Skeptikų / skeptikių forumas

NSO wrote: "Kultūriškai išsilavinęs" yra dvasingas... Du vienodai neaiškūs ir labai reliatyvūs dalykai.

Pavyzdžiui, jeigu nusimanai hipo hopo kultūroje - tai jau skaitaisi kultūriškai išsilavinusiu ir dvasingu?

kad "skaitytumeis" issilavinusiu manau reiketu zinoti kas toks buvo z.z.ruso, ka parase tarkim hugo ar kuo skiriasi mocartas nuo betoveno.
vienos srities ismanymas dar neuzdeda etiketes issliavinas ar kulturiskai ispruses juk tas mano minetas statybininkas irgi gali buti meistras savo srity ar tarkim bicas "magnetolu derinimo" srityje.

visko zinoti neimanoma bet akiratis tarp zmoniu yra skirtingas ir intelekto nesuzaloto zmogaus dvasingo ar kulturingu niekada neapsivers liezuvis pavadinti.

Dvasingumas, toks kaip jį suprantu aš, yra nuostabos jausmas bei grožėjimasis. Kuo nors ir bet kuo. Vabalais, hip-hopu, kosmosu, stalo įrankiais, matematika, etc, etc... Manau, kad religingas žmogus, apsiverkiantis besimeldžiant, nes pajaučia stiprias emocijas bei išgyvena intensyvias būsenas yra tiek pat dvasingas, kiek matematikas, su užsidegimu piešiantis fraktalą ir jame matydamas grožį bei juo stebėdamasis.
Manau, kad visi turime tai, kas mus "veža", kas sukelia euforiškus jausmus. Nekalbu apie cheminius preparatus, o kalbu apie veiklą. Būtų smagu, jei pasidalintumėte sava patirtimi, kas jums sukelia intensyvius jausmus, stiprius dvasinius išgyvenimus.

D3monas wrote:Dvasingumas, toks kaip jį suprantu aš, yra nuostabos jausmas bei grožėjimasis. Kuo nors ir bet kuo. Vabalais, hip-hopu, kosmosu, stalo įrankiais, matematika, etc, etc... Manau, kad religingas žmogus, apsiverkiantis besimeldžiant, nes pajaučia stiprias emocijas bei išgyvena intensyvias būsenas yra tiek pat dvasingas, kiek matematikas, su užsidegimu piešiantis fraktalą ir jame matydamas grožį bei juo stebėdamasis.
Manau, kad visi turime tai, kas mus "veža", kas sukelia euforiškus jausmus. Nekalbu apie cheminius preparatus, o kalbu apie veiklą. Būtų smagu, jei pasidalintumėte sava patirtimi, kas jums sukelia intensyvius jausmus, stiprius dvasinius išgyvenimus.

Like! (ech, trūksta to mygtuko )

Man tai visiskai ne like ;D

Galvojau Lietuviu kalbos zodynas mane pasuportins, kad dvasingas yra visiskai ne tai apie ka demonas sneka.As dvasinguma kaip suprantu tai nuo zodzio dvasia a.k.a. siela.Tai arba tai dvasingas tikintis sielom, ar turintis siela, ar kazkodel religingas labai asociuojasi mano minty su dvasingu, kadangi religiniuose tekstuose dvasios labai vaidenasi

dvasìngas, -a adj. (1) [K(B)], J, dvãsingas (1); SD127, SD47, N
1. kuris turi daug psichinių jėgų; išmintingas: Dvasingas žmogus rš. Mes matome ryškią ir dvasingą Lietuvos praeitį rš.
2. turintis gyvybę, dvasią: Vėžys yra dvãsingas (gyvas) daiktas, akmuo yra nedvãsingas (negyvas) daiktas J.Jabl.
3. dvasiškas, nekūniškas: Ataduot donį dvasingą širdies SPII148. Tataig yra prajėvai, kurie tuo yra didesni, neg ižg viršaus, kuo yra dvasingesni DP228.
dvasingai adv.: Priimdinėkim jį ir dvasingai DP492.
4. priklausantis dvasininkų luomui: Mokia, kaip ... krikščionys tur gyvent, teip dvasingieji, kaip vėl ir svietiniai DP498.

Zodynas mane ir supportina ar ne.Daug reiksmiu - pats issirink vadinasi.

Del demono nuostabos jausmo ir grozejimosi tai viskas ok, bet tik kazkaip nematau rysiu su dvasingumu.Nebent grozejimasi siesim su turejimu daug psichiniu jegu ir isminties.

Kulturinis issilavinimas juo labiau neturi nieko bendro su dvasingumu, nebent kulturini issilavinima priskirsim prie isminties, kas tai nera.Ismintis ar protas tai kiek pazisti pasauli.Visi mocartai ir betovenai neduoda jokios naudos, todel tiek pat isminties mocarte kiek lady gagoj.Jei zinai, ok - nezinai irgi ok, nes tai nesudaro didelio skirtumo, tuo tarpu pasaulio pazinimas sudaro labai nemaza.

Katuk iš paveiksliuko, manau, jog viki supportina demoniūzui:

http://lt.wikipedia.org/wiki/Dvasingumas

Akela wrote:Katuk iš paveiksliuko, manau, jog viki supportina demoniūzui:

http://lt.wikipedia.org/wiki/Dvasingumas

Tai paskaityk, ką ten rašo: "Dvasingumas pagrįstas tikėjimu nematerialia realybe, transcendentine pasaulio sandara." Nelabai suportina Demomo "žavėjimąsi gamta", jau nekalbant apie natūralizmą...

Manau, kad nusišneka tiek Son, tiek Demonas. Jie abu jau egzistuojantį dalyką "antrą kartą pervadina" ir duoda tam dvasingumo vardą. Kam išsilavinimą vadinti dvasingumu, jeigu išsilavinimas yra tiesiog išsilavinimas? Kam grožėjimąsi ir nuostabą vėl pervadinti dvasingumu, jei tiek grožėjimosi ir nuostabos sąvokos labai puikiai suprantamos ir vartotinos?

Žodžiu, dvasingumu gali tapti bet kas, kas patinka autoriui. Ką ir įrodo, Demonas su Son. Tik tiek kad tai suvokiama kaip kažkas gero ir pozityvaus.

Suprantu, kad kartais smagu ginčytis apie nieką. Štai todėl ir pradėjau savo žodžius šitaip:

D3monas wrote:Dvasingumas, toks kaip jį suprantu aš

Nepretenduoju į objektyvų apibrėžimą.

Tai tada ir nėra jokio ginčo. Juk aš irgi sakau, kad:

NSO wrote: Dvasingumu gali tapti bet kas, kas patinka autoriui. <...> Tik tiek kad tai suvokiama kaip kažkas gero ir pozityvaus.

NSO wrote:

Akela wrote:Katuk iš paveiksliuko, manau, jog viki supportina demoniūzui:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Dvasingumas

Tai paskaityk, ką ten rašo: "Dvasingumas pagrįstas tikėjimu nematerialia realybe, transcendentine pasaulio sandara." Nelabai suportina Demomo "žavėjimąsi gamta", jau nekalbant apie natūralizmą...

pasiskaityk, ką ten toliau rašo:

Tačiau sekuliarizmo plitimas Vakarų visuomenėje kiek praplėtė dvasingumo sąvoką. Dabar dvasingumu neretai įvardinama ir ateistinė pasaulėžiūra, tačiau pabrėžianti žmonių vienovę, meilę, harmoniją, tarpusavio sąsają, neįtraukiant antgamtiškų galių.

bei

Psichologiniu požiūriu dvasingumas siejamas su asmens vidine harmonija, teigiamu santykiu su pasauliu, laimės, gyvenimo prasmės pajauta.

Į ką galim sutalpint ir žavėjimasi kažkuo ten

Tame wikipedijos įraše nėra šaltinių, todėl tai gali būti dar vienas "kažkieno nuomonės" variantas.
Anyway, norėtųsi dar kartą paraginti pasidalinti tuo, kas jums sukelia intensyvias emocijas ir išgyvenimus, kada jaučiatės dvasingi. Tai būtų daug įdomesnė tema, juk.

D3monas wrote:Tai būtų daug įdomesnė tema, juk.

Bet tuo pačiu tai būtų oftopikas, reikalaujantis naujos temos, juk.

O lietuviška Wiki - tai kelių nuprotėjusių entuziastų užrašų knygelė. Tai ko gero daugiau negu nuomonės ir negalime tikėtis...

NSO wrote:
O lietuviška Wiki - tai kelių nuprotėjusių entuziastų užrašų knygelė. Tai ko gero daugiau negu nuomonės ir negalime tikėtis...

Cia siaip trolini ar turi kokiu nors realiu pavyzdziu ?

Didzioji dauguma straipsniu Lietuviskoje Wiki nera vieno zmogaus nuomones, taigi, speju, pyksti ir smeizi nes tave ten kazkas nuskriaude, nes neleido savo nuomones ideti ?

wdp wrote: Cia siaip trolini ar turi kokiu nors realiu pavyzdziu ?

Didzioji dauguma straipsniu Lietuviskoje Wiki nera vieno zmogaus nuomones, taigi, speju, pyksti ir smeizi nes tave ten kazkas nuskriaude, nes neleido savo nuomones ideti ?

Realių pavyzdžių, kad lietuviška Wiki yra šūdas? Ne, neturiu. Kad ten didžioji dalis straipsnių - po dvi pastraipas be šalitinių? Irgi neturiu.

...o tai "Dievas - Jezus Kristus" ar ne?

Ne.

Sokoladas wrote:Ne.

Aaa. Visa tema perskaiciau nuo pradziu, bet taip ir nesupratau, taciau dabar jau aisku.

Puiku kad issaiskinom .

Visų religijų paskirtis - žmogų priversti atsiklaupti. O atsiklaupus galima tik mirti, o ne kovoti.


Žydų dievas žiaurus.


Manau lietuviams reikia atsigręžti į pagonybę. TAi net ne religija. Tai pasaulėžiūra.