Jėzus yra istorinė asmenybė, tai patvirtina to meto tiek graikų tiek žydų istorikai.Sokoladas wrote:Ir Alachas tvirtino, kad jis dievas, tai ko Jezu laikai dievu, o ne Alacha?
Visos žmogaus sukurtos religijos, tame tarpe ir Islamas savo esmėje yra žmogaus pasiekimų religijos. T.y. kad taptum priimtinas Dievui, tu turi kažkuo tapti, pasiekti, nuveikti. Krikščionybė iš esmės skiriasi. Biblija aiškiai moko, kad žmogus nieko negali padaryti, kad taptų priimtinas Dievui - Dievas pats padarė sutaikinimo darbą mirdamas Kristuje ant kryžiaus už mūsų nuodėmes, taip prisiimdamas bausmę už jas mūsų vietoje.
Krikščionybė remiasi tokiu esminiu faktu, kad Kristus prisikėlė, ir jei jis neprisikėlė, tada mūsų tikėjimas tuščias. Žmogaus sukurta religija niekaip negalėtų sugalvoti to. Prisikėlus Kristui, pirmoji apie tai paliudija moteris - Marija Magdalietė - žinant to meto papročius, vargu ar būtų pasirinkę tai, jei tai būtų tik padavimas. Moters liudijimas neturėjo jokio patikimumo.
Kai tapau krikščionimi, nebuvo tokia seka
1. Kažkodėl nusprendžiau, kad reikia patikėti Dievu
2. Kurį čia Dievo apreiškimą pasirinkti? Reikia išanalizuoti visus, ir pasirinkti logiškiausią.
3. Ir tada išanalizavęs Koraną, Vedas, Bibliją, konfucionizmą, budizmą ir kt. priėjau išvados, kad krikščionybės argumentai įtikinami.
Tikriausiai tokiu būdu ir dabar būčiau netikintis. Bet atsitiko taip, kad klausant vieną kartą pamokslą, mano viduje kažkas apsišvietė ir aš pradėjau matyti. Biblija vaizduoja tapimą krikščioniomi, kaip gimimą. Kaip vaikui nereikalingas joks įrodymas, kad jis yra gyvas, kad yra mama, taip tikinčiajam yra nereikalingi įrodymai, jis tiesiog yra gyvas, mato ir girdi savo vidinėmis dvasios akimis.
Turbūt yra ne vienas, kuris bandė jums įrodyti, kad yra Dievas, kad Kristus yra įsikūnijęs Dievas, bet jiems nepavyko. Kodėl? Todėl, kad be antgamtinio Dievo Dvasios veikimo tai neįmanoma. Dievas yra nematomas, todėl mes jį matome tik tikėjimu, kas yra vidinis dvasinis matymas. Tikras tikėjimas nėra įsikalinėjimas sau kažkokių dogmų, bet matymas ir girdėjimas. Kristus, skelbdamas karalystę ne vieną kartą sako, "Kas turi ausis, teklauso". Visi aplinkui turėjo kūniškas ausis, bet Jis čia kalbėjo apie dvasines.
Ar patikėjęs jau viską iš karto pilnai supratau? Ne. Kaip mažas vaikas, gimęs į šį pasaulį, neturi jokio pažinimo, bet įgyja jį augdamas, taip ir krikščionis tą pažinimą įgyja palaipsniui. Ar yra kažkokių klausimų, kurių nesuprantu? Taip yra. Bet tai man netrukdo tikėti Dievu, nes esu gyvas ir matau jį dvasinėmis akimis. Ir kasdieną mąstau, skaitau, studijuoju. Dievas būdamas beribis, jis negali būti pažintas pilnai, mes visada jį pažinsim tik iš dalies. Nežiūrint to, tas dalinis pažinimas yra tikras.
Nes kitu atveju kas man yra Biblija - tai tik žydų padavimų rinkinys, kas yra Jėzus, tik kažkoks tolimas žydų nusikaltėlis nukryžiuotas romėnų, maža jų ten buvo nukryžiuota. Bet kai Dievas apšviečia akis, tada matai, kad Biblija, tai Dievo Žodis, o Kristus - mano Gelbėtojas, miręs mano vietoje už mano nuodėmes, kad numaldytų teisėtą Dievo rūstybę už jas.
Ar niekad neabejojau? Dažnai abejojau. Tris kartus buvau atsitraukęs nuo Dievo. Bet vis grįždavau. Ir to grįžimo priežastis buvo Dievo meilė, kuria jis pripildydavo, Jo ramybė, kurią jis suteikdavo, kurios neradau niekur kitur.
Netikinčiojo problema yra ta, kad jis nori gauti 100% įrodymus. Bet tam, kad tapti tikinčiuoju, jų nepakanka, tam reikia antgamtinio Dievo Dvasios veikimo, kuris suteiktų naują širdį ir atgimdytų į Dievo Karalystę. Net jei logiškai prieitume išvados, kad Dievas yra, ir kad krikščionybė skelbia tiesą (prie ko tarkime priėjo žymus krikščionių autorius ir literatūros profesorius C.S. Lewis, pradžioje buvęs ateistu), vis viena reikės antgamtinio Dievo prisilietimo. Nes į Dievo Karalystę gimstama. Kaip kūdikis negali gimti pats be tėvo ir motinos, taip ir tikintysis negali tapti tokiu be šio gimimo.
Kita vertus ar yra tų, kurie tik įsivaizduoja tikį, kuriems tikėjimas tik tradicijų ar kultūros dalis. Manau, kad taip. Ir čia tik kiekvienas pats sau arba tik Dievas gali pasakyti.
Dievas yra realus asmuo, su kuriuo galima kalbėtis, bendrauti, patirti Jo tėvišką globą. Jis yra realesnis už mus visus. Jis nėra vien idėja. Bet to neįmanoma įrodyti. Tuo galima tik įsitikinti pačiam.
Jei bandysime Dievą sukišti tik į logiką, niekada Jo nerasime.
I korintiečiams 2:14 Bet sielinis žmogus nepriima to, kas yra iš Dievo Dvasios, nes jam tai kvailystė; ir negali suprasti, nes tai dvasiškai vertinama.
I Korintiečiams 1
18 Mat žodis apie kryžių tiems, kurie žūsta, yra kvailystė, bet mums, išgelbėtiems, jis yra Dievo jėga.
19 Nes parašyta: „Sunaikinsiu išmintingųjų išmintį, niekais paversiu protingųjų išmanymą“.
20 Kur išminčius? Kur Rašto žinovas? Kur šio amžiaus tyrinėtojas? Argi Dievas nepavertė šio pasaulio išminties kvailyste?
21 Kadangi pasaulis išmintimi nepažino Dievo pagal Jo išmintį, tai Dievui patiko skelbimo kvailumu išgelbėti tuos, kurie tiki.
22 Žydai reikalauja ženklų, graikai ieško išminties,
23 bet mes skelbiame Kristų nukryžiuotąjį, kuris žydams yra papiktinimas, o pagonims – kvailystė.
24 Bet pašauktiesiems – tiek žydams, tiek graikams – skelbiame Kristų – Dievo jėgą ir Dievo išmintį.
25 Dievo kvailystė išmintingesnė už žmones ir Dievo silpnybė stipresnė už žmones.
Jūs, išmintingieji, ką laimite savo išmintimi? O mums kvailiams Dievas dovanoja pats save, amžinąjį gyvenimą ir karalystę.
Jei ateisime pas Dievą maldoje - Jį atrasime, tada Jis pats pateiks savo egzistavimo įrodymus. Tai ir kviečiu padaryti.
O apie tai, kad Alachas nėra Dievas kviečiu pasiskaityti, jei suprantate angliškai http://www.truthwatch.info/modules.php? ... cle&sid=83
P.S. Šios diskusijos yra puiki galimybė pačiam plėsti pažinimą. Kaip sakoma jų pačių kalba - yra fun diskutuoti su netikinčiais