamiau apie tai?"
Panašu, kad čia plačiau apie tai kalbama:
"Skyrius 11

Lygis išsivystymo proto darančio įtaką jums nežemiškų pasaulių pranokstą jūsų lygį didele daugybe eilių.

2. Todėl esant pravedimui to ar ano bandymo daryti įtaką jūsų sąmonei jūs iki šios dienos labai paprastai pasiduodate veikimui pagundų, kurioms taip pat gi lengvai pasidavinėjo senovės tautos, kada buvo įvedami visokiausi mokymai.

3. Tuo labiau jūsų naivus vaikiškas žvilgsnis į visokius „barškučius“ pavidalu pasireiškusių, neįprastai būtent jums, dėsnių materijos lengvai prideda svarų argumentą pagundoms, atsirandančioms viduje jūsų sąmonės.

4. Kur būtent jūs patys skubate čia pat priskirti pasireiškimą tų ar anų „stebuklų“ ženklams, neva einantiems nuo Tėvo Dangiškojo.

5. Nors šitie „stebuklai“ su Juo visiškai nesusiję, mat jie pasireiškia kitos giminės Tėvui Dėsniais.

6. O pats pasireiškimas visų tokių „stebuklų“ be išimties yra vien pasireiškimas kol kas dar nežinomų jums dėsnių materijos, dirbtinai sukeltų, kad būtų pasiektas tam tikras tikslas, neišeinantis prie šito už leistinų Harmonijos ribų.

7. Didelę daugybę tokios rūšies „barškučių“ lengvai sugeba padaryti atstovai paslankaus proto aukštesnio, negu jūsų, lygio išsivystymo.

8. Nors jūs ir patys jau nemažai ką gebate sutverti.

9. Įvesdamas vieną syki į jūsų santykius kaip tam tikrus patogumus kažin kokias sąlygines vertybes, peraugančias po kiek laiko į supratimą piniginių vienetų, priešiškas jūsų vystymui nežemiškas protas per kai kurį laiką, kada veiksmai, susiję su piniginiais vienetais, pajudėjo nusistovėjusia vaga ir žmogus jau pradėjo jausti pastovią priklausomybę nuo buvimo vis didesnio kiekio šitų sąlyginių vienetų, panaudojo į tikslą nukreiptas pastangas įvesti tiksliai paskaičiuotą pinigų finansinę sistemą;

10. Kuri pašaukta būti panaši į kažin kokį patikimą pririšimą su gausiais brangiais antkakliais, uždėtais, iš vienos pusės, ant kaklų visos žmonių visuomenės, o iš kitos pusės, pririštos prie kažkieno pastatyto į žemę „kuolo“;

11. Kas iš viso pašaukta trukdyti tikram vystymuisi ir formavimui žmogiškos civilizacijos.

12. Pirmu žingsniu šitai programai realizuoti turėjo tapti pastangos įvedančios į jūsų gyvenimo veiklą tam tikrą, konkrečiai išreikštą taisyklę, kuri po praėjimo daugybės metų neišvengiamai prives visus įaugimus sąlyginių vertybių, nuo kurių būtinai vergiškai priklausys visa žmonija, prie visiškos priklausomybės nuo veiksmų siauros grupės žmonių,

13. Nuo egoistiškų siaurų primityvių dvasinių kokybių kurių pradės priklausyti tam tikroje riboje gerovinė veikla didelės daugybės atstovų žmonijos.

14. Šita konkreti taisyklė nepermainingai turi būti įvesta tik ant lygio neva duoto Dievo, mat tik tada įvykdymas šitos taisyklės taps nacionaliniu suinteresuotumu.

15. Ir tada pasisekimas šios priemonės įgauna realų tvirtą pagrindą.

16. Bet tokia taisyklė, o šituo atveju spėjanti savotišką lupikaujančią sistemą, neturi būti įvedama kaip kažin kas patogaus į gyvenimo veiklą savosios visuomenės.

17. Ji turi būti įvesta tokiu būdu, kad bėgant ilgam periodui laiko, nepriklausomai nuo sunkumų ir pasikeitimų visų išorinių sąlygų mokslo techninio charakterio, visada būtu priimama kaip vienintelis patikimas savotiškas superginklas, tik vien su kuriuo neva galima nugalėti ir pavergti visus „neišrinktus“,

18. Prie skaičiaus kurių turi priklausyti visa žmonija, išskyrus vieną, esant galimybei nedidelę tautą.

19. Šitas dogmatas apie savitą išskirtinumą tautos taipogi turi vaidinti šitoje programoje raktinį vaidmenį, tvirtas tikėjimas kurį sugeba padaryti žmogų neįprastai užsispyrusį siekiant užsibrėžto tikslo.

20. O tam, kad būtų realizuota šita programa beliko rasti tautą, kuri dar neturi stipraus sutartinio tikėjimo mokymo ir egoizmas kurios būtų stipriai pažeidžiamas, bet kuris [arba kuri - vertėjas] neturėtų vidinio potraukio vystyti amatus, meną ir mokslą, o trauktusi prie prekybos, kaip prie pagrindinio gyvenimiško prisirišimo.

21. Ir taip kaip šitos kokybės tuo periodu laiko aiškiai pasireiškinėjo tarp klajokliškų genčių, tai ten ir būtina buvo rasti ieškoma.

22. Tik galimybėms nežemiško proto toks ieškojimas negalėjo sudaryti kokio nors ypatingo sunkumo.

23. Sunkumą galėjo sudaryti tik ieškojimas žmogaus, kuris vertai išpildys tai, kas pavesta jam ir sąmonėje kurio pavyks nutiesti kanalą, kad galėtų įplaukti į jį būtina informacija.

24. Bet visa tai pavyko išspręsti.

25. Ir Mozė užkopė ant kalno Chorivo, apie ką įkūnijo vėliau Senasis Testamentas.

26. Aš jau paminėjau, kad charakteris jūsų gyvenimo veiklos pastatytas tokiu būdu, kad jūs visų pirma savarankiškai bandytumėte sukaupti būtinus pažinojimus apie gyvavimą savo.

27. Kur Tėvas jūsų Dangiškas į pagalbą jums sukūrė sistemą persikūnijimų, per kurią susikuria aktyvios sąlygos, palankiai pasiekti trūkstama jums.

28. Ir jei paimsim vieną iš pagrindinių charakterinių savitumų jūsų ydos, atsiradusios, dėl audringai besikerojančio egoizmo, — reiškinis savęs iškėlimo virš likusių kolegų, — tai, kada šitai viduje jūsų pasiekia pavojingą ribą, labai būtina, kad jūs papultumėte į sąlygas, kur jūs užsispyrusiai žemins.

29. Tokiam dalykui dažnai pageidautina vykti bunant tokiems patiems, kaip ir jūs, žeminamiems, kad, patyrę tai ir patys, ir iš šalies pažiūrėję dar kartą į artimą savo, bet jau būtent iš šitų pozicijų, jūs galėtumėte turėti galimybę daug ką permąstyti.

30. Senovėje aplinkybės, susijusios su audringu iki laukinio veržimosi savęs iškėlimu, buvo labai paplitusios.

31. Didysis Dievas, išnaudodamas situacijas su atsiradusiais jūsų visuomenėje supratimais vergystės, visada išnaudodavo, kad būtų įkūnyti į kūnūs vergų būtent pernelyg kėlę save anksčiau, o taip pat ir patys buvę, ypatingai besimėgavę savo laikina valdžia vergvaldžiai.

32. Būtent siejant su šituo dėsniu aš anksčiau ir perspėjau jūs apie tai, kad visoks iškeliantis save pažemintas bus.

33. Tokiu pačiu būdu buvo išnaudotas ir kūnas senovės izraelitų, kamuojamų pavergiant egipto tautos, kada į kiekvieną naują gimusį kūną įsikūnydavo didelis egoistas iš kokios nors kitos tautos.

34. Taip vyksta iki to laiko, kol esant savaiminiams visuomeniniams dėsningiems procesams nepasikeis šitos išorinės aplinkybės.

35. Ir tik iki laiko, kada šitos ypatingai auklėjančios sąlygos turi pasikeisti, tokie persikūnijimai pasibaigia, pereidami prie bendro dėsningo proceso.

36. Bet kentėjimas izraelitų vyko ne todėl, kad neva Dievas pamiršo laikinai juos.

37. Vien didelis nemokšiškumas galėjo pagimdyti tokios giminės supratimą Didžiojo Dievo.

38. Tuo labiau, kad jūs visi be išimties esate Jam viena vienintelė tauta ir skiriates tarpusavyje tik laipsniu savo klusnumo Jam.

39. Tėvas niekada nei nieko iš jūsų nepamiršta ir visada veržiasi padaryti viską į gerovę jūsų,

40. Tik Jam tenka aplošinėti rezultatus jūsų pačių, nuo pasirinkimo laisvės padarytų, labai neprotingų veiksmų.

41. Ir taip kaip būtent siela neturi jokių nacionalinių požymių, kiekvienas iš jūsų papuola būtent į tą kūną bet kokios tautos, būtent per kurią turėsite galimybę rasti tai, ko trūksta.

42. Tai štai sykį, per dirbtinai išstatytas nežemiško pasaulio aplinkybes skirtingais vis tais pačiais gi „barškučiais“, pavyko išvesti tautą izraelitų iš vergystės ir nukreipti ją pagal vadovavimą Mozės į pusę, neva pažadėtą Dievo.

43. Bet taip kaip išvedimas izraelitų įvyko ne savaiminiais dėsningais procesais, Didžio Tėvo Dangiškojo nebuvo iš anksto pakeistas charakteris persikūnijimų, kuris atšauktų persikūnijimus į kūnūs tautos tik nepaprastai išsiaugalojusių egoistų.

44. Todėl būtent tie, kuriems dar reikėjo griežto auklėjimo, netikėtai įgavo laisvę.

45. Ir su didžiausiais sunkumais, būtent su šituo susijusiais, neišvengiamai teko susidurti Mozei,

46. Kada nenormaliai gausų pasireiškimą laukinio egoizmo einančių su juo pastoviai reikėjo slopinti žiauriais dėsniais ir jėga.

47. Nežemiškas protas taipogi pamatė šitas aplinkybes neįprasto sudėtingumo, įvertines kurias buvo nuspręstos pastangos kažin kokio savotiško karantino, per laiką kurio turėjo palikti gyvybę kūne kažkiek kartų.

48. O nuo tų laikų, kaip Tauta pakeitė formą savo gyvenimo veiklos, Didysis Dievas pratęsė įkūnyjimą savo vaikų į šituos kūnus jau pagal įprastą principą, nežiūrėdamas į jų žaidimus.

49. Todėl tik per tam tikrą periodą laiko šita visuomenė įgavo įprastą lygį stabilumo, po ko tauta izraelio galėjo judėti toliau prie savo tikslo.

50. Bet per šitą periodą Mozė turėjo kalną Sinai ir daugel kitų dienų,

51. Per kurias jis paklusniai išsauginėjo einančius į jį iš aukščiau darnius pažinojimus ir dėsnius, dėl kurių gimė stiprus tikėjimo mokymas su būtinu šituo atveju pabrėžimu išskirtinio išrinkimo izraelitų,

52. Kas garantavo ilgam numatomam periodui laiko didelį užsispyrimą vykdant uždėtą programą.

53. Anksčiau stipriai užgaudinėjamas per periodą pavergimo egoizmas, kuris viduje ir taip buvo virš ribų didelis, tapo puikia palankia dirva panašiai sėti.

54. Šituo periodu šalia daugelio taisyklių ir dėsnių buvo sėkmingai įvesta lupikavimo sistema, už paklusnų įvedimą kurios buvo žadamas palaiminimas visokiems laisvumams atžvilgiu kitų tautų.

55. Taip užgimė pagrindas eilinio tikėjimo mokymo, kur net pats tekstas persidavinėjo ir paklusniai buvo žymimas Mozės tokiu būdu, kada esant atitinkamam teisingam perskaitymui teksto galima buvo išgauti informaciją apie ateitį visos žmonijos.

56. Net ir čia nežemiškas pasaulis neapsiėjo be „barškučių“.

57. Mat galimybė iš anksto peržiūrinėti labiausiai tikėtinus įvykius vystantis tai ar anai visuomenei visai pasiekiama lygiui išsivystymo tų, kas stengiasi globoti žmonių civilizaciją, siekdami savo interesų.

58. O būtinybė įvesti dogmatą ypatingo išrinktinumo tautos susivedė prie to, kad, pareiškę šituo gilų nacionalinį įsitikinimą, izraelitai nesąmoningai įjungtų nematomą žmogui dėsningumą iš Pasaulio materijos, susietą su tuo, kad po šito, esant bet kokiam susilietimui izraelitų su atstovais kitų visuomenių, iš pusės šitų atstovų atsiras nesąmoningas priešiškumas ir agresija tautos Izraelio atžvilgiu.

59. Tai buvo būtina, kad izraelitai bėgant ilgiems laikams pastoviai jaustų savo išskirtinumą ir dar labiau užsispyrusiai pildytų tai, kas liepta jiems įvairiais įstatymais iš tikėjimo mokymo.

60. Tai leis jiems nuolat jausti tarpusavyje ypatingą vidinį vieningumą, o reiškia, išpildymas programos bus ilgaamžis.

61. Nežemiškas protas, peržiūrinėdamas tikėtiną ateitį, žinojo, kad būtent siejant su šitais privestais į veikimą dėsningumais sykį tauta Izraelio, vėlgi į gerovę atlikimo programos, aktyviai skleisis po visą pasaulį,

62. Kad įvesta sistema palankiai skleistusi visur, kur galės nuvažiuoti nors vienas žydas.

63. Giliai esanti jo sąmonėje ideologija nuo įvesto tikėjimo mokymo nuolat privedinės jo pastangas ta kryptimi, kurioje jis matys išgalintį įnašą, vedamą prie minėtos neišvengiamos pergalės savo tautos prieš visus likusius atstovus žmonijos.

64. Šitai yra nuoširdus tikėjimas pažadais, neva einančiais nuo Dievo.

65. Tėvas Dangiškas matė, kokios rušies dideliam pasiklydimui pasidavė Jo mylimi vaikai, dalimi įsikūniję į kūnus izraelio tautos.

66. Išnaudodamas slėpinį persikūnijimo, Tėvas Didysis pradėjo teikti pagalbą bėgant laikui, kad vis labiau būtų neutralizuota pavojinga ideologija programos sąmonėje, įkūnydamas į kūnus žydų sielas, pirma įkūnytas kitose tautose, su vidine patirtimi, turinčią kai kuriuos priešingus programai savitumus;

67. Nors tokia patirtis iš pradžių išlikdavo sielose labai retai, o jei ir išlikdavo, tai nereikšmingai.

68. Ir tada tokiam persikūnijimui esant vidinis pasaulis nesuvokiama žmogui jėga savaip darė įtaką ideologiškam pastatymui sąmonėje,

69. Kur vis didesnis efektas galėjo pasireikšti tik bėgant laikui, kada palaipsniui sielose kaupiasi teigiamos gyvybiškai svarbios kokybės.

70. Ir tik vien neprotingos nemokšiškos pastangos likusių vaikų Dievo, turinčių sąmonėje savo kitus, nemažiau pavojingus, šiurkščius ideologiškus pastatymus, pradėjo užsispyrusiai bandyti nesąmoningai trukdyti tokioms Pastangoms Tėvo savo Dangiškojo.

71. Kur periodą išsisklaidimo žydų Žeme ypač iš pusės atstovų jau susiformavusio nemažo susijungimo, vadinusių save krikščionimis, pasireiškė gausiai, iki kraštutinumo primityviai laukinės pastangos atžvilgiu žydų tautos,

72. Neįtardami iš nežinojimo Tiesos, kad kiša pagali į ratus savo gimtiems broliams, esantiems laikinai šituo periodu kūne tautos tos;

73. Kuo dar labiau tvirtino jų pastangas nustatytame jiems klaidingame kelyje toli gražu ne į gerovę visos žmonijos.

74. Vaikai Didžiojo Tėvo Dangiškojo, įsikūniję į kūnus tautos izraelio ir visu supratimu ir tikėjimu savo atsidavę įstatymams senovės, nežino ir iki šios dienos, kokios giminės pagundai jie pasidavė.

75. Mat nors jie ir turėjo senovėje visišką laisvę pasirinkimo, bet toms sąlygoms esant, kurios jiems buvo sukurtos, nepriimti to, kas duodama jiems buvo neįmanoma.

76. Toks rezultatas nuo pastangų dėl teisingai įvertintų savitumų jūsų psichologijos.

77. Į ką ypatingas užsispirimas daromas esamu laiku iš pusės nežemiško proto su dažnai nepalankiais jums tikslais.

78. O toliau, po praėjimo dykuminėje šalyje atmatuoto izraelio tautai savotiško karantino, prasitęsusio tam tikrą daugybę metų, šitos tautos laukė audringa istorija,

79. Mat jie buvo žinomai įvesti į žemes, kur visiems laikams praras ramybę, sutraukdami ant galvų savo dideles nelaimes, ko reikėjo, kad pasisektų įvykdymas uždėtos svetimo šaltinio pražūtingos programos.

80. Kur pats savitumas šitų nelaimių reikšmingai priklauso nuo dėsningumų, susijusių su pasireiškimu galingo bendrai nacionalinio savęs iškėlimo virš likusių tautų be išimties.

81. Mat bet koks bandymas savęs iškelimo yra išreikštas energinio lygio provokavimas tų pasireiškimų dėsnių materijos, bandymas iškelimo virš kurių buvo imtas daryti.

82. Po pasireiškimų tokios giminės nedelsiant pradeda priešintis vis augantys jėga dėsniai Gamtos,

83. Kas gyvenime jūsų visuomenės lengvai ir aktyviai pasireiškia per jūsų pačių pastangas atžvilgiu ko nors iš artimųjų, pasibaigianti dažnai žiauriais pasireiškimais susiduriant vienai tautai su kita.

84. Būtyje Visatos tai yra šiurkštus dėsningumas, skirtas sutaikyti pernelyg reiškiantis primityvioms pusėms egoizmo.

85. O atžvilgiu dėsnių vystymo jūsų sielos bet koks bandymas savęs iškelimo visada vaidina pražūtingą vaidmenį, nepriklausomai kokiam ryškiam lozungui esant jūs panaudojote nors mažas pastangas save išaukštinti.

kyrius 12

Žinodamas apie buvimą vaikų Savo tautos Žydų būsenos melagingo išrinkimo, Tėvas Dangiškas numatė mano pirmą pasirodymą į jūsų gyvenimą pradėti būtent nuo šitos tautos,

2. Idant tuo pačiu būtų uždėta tam tikra padedanti žymė ant viso tolimesnio likimo gyvenimo veiklos žydų.

3. Įskaitydamas susidėjusias iki būtinos valandos išorines aplinkybes eilinį kartą rimtai kenčiančios tautos, o taip pat vis labiau užsidegančius pašėlimus atėjimui Mesijo, kuris atvestų prie ilgai laukiamos laisvės nuo eilinės tironijos pavergusios juos kitos tautos, Didysis Dievas leido įsikūnyti man į gimusį mažylį vienos kuklios šeimos,

4. Vardai tėvo ir motinos kurios iki jūsų atėjo be iškraipymų.

5. Dėl kitų detalių ir įvykių, su šituo susijusių ir kurie įvyko vėliau, aš kol kas vien paminėsiu, kad neviskas iš šito, kas iki jūsų atėjo, atitinka tikrovę; o jei prisiliestumėm prie atsiradusių jūsų sąmonėje įsivaizdavimų pagrindu perskaitytos medžiagos jūsų apie laiką tą, tai šitas neatitikimas išaugs neišmatuojamai labiau.

6. Viskas mano gyvenime prasidėjo vykti taip, kaip aš jau minėjau: būtinai mano pagrindiniams Sukūrimams tam tikro paruošiamojo periodo.

7. Iki pradžios Apsireiškimo mano Esmė buvo savotiškos „miegančios“ būklės, o išoriškai pasireiškianti gyvenimo veikla, prižiūrint Dievui mano, padėjo kaupti visus būtinus man supratimus apie supantį gyvenimą tos tautos, tarp kurios aš atsiradau.

8. Aš paklusniai žaidžiau tą gyvenimišką žaidimą, kurį aistringai žaidė tauta, turinti viduje savęs pavojingą susirgimą, bet laikanti tai pagrindiniu tikru pasireiškimu savo gyvenimo.

9. Žaizdamas, aš tęsiau įdėmiai į viską įsižiūrėti, mat tai buvo pirmi mano įspūdžiai man egzistuojant kūne iš viso.

10. O kada išmušė Valanda nubudimo, mano Dvasia atmerkė akis, ir aš pradėjau matyti pasaulį taip, kaip ir turiu jį matyti aš per „prizmę“ Dvasios Tėvo mano.

11. Kaip ir būdinga esmei mano, aš iš karto gi pradėjau matyti tiesą visų vykstančių įvykių ir negalėjau netrukus nepamatyti, koks pavojus man gresia.

12. Mat aš troškau pasakyti tai, kas pradėjo griauti jau turimą ideologinį pastatymą sąmonėje šitų žmonių, kurį jie labai brangino.

13. Tauta Žydų aistringai troško pasiekti geidžiamos laisvės kūno gamtiško savo, klaidingai suprasdama tai, kas dvasiška.

14. Jie svajoja apie pergalę skirsnyje su geidžiamu mesiju, idant galutinai ir amžiams atsiduotų valgymams gerovių beribių vėlgi kūnui savo.

15. O man teko kalbėti apie laisvę kitos giminės,

16. Apie kelius, kurių, dažniausiai, šalinosi visi, mat amžinai ieškojo naudos vis tam pačiam kūnui savo.

17. Ir taip kaip nenustojantis ieškojimas ir mąstymai apie tokios giminės naudą yra raktiniai savitumai jūsų gyvenimo veikloje, tai man buvo numatoma palanku pradėti tverti Žodį savo visų pirma ten, kur neturtingi ir elgetos buvo.

18. Kaip būtent išimtį Tėvas mano leido man išnaudoti dėsnius materijos, kurie turėjo šituo atveju patarnauti ne tik kaip „barškučiai“, bet kaip kažin kas didesnis.

19. Mat visų pirma tauta Žydų aistringai tikėjo, pagrindu jau pažymėtos istorijos savo tikėjimo mokymo, kad viskas nuo Dievo turi būti lydima didelių, matomų jiems ženklų.

20. Ir net jei dažnai jie šito ir neprašė aiškiai, tai vidumi labai nuo šito priklausė.

21. O taip kaip man teko uždėti nauja, ne tai, ką jie turėjo sąmonėje savo, tai esant toms primityvioms aplinkybėms reikšti kažin ką, išeinantį už lygio jų supratimo, pasirodė labai būtina.

22. Bet kokie reiškiniai tokios giminės kol kas dar daro įtaką jūsų laisvei pasirinkimo, o senovės laikais toks darymas įtakos buvo per daug didelis.

23. Todėl nemokšiškas jų išnaudojimas geba visada atsiliepti jūsų dvasiniam vystymui pražūtingai.

24. Mat tokie „barškučiai“ dažnai lengvai prispiria jūs užsikabinti už to, kas melaginga ne į gerovę jūsų, tada kaip esant savaiminėms normalioms aplinkybėms jūs šito klaidingo dalyko nepaimtumėte.

25. Tuo senovės laiku, epocha pirmo Įvykimo, panaudojimas tokios giminės dėsnių materijos tapo vienintelis atvejis per visą istoriją jūsų, kada pavyko nukreipti juos į gerovę jūsų didžiausiu būdu.

26. Man pavyko ne tik padėti klausantiems patikėti mano, panaudojant jėgą, jiems nežinomą, mat jei tai būtų tik taip, tai galima būtų laikyti nesėkmingu įsikūnijimą mano, bet pavyko padėti pažinti jiems, kokias dideles jėgas pradeda turėti jie patys, kada prabunda jų tikėjimas tikras.

27. Tokių pažinusių ir prisiartinusių prie to buvo nedaug, bet buvo matyti, kad Sėkla Dievo sudygo ir želmenys bus neišvengiamai.

28. Mat viską likusį padarys Tėvas Dangiškas, išnaudodamas ir aplošdamas išorines sąlygas tokiu būdu, kad Geroji Naujiena skleistųsi taip, kaip šitai ir pridera pagal Sumanymą, numatomą Jo.

29. Būtent Geroji Naujiena apie Rūpestį Dievo Tikro dėl vaikų savo klaidžiojančių ir apie viltį Išsigelbėjimo per vaizdą parodyto kelio tikrojo mylint nesavanaudiškai ir pasiaukojančiai, —

30. To Išsigelbėjimo nuo kritimo besiveržiančio, prie kurio visi traukiatės perdaug.

31. Tik, sulaikius kritimą, dar ir vystytis turima.

32. Bet pačio Mokymo vystymosi tikro negalima buvo dar uždėti laikais tais.

33. Mat vienas dalykas mylėti kviesti stipriai, o kitas — paaiškinti smulkiai, kaip atlikti tai visuose darbuose, kurie surišti su kasdieniniu gyvenimu jūsų.

34. O darbų tokių didelė daugybė.

35. Ir kiekvienam iš jų konkretus pamokymas reikalingas,

36. Kad nereiktų traktuoti jums savavališkai egoizmu savo mano dalyko dažnai vaizdingai pasakyto.

37. Mat ten, kur aš nepabaigsiu sakyti, jūs būtinai pridedate, o ten kur pridedate, kol kas dar neišvengiamai piktžolės sudygsta vešlios.

38. Bet neišmušė tada dar Valandos pasakyti apie Kopimą nuostabų.

39. Ir ne dėl šito aš tada atsiradau.

40. Aš žinojau, kad laikas Sutverimo mano bus neilgas, ir turėjau suspėti pasakyti nedaug ką, bet būtent Tai, stengiantis įvykdyti ką vertai, dedant jėgas savo pasiaukojančiai, jūs jau galėjote išsaugoti save nuo puvimo liguisto.

41. O žydams patikėjusiems tai leistų daugiau nebūti įvykdytojais programos pražūtingos, sąmonėje tautos savo uždėtos.

42. Imdamasis Sukūrimo numatomo, aš veržiausi įdėti į sąmonę klausančių tiesas, kurios iš esmės savo buvo priešpastatytos dogmatams klaidingiems, pražūčiai jūsų sukurtiems.

43. Prieš viską, kas buvo paminėta senoviniame tikėjimo mokyme žydų apie kokybes, neva budingas Dievui, aš priešpastačiau supratimus, kurie iš tikrųjų yra tikrosios Kokybės Tėvo Didžiojo.

44. O ten, kur šito nepadariau, kol kas dar net paminėti apie tikrus pasireiškimus Dieviškus buvo ne pagal laiką.

45. Aš pradėjau pradaryti Tiesą apie Dievą Didįjį, Tėvą Vienintelį, Gyvą ir Visąmylintį, apie kurį nieko nežinojo žmogus, nežiūrint į pasakymus apie šitai gausius.

46. Bet nedaug ką buvo įmanoma pasakyti klausantiems dėl labai siauros sąmonės jų, kurioje yra tvirtas įsitikinimas to, kad neva Viešpats rustus, pavydus ir nubausti sugeba nedelsdamas.

47. Net visi jūs iki dienų dabartinių linkę priskirti Tėvui savo ydingas emocijas, jums būdingas, ant egoizmo išaugintas.

48. Mat bet koks pasireiškimas nepasitenkinimo, pykčio ir daug ko kito yra išreiškimas šiurkščių gamtiškų egoistiškų jutiminių savitumų, o, vadinasi, su Dievu Didžiuoju niekaip negali būti susiję dėl savo kitagiminiškumo.

49. Bet nežinojimus jūsų aš ilgainiui išsklaidysiu neišvengiamai, kiekvieną kartą pradarydamas tai, iki ko jūs subręsite iki laiko to.

50. O tuo senovės laiku aš vien paminėdavau apie Tėvą Visamylintį, Kuris lygiai dovanoja Malonę Savo kiekvienam, panašiai į Saulę, kuri vienodai šildo ir šviečia ir nuodėmingajam, ir teisingajam;

51. Su tuo vien skirtumu, kad tik besisiekiantis atiduoti jėgas savo dėl verto įvykdymo dėsnių Dieviškų turi galimybę kiekvieną kartą vis daugiau Jėgų Maloningų įtraukti į save;

52. O tas, kas jėgas panaudojo prie priešingo dalyko, nors ir po senovei nei kiek neprarado sau Meilės Tėvo Dangiškojo, tampa ilgainiui vis labiau nesugebantis įtraukti į save net mažą dalelę Jėgos Maloningos.

53. Šitai savitumai vystymo sielos.

54. Ir tada prieš paminėjimus senovės to, kad neva Dievas gali supykęs uždengti nuo vaikų Savo Veidą Savo ir nugręžti Žvilgsnį Savo nuo jų, būtina buvo pasakyti apie tai, kad Tėvas visada mato jus, nei akimirkai neatitraukdamas Žvilgsnio Savo, ir kad be žinios Jo net plaukelis nenukris nuo galvos jūsų,

55. Ir kad Tėvas visada rūpestingas ir mielaširdingas, ir niekada nepamiršta tikrų poreikių jūsų.

56. O kad labiau būtų praplėstas supratimas tikras mokinių klausančių, aš pasakiau jiems dar ir apie tai, kad Tėvas Dangiškas niekada neteisia niekieno, bet teismą atidavė Sūnui Savo, mat jis yra sūnus žmogiškas.

57. Taip kaip, tik kūne būnant, panašiam į jūsų, galima tiksliausiai įvertinti charakterį konkrečių klaidų laikinų, vykstančių kasdieniniame gyvenime jūsų.

58. Ir, tik kūne būnant, galima pareikšti į gerovę pastangų jūsų tam tikrus gamtiškus energinius savitumus, o taip pat uždėti ant jūsų reikalavimus būtinus, duodant paaiškinimus gausius, lygiui supratimo jūsų suprantamus.

59. Ne tik tautai šiai tuo laiku prasidarinėjo tiesos nuo Dievo Didžiojo.

60. Mat tam, kam senovės Žydijoje prasidėti turėjo, nusimatė pasaulį apeiti, išbandant vaikus gausius ir ruošiant sąmonę miegančių iki laiko Aušros, atėjimo Valandos sprendžiančios.

61. Taip kaip tamsybei dar didelei buvo numatoma padengti gyvenimą jūsų po pabaigimo mano Apsireiškimo pirmo.

62. Nakčiai ilgai buvo numatoma būti beprotybių visokių, su Vardu Dievo ant lūpų, vaidmainiškų ir melagingų, piktai persikreiptų.

63. Laukiniškumui beribiui, iki kraštutinumo neprotingam dar teko įvykti per rankas jūsų.

64. Bet jūs patys ir sąmoningai mėtote sėklas melo ranka savo dosniai, todėl ir pažinti pilnatvę nuodų vaisių savo išaugintų numatyta visiems jums neišvengiamai.

65. Aš nepradėsiu smulkiau kalbėti apie įvykius laiko jau senovinio ir tai, kas iš tikrųjų vyko siejant su Įvykdymu mano,

66. Mat nėra nūnai reikalo prikelti laukiniškumą ir kvailystę, sukurtą gausiai tuo laiku jūsų.

67. Įvykdymas mano pasibaigė savotišku tragišku neišvengiamumu.

68. Bet jei tie, kas panaudojo pastangas nutraukti mano veiklai, nuoširdžiai mano, kad jiems pavyko pasiekti pergalę, tai jie labai suklydo.

69. Aš suspėjau padaryti tai, kas nuo manęs priklausė.

70. Ir dėsningumai, įvesti tokiu būdu į gyvenimą žmonių visuomenės, pradėjo plėtotis nužymėta kryptimi.

71. Kol aš darau tai, kas nuo manęs priklauso, aš galiu dar jaudintis dėl pasisekimo, kurį aš darau į gerovę jūsų ir į Šlovę Tėvo mano.

72. Bet kada man pavyko įvykdyti paskirtą dalyką, tai galima buvo nusiraminti, nepriklausomai nuo to, kokie pavojai jūsų laukė.

73. Mat aš žinau, kad kada Tėvas ves jūs toliau, tai Jis visada aploš sunkumus visus į gerovę jūsų ir visada prives nužymėtą dalyką prie palankaus tikslo.

Nežemiškas pasaulis, globojantis tautą Žydų, labai greitai įvertino, kad kai kurie dėsniai, kuriuos aš pastačiau, sugebantys sugriauti įvedamą jų programą ir jau žydinčią kažkiek amžių per pastangas tos nežinančios tautos.

2. Po ko pradėjo imamos daryti gausios pastangos rimtai paveikti eigą besiplėtojančių įvykių per sąmonę visų, kas sugebantys buvo aktyviai pasielgti atžvilgiu sklidimo Naujojo Testamento;

3. Kaip per samonę tų, kas sugebantys buvo agresyviai pasielgti prieš nešiotojus Gerosios Naujienos, taip ir tų, kas nuoširdžiai puolė suvokti Tiesą.

4. O taip kaip dar nebuvo duotas pilnavertiškas Mokymas apie vystymą su gausiais konkrečiais pamokymais atskiriant tai, kas palanku sielai ir nepalanku, liečiant visas puses buities ir gyvenimo visiškai, kaip šitam ir priklauso būti, tai atsirado platus laukas veikimo priešingai pusei: įvesti į sąmonę priėmusių Naująjį Testamentą visokius klaidingus supratimus,

5. Kaip netarpiškai aiškinant pažymėtas tiesas, taip ir viską likusį, apie ką Mokyme nėra tiesių ir konkrečių sufleravimų;

6. Ir gausiai išnaudojant „barškučius“ pavidalo visokios giminės „stebuklingų“ matymų neva šventų vaizdų ir kitų reiškinių, o taip pat netikėtai įgautų žmogaus sugebėjimų esant tam tikrai psichinei būsenai nesąmoningai kalbėti kitomis kalbomis, bet ir, žinoma gi, būtino „stebuklingo“ pagijimo, kurio trokš visi kenčiantis skausmus, ypatingai ir nesirūpindami, nuo ko iš tikrųjų ateina pagijimas ir į gerovę ar šitas išgijimas apskritai.

7. Visa tai skirta išimtinai primityviems egoistiškiems prisirišimams.

8. Šitie ir daugelis kitų tokios giminės „barškučių“ nepakeičiamai iš nemokšiškumo prirašomi pasireiškimui neva Dvasios Šventosios,

9. Tada kaip skirtumas tarp pasireiškimo Dvasios Šventosios ir tokios giminės pasireiškimų panašus į skirtumą tarp spindulio saulės ir metalo laužo.

10. Ir tik vien nūnai man atsirado eilinė galimybė pasakyti jums apie visokiausius skirtumus, be tvarkos permaišydami kuriuos jūs dažnai tamsą vietoje Šviesos priimate.

11. Išnaudodamas mokšiškai nežinomus žmogui dėsnius materijos, priešiškas jūsų vystymui nežemiškas protas panaudojo leistinas pastangas pasiekti pagrindiniam tikslui atžvilgiu to, kas uždėta manęs į gerovę jūsų: neduoti plisti Gerajai Naujienai pagal paprastą principą „savaime nuo žmogaus žmogui“.

12. Mat būtent toks plitimas buvo palankiausias jums, kaip ir geidžiau aš.

13. Todėl ir duodavau kraštutinai svarbų pamokymą: nesivadinkite aukletojais ir mokytojais, mat tik aš vienas jums Aukletojas ir Mokytojas ir turiu galimybę įvykdyti tai.

14. O visi jūs broliai, ir lygybė tarp jūsų bus tik į gerovę jūsų.

15. Šitą auklėjimą aš pasakiau, idant vėliau niekas iš patikėjusių neskubėtų auklėti ir mokyti artimus, remdamasis žodžiais, kuriuos kartą aš pasakiau.

16. Mat tik aš ir Tėvas mano žino pilnatvę paslėpto dalyko juose, o visiems jums vienodai suprasti numatoma.

17. Prileidžiama buvo tik lygūs visiems samprotavimai žodžių mano, po ko kiekvienas turėjo pasilikti prie tos nuomonės, iki kurios subrendo jis,

18. O toliau įvykdyti visa tai pasiaukojančiai.

19. Ir tik nuoširdumas jo pačio turėjo tapti teisėju jam.

20. Šito pamokymo apie auklėjimą buvo pasakyta mano papildoma viltis į gerovę jūsų, ir aš tikėjau, kad jūs pasistengsite įvykdyti jį, nors turėjote labiausiai tikėtiną polinkį į kitą, primityvią pastangą.

21. Ir jums visgi pasirodė nepajėgu vertai įvertinti žodį mano perlaužiant jį per gamtišką egoistinę prizmę.

22. Šitą labiausiai tikėtiną polinkį su pasisekimu panaudojo priešiškas jums nežemiškas protas, kuriam nepageidaujami jūs.

23. Jiems liko vien mokšiškai panaudoti padedančias jums pastangas ta kryptimi, į kurią jūs turitę savaiminį traukimąsi.

24. Ir tarp tikinčių greitu laiku pradėjo greitai atsirasti organizacija pagal vieningą principą visų egzistuojančių žmonių visuomenėje organizacijų.

25. O šitas vieningas principas turi vieną ir tą pačią visais atvejais šaknį gamtiškai egoistiško charakterio,

26. Kas išsireiškia panašiose organizacijose, pagal ribą išsikerojimo, neišvengiamu siekimusi įvesti įvairenybę herarchiškų laiptelių.

27. Kuo apribota sąmonė, užpildyta informacijos tik su gamtiškai egoistiškomis pažymomis, nelaukiant matys gerą būtinumą, tada kaip būtent sielai iš tikrųjų toks pastatymas kurs tik klampią puvančią pelkę.

28. Bet vidinius dėsningumus jūs kol kas dar nebūsenos įvertinti teisingai, todėl ir linkę pirma į tai, kas jums būdinga.

29. O būdinga jums viskas, kas naudai gamtiškų egoistinių poreikių.

30. Ir tada atsvarai mano draudimo dėl auklėjimo būtent patikėję tuo, kas mano greitai paskyrė tarpusavyje pareigas auklėtojų ir mokytojų gausių.

31. O taip kaip patys daug ko nesugebantys buvo suprasti, tai sutrukdė ir kitiems eiti toliau to klaidingo supratimo, kurį įvedė kaip kanonus tam tikrus.

32. Jei jau tiesiu ir konkrečiu auklėjimu mano nepasekėt, tada ką galima pasakyti apie jūsų supratimus visokių vaizdų, per kuriuos gausiai duodavau aš pamokymus.

33. Žinoma gi, viso šito buvo viena didelė nesąmoninga klaida jūsų, kada palaikėte darbus mokinių mano netarpiškų kaip kažin ką neydingą ir neklaidingą.

34. Bet juk jūs broliai, ir kiekvienas išaukštinantis save pažemintas bus.

35. Jums taip pat reikėjo priekabiai ir reikalaujamai prieiti ir prie jų veiksmų į gerovę jų, bet jūs atžengėte sumišę.

36. Ir jie taipogi su daug kuo nesusitvarkė.

37. Bet taip kaip daug ko negalėjote žinoti jūs, todėl ir neįskaitoma jums į kaltę tai.

38. Jei visokiems įvedimams iš pusės nežemiško proto religinių mistinių tikėjimo mokymų visada buvo svarbu sukurti vieningą organizacinę sistemą, tai būtent atžvilgiu Mokymo mano tokia pastanga gimdo neišvengiamai tik pražūtį.

39. Todėl, kada organizacijos, pavadintos krikščioniškomis bažnyčiomis, pradėjo formuotis į tam tikrą sistemą, atsirado savaiminės patogios sąlygos pastatyti visą šitą sistemą į visišką priklausomybę nuo pinigiškai finansinių elgimųsi ir visų išsigimusių, su šituo surištų, pasireiškimų atžvilgiu vystymo sielos jūsų;

40. Kas pradėjo lengvai nuasmeninti kiekvieną tikintįjį, pareiškusį šituo savo suinteresuotumą.

41. Po šito žingsnio vadinantys save tarnautojais Tėvo mano ir pastatantys save aukščiau atžvilgiu likusių tikinčių neišvengiamai tapo talkininkais besipletojančios minėtos programos pavergimo žmonijos.

42. Tada kai Mokyme aš palikau auklėjimus, sugebančius būtent griauti esamą programą.

43. Na ir, žinoma gi, kada susiformavo pakankamai plati charakteringa organizacija, kur nuo to, kas mano jau nieko neliko, išskyrus po senovei nedaugelį išsaugotų žodžių mano tylinčiame Rašte, lengvai aplošinėjant primityvius egoistinius pasireiškimus ir ribotumą sąmonės, besipriešinančiai jums jėgai tapo taip pat patogu įvedinėti visokius absurdiškus nuomonių skirtumus į vieningą organizaciją.

44. Kas neišvengiamai turi privedinėti prie pasidalinimo ir dauginio dalijimosi į visokius tekėjimus nenorinčių pasižinti vienas su kitu pasipūtėlių.

45. Ir, tęsdami turėti vis tą patį tylintį Raštą, pasidalinę tikintys pavydulingai tvirtina kiekvienas savo paties supratimą tam tikrų vietų iš Knygos gyvenimo, pretenduodami vaidmainiškai pačiam teisingiausiam keliui įgauti prie Išsigelbėjimo.

46. O, koks didis nemokšiškumas!

47. Išnaudodamas vieną ir tą patį savitumą vešliai žydinčio egoizmo žmogaus, priešingas jums nežemiškas protas lengvai įveda padalijimo dėsningumą į visus tikėjimo mokymus, neturinčius gyvo įkūrėjo.

48. O kuo labiau vieningas tikėjimo mokymas pradeda turėti savyje pasidalijimų, tuo mažiau gerovės sugeba atnešti jums.

49. Tam anksčiau ir perspėjau jūs apie tai, kad visoks namas ar karalystė, pasidalijusi pati savyje, sužlugs.

50. Ir kaina jų bus — dulkės, plevesuojamos vėjyje.

51. Tokiu būdu, po pasibaigimo mano pirmo Įvykdymo viena iš krypčių nežemiško proto tęsė savaip globoti vis daugiau augančius skaičiumi tikinčius Gerąja Naujiena, laipsniškai įvedama per tam tikras autoritetines asmenybes, įskaitant, tai, kad jiems nepajėgu buvo teisingai įvertinti ir apmąstyti, įvairius klaidingus aiškinimus ir neteisingus supratimus.

52. Savo savaiminiu pirmutiniu pavidalu Mokymas turėjo bruzdinti vidinį pasaulį jūsų, ir kiekvienas, kas pradėtų dėti savarankiškas pastangas siekdamas jį, nekintamai atkreiptų dėmesį, kaip Mokymas ištraukia jūs iš egzistuojančio ydingo visuomeniniško gyvenimo įrenginio, vis labiau pritraukdamas prie savęs.

53. Bet mažai kas iš jūsų ryžosi sekti paskui savą supratimą Naujojo Testamento ir vidinį traukimą įvykdyti viską pagal šituos supratimus.

54. O tie vienetai, kurie visgi padarė šitą drąsų žingsnį, neišvengiamai pajautė poreikį išeiti iš pasaulėtinio gyvenimo;

55. Ką jie ir padarė vertai ir nedelsdami,

56. Nevalingai pateikę likusiems galimybę didžiuotis jais, prisimenant, kad šitie teisingi darbo žmonės priklauso jų tautai ir, žinoma gi, jų cerkvei,

57. Kuri, kaupdama šventus vardus tarytum ženkliukus, mano, kad kuo daugiau tokios rūšies ženkliukų, tuo stipresnė ir autoritetingesnė gali būti pati cerkvė.

58. Iš tiesų sakau jums: nėra reikalo atstovams kokios nors cerkvės kalbėti, kad skreite jos kartą buvo vyrai teisingi.

59. Teisinga bus kalbėti, kad cerkvė egzistavo tik tada, kada buvo vyrai šitie verti.

60. Bet jie nėra herojai, o vien paprasčiausiai tikri tikintieji.

61. O cerkvė susideda ne iš tų, kas vien kalba apie Dievą Didįjį, bet iš tų, kas vykdo Tai, Kas Dieviška pasiaukojančiai.

62. Nėra reikalo cerkvėms girtis teisingais žygdarbiais praeityje istorijos savo, mat teisingas žygdarbis yra džiaugsmas Dievui momentu tverimo jo.

63. Bet ne džiaugsmas Dievui begaliniai priminėjimai prikauptų prisiminimų apie žygdarbius tuos.

64. Ir visi ar prisiminimai susiję su iš tikrųjų žygdarbiais teisingais?

65. Mat linkęs žmogus patogiame dalyke pastebėti teisinga.

66. O ne patogiame dalyke ar randate dažnai vargą sau?

67. Viskas patogaus nūnai žmogui sąskambinga ydoms ir silpnybėms jo.

68. Būkite iki ribų būdrūs, sutikdami tai, kas patogu!

69. Negalės nei viena cerkvė tapti stipresnė ir geresnė, kokia bebūtų apimtis prikauptų pasiekimų praeityje.

70. Tai palanku tik muziejams.

71. O jėga cerkvės Dieviškos ir gerumas jos priklauso nuo tveriamų darbų dienomis šiandieninėmis.

72. Mat cerkvę Dievišką pašaukti pirma kurti gyvenantys.

73. Ir tik vien nuo gyvenančių priklauso likimas aplinkinių.

74. Ir tik gyvenantiems daryti įtaką pasauliui supančiam.

75. Tai štai pats pasisekimas įvedamų klaidingų aiškinimų ir supratimų visiškai priklauso nuo neįveikiamo neįsisąmoninto egoistinio potraukio pačio žmogaus viską apžiūrinėti patogioje savo egoizmui šviesoje.

76. Tai leido ant bangos vidinių pastangų pačio žmogaus lengvai įvedinėti gausybę klaidingų aiškinimų ir supratimų iki to laiko, kol tai, kas Mokyme galėjo bruzdinti, nebus visiškai melagingai išaiškinta, sukuriant tuo pačiu menamą nusiraminimą.

77. Po ko vadinantis save tikinčiuoju jau nejaučia poreikio nueiti nuo egzistuojančios gyvenimo veiklos į pusę Mokymo, mat per šituos visokius melagingus aiškinimus esmė Mokymo pasikeitė tokiu būdu, kad dabar patį Mokymą pavyko pritrauktį prie egzistuojančio gyvenimo įtaiso,

78. Padaręs jį kaip kažin ką patogaus, papildomą savo gyvenimui, tęsdamas vaidmainiškai vadinti tikėjimą savo pačiu svarbiausiu gyvenime, ramindamas melu sąžinę savo.

79. Aš jau parodžiau per vaizdą, kad nuo pirmų žingsnių stojimo jūsų civilizacijos jūs iš nežinojimo uždėjot į gerą dirvą sėklą melo, kuri pasirodė pradiniu pagrindu esmės ateities besivystančios visuomenės gyvenimo įtaiso.

80. Ir medis, įasmeninantis vaizdą jūsų gyvenimo įtaiso, pradėjo greitai kerotis išsigimusiu kamienu ir gausybe šakų, duodančių gausiai nuodingų vaisių.

81. Jūs negalėjote pamatyti vieną kartą, kad vaisiai jūsų gyvenimo veiklos atneša tik sielvartą ir begalines kančias, nuo kurių jūs nuolat veržiates jaustis kariais, įgaudami neišvengiamai laukinio ir kvailo dalyko, šitam būdingo.

82. O kada jums tai pavyksta, jūs neišvengiamai dar labiau pradedate vėlgi dauginti šitą sielvartą ir kančias,

83. Nenustodami svaigti dėl išsilaisvinimo nuo jų, tada kai visomis pastangomis savo darote priešingą dalyką.

84. Pastovus valgymas nuodingų vaisių medžio melo ir išbandymai visokių skausmų, nuo šito atsirandančių ir kankinančių jūs, pastumėdavo jūs laiku suprasti priežastį nemalonumų jūsų.

85. Ir tada kai kurie iš jūsų pasinerdavo į apmąstymus to, kas surišta su lapais nesuskaičiuojamais medžio šito, tarp kurių pirma pasireiškia visa matoma pusė gyvenimo jūsų.

86. Tas, kas pasirodė išmintingesnis, pamatė, kad lapai išeina iš gausybės šakelių plonų, ir gilinosi suprasdami šakeles šitas.

87. Dar išmintingesni iš jūsų, kurių taip vardinant pasirodo vis mažiau, sugebėjo pamatyti, kad šakelės plonos išeina nuo storesnių, bet jau mažesnio kiekio šakų.

88. O vienetai iš jūsų pakilo iki supratimo, kad ir šitos storesnės šakelės išeina nuo dar storesnių.

89. Visa jūsų patirtis siekiant gyvenimą savo per visą istoriją jūsų formavimo susivesdavo prie nagrinėjimo lapų ir šakelių gausių, padengiant esant šitam dalykui kur kas didesnę gausybę popierinių lapų įvairiomis rašysenomis.

90. Kur praktiškesni iš jūsų ieškojo išsigydymo šakelėse, o tie, kas buvo romantikas, žiūrėjo į tolį nuo medžio į platybes Kosmoso beribio.

91. Bet taip kaip visų pirma jūs ieškote išsigydymo, o sąmonė jūsų žino tik supratimą apie šakeles, tai vienintelis dalykas, ką jūs galėjote suprasti siekdami pagerinti gyvenimą savo, — tai pulti karpyti vainiką medžio savo.

92. Ir kiekvieną kartą, paskirdami kam nors garsų vardą didžiojo „botaniko“, dar ir su kokiu nors numeriu, jūs draugiškai, iš skirtingų pusių plačiai išsikerojusio išsigimusio medžio, vadovaujant didiesiems „botanikams“ puolate keisti vainiką medžio, kaip jums įsinorės,

93. Ir sudarę iš anksto balsais išmintingų programą eilinio mastinio šeštadienio pavadinimu revoliucijos, karų ir pertvarkymų visokių.

94. Jūs stengiatės pagal paliepimus žmogiškus nukirsti viską, kas, jūsų žvilgsniu, labiau išsigimę.

95. Bet ant medžio išsigimusio nuo šaknies visos šakos be išimties traukiasi tuo gi pačiu principu.

96. Ir medžio šito, kaip, kad stipriai ir keistusi vainikas nuo jūsų karštligiškų pastangų su garsiais šukiais, vis po senovei duoda tuos gi pačius nuodingus vaisius ir davinės.

97. Jūsų visuomenė pasidalinusi į dvi charakteringai pasireiškiančias pastangas kryptimi kirpimo vainiko medžio savo.

98. Kur filosofinės religinės pastangos charakteringos vidiniu aktyvumu ir išoriniu pasivumu, o politinės pastangos charakteringos, atvirkščiai, vidiniu pasivumu, o išoriniu aktyvumu.

99. Ir, jungiantis laikas nuo laiko visuomenėje jūsų, šitos pastangos leidžia visai pagaminti pakankamai šurmulingus renginius, po kurių ilgam išlieka ant kūno jūsų randai skaudūs.

100. Jūs užsispyrusiai iki dienų dabartinių, kaip don kichotai, apsvaigę kovojate su malūnais, tada kaip tikra nelaimė yra viduje jūsų pačių.

101. Bet pamatyti tai jums savarankiškai ir įvertinti vertai neleidžia egoizmas jūsų, kuriam tarnaujat nuolat, nežiūrint į visą išmintį jūsų.

102. Nei vienas iš šaltinių, davusių jums visus tikėjimo mokymus, išskyrus vieną, kurį aš vieną kartą palikau jums nuo Dievo jūsų, nežino tikrų dėsnių vystymo sielos jūsų.

103. Todėl iš esybės savo šitie mokymai arba bando nuvesti jūs į pasaulį iliuzijų niekam tikusių, atplėšdami tuo pačiu nuo gyvenimo negero, arba duoda visokias rekomendacijas apie tai, kaip dalyvauti rėminyme vis to pačio vainiko medžio melo, įasmeninančio gyvenimą jūsų.

104. Ir tik nūnai numatoma suprasti jums, kokios beprasmiškos visos pastangos jūsų siekiant pagerinti kokybę vaisių medžio savo per karpimus visokius, jūsų žvilgsniu, šakelių neteisingų.

105. Visos šakos augančios, kurias kol kas tik ir matyti jus galite, išeina iš vieno kamieno, kuris savaime tęsiasi iš šaknies vienintelės.

106. Ir kol šaknis melo tęsia gyvenimą, nebūti medžiui geram su daugybe vaisių saldžių ir stebuklingo veikimo, kiek jūs nė pultumėt visaip pjaustyti vainiką medžio išsigimusio, su programa tamsos į šaknį įdėta.

107. Ne vainike medžio reikia ieškoti priežasties vargų nuosavų, bet įsižiūrėti į kamieną ir šaknį pačią, ką jums aš trumpai aprašiau kreipimesi šitame.

108. Iš tiesų sakau jums: Mokymas apie Kelią tikrą, Dievo Didžiojo jums numatytą, negali būti žaisliukas blizgantis, kuris kaba ant šakų išsigimusių pagražinti medžiui ydingo gyvenimo jūsų;

109. Į ką ir pavertėte jūs mokymus visus visuomenėse visoje Žemėje Motinėlėje.

110. Ir iškabindami žodžius apie Aukščiausiąjį ant šakelių gumbuotų medžio šio, jūs drąsiai pasipūtėt, kad medis neva tapo kilnesnis.

111. Atminkite, kad Mokymas tikras yra ta Sėkla, kurią ir reikia įmesti nūnai į dirvą jums, dirvą išsiligojusią, bet dar viltį turinčią.

112. Idant sudygtų pagaliau medis Palaimus gyvenimo jūsų amžino su nesuskaičiuojama gausybe vaisių gero veikimo, viską gydančių.

113. O tam medžiui, kuriam jus daug kartų vainiką kirpote ir kirpti dar ruošiatės, įkvėpti botanišku įkvėpimu, sudžiūti reikia greitu laiku galutinai, mat iš esmės jau pažeistas kamienas jo nuo veikimo nuodų nuosavų, užnuodijusių dirva po juo. " http://kristussibire.net84.net/paskutineviltis.html
Plikas
pradedantis
Posts: 322
Joined: 2009-08-03 05:40

2011-03-22 17:20

O galima "ne taip plačiai"? - Sutrumpintą varijantą, kad nereikėtų skaityti šimto sakinių, kuriuose žodžiai randomu išmėtyti.
Vilius
emeritas
Posts: 6521
Joined: 2004-04-19 12:28

2011-03-22 17:37

vissarion.ru wrote:"Gal galima būtų išsamiau apie tai?"
Panašu, kad čia plačiau apie tai kalbama:
"Skyrius 11
<..>" http://kristussibire.net84.net/paskutineviltis.html
O varge...
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2011-03-22 18:54

Ei, moderatoriai, gal jau laikas... na, patys gi žinote... :)
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2011-03-23 00:31

RB wrote:Ei, moderatoriai, gal jau laikas... na, patys gi žinote... :)
Nezyzk. Man visai įdomu darosi. Toli nereikia ieškoti kažko juokingo gi. Mėgaukis. Užblokuos, kai jau visiškai atsibos. :D
Post Reply