Katalikiškos mokyklos
Britanija:
"Every year 100,000 pupils leave school functionally illiterate in the UK"
Functionally illiterate persons can read and possibly write simple sentences with a limited vocabulary, but cannot read or write well enough to deal with the everyday requirements of life in their own society.
http://en.wikipedia.org/wiki/Functional_illiteracy
"Every year 100,000 pupils leave school functionally illiterate in the UK"
Functionally illiterate persons can read and possibly write simple sentences with a limited vocabulary, but cannot read or write well enough to deal with the everyday requirements of life in their own society.
http://en.wikipedia.org/wiki/Functional_illiteracy
Dėl tos tavo Anglijos statistikos manau kažkas kreivoka ten, nemanau, kad per 4 metus krito raštingumas ketvirtadaliu.Kai šeimoms nerūpi mokslas, nepadeda ir nemokamos mokyklos. Jaunų beraščių yra ir Lietuvoje, o tokiose šalyse kaip JK, Airija bent penktadalis yra neraštingi.
Matai, net dabar esant neraštingų, esu įsitikinęs, kad mokslą padarius mokamą skaičiai sprogtų
Taigis, ne tavo problema kitų rašingumas, bet kai idiotai tavo šikną spardys nieko nemokantys, neturintys pinigų ir proto, tada jau šiek tiek tavo problema bus.Galima, žinoma, žiūrėti ir taip - jei kažkas nesirūpina savo ar savo vaikų IQ, tai ne mūsų problema. Tačiau, visi turi rinkimo teisę, todėl didelis kiekis beraščių pasiekę kritinę masę gali tapti problema (kai jie prabalsuos už idiotus rėkiančius šūkius jiems suprantama kalba).
Tame ir yra politikos esmė, kad sistemą reikia kurti, kad veiktų gerai idiotų ir nusikaltėlių atžvilgiu, darė komunistai sąžiningiems žmonėms ir gavosi ;D
Po mažu pradedu politiniais klausimais labiau perspektyviai, o ne, kad man tiesiogiai viskas normaliai, jamam šitą sprendimą.Tautos mažas išsilavinimas greičiausiai viena didžiausiu problemų, kokia gali ištikti, tad visai pateisinu privalomą mokslą
1. Nerastingumas JK nuo seno didele problema.Rated wrote: Dėl tos tavo Anglijos statistikos manau kažkas kreivoka ten, nemanau, kad per 4 metus krito raštingumas ketvirtadaliu.
2. Valdisku mokyklu nebuvimas zinoma nereiskia nemokamo mokslo atsisakymo. Yra daugybe mecenatu kurie skiria stipendijas. Ir ju butu dar daugiau jei atsilaisvintu lesos suryjamos valdisku mokyklu.
beabejo. o ko noreti is postkolonialistines valstybes i kuria plusta imigrantai kazkada buve vergais kuriem rastas buvo nereikalingas. ju seimose augantys vaikai taip pat neigauna paskatos mokintis. gaila kad nera tokios statistikos bet butu idomu pamatyti kiek baltuju britu nerastingu.Abejoklis wrote:1. Nerastingumas JK nuo seno didele problema.
pastebejimas:
http://wiki.answers.com/Q/What_is_the_u ... eracy_rate
na ir sekantis sluoksnis kalejimai:
http://www.guardian.co.uk/commentisfree ... cy-prisons
beje velgi del diskriminacjos priezasciu neskelbiama niekur kiek kaliniu yra baltieji anglai.
diskriminuojamieji. pvz cigonaiD3monas wrote:Ta pačia nata: įdomu kokie socialiniai sluoksniai Lietuvoje pasižymi didžiausiu neraštingumu?
taciau lietuvoj nerastingumas itin mazas lyginant su tarkim uk ar prancuzija kuriose didelis imigrantu skaicius.
Bent jau Airijoje dauguma berasciu yra vietiniai. Tie patys zmones is kartos i karta perduoda valdzios subsidijuojama veltedyste, nerastinguma, girtuokliavima.son wrote:neskelbiama niekur kiek kaliniu yra baltieji anglai.
Manau ir Britanijoje tas pats.
O kaip žmones su disleksija? Lietuvoje į tai absoliučiai nekreipiama dėmesio, lietuvių kalbos mokytojos nežino kas tas per daiktas, bet jei turi tokį sutrikimą (na gali būti nuo rather severe to mild for of dyslexia) tai žmogui yra labai sunku skaityti arba suvokti teksta iki galo, neskiria panašių garsų arba nemoka teisingai surikiuoti raides kad gautusi normalus žodis. Apie nosines net nekalbu - ir tai nėra nemokėjimas, tai yra sutrikimas su kuriuo gimstama ir kurį galimą įveikti, bet tam reikia daug daugiau pastangų negu paprastam vaikui išmokti rašyti.D3monas wrote: Pažįstu visokių bukagalvių, kurie nežino kur nosines raides dėti bei neskiria ilgų balsių nuo trumpų, todėl man neapsiverčia liežuvis juos vadinti raštingais.
Disleksiški žmonės - painioja raides kalbėdami. Kai žmogus painioja raides rašydamas, tai jau disgrafija arba disleksiška disgrafija. Taip, dauguma mokytojų yra idiotai ir nė velnio nesupranta, kada vaikas turi disgrafiją. Tam yra logopedai, kurie, kas dešimtas gaaaal ir supranta tokius dalykus, o iš tų suprantančių, gal kas penktas ir moka pataisyti šiuos sutrikimus.
Bet, kalba eina ne apie disgrafiškus žmones, o apie stačiai bukus beraščius, kurie nemoka rašyti, nes praktiškai nesimokė, o knygų per gyvenimą perskaitė kokias tris.
Bet, kalba eina ne apie disgrafiškus žmones, o apie stačiai bukus beraščius, kurie nemoka rašyti, nes praktiškai nesimokė, o knygų per gyvenimą perskaitė kokias tris.
- Cosmomental
- naujokas
- Posts: 74
- Joined: 2010-06-27 17:19
- Location: Kalnuose
- Contact:
O būtinai beraštis turi būti bukas?
Ir ar tikrai tris knygas ?
Ir ar tikrai tris knygas ?
Na aš užsimindama apie disleksija, norėjau atkreipti dėmėsi kaip vaikas gali išsilavinti, tobulėti jei į jo nemokėjima rašyti taip greitai ir teisingai, skaityti pakankamai sparčiai - paprasčiausiai numojama ranka kaip į 'idiotą' ir jei vaiko tėvai patys neatpažysta problemos, tai kaip toks vaikas gali tapti 'raštingu'? Beje disgrafijos termino nebuvau girdėjusi, ačiū - praplėtei žodyną
Disgrafija neretai išnyksta su laiku ir savaime. Disgrafija labiausiai būdinga tik pradėjusiems mokytis vaikams, pramokus rašyti ir įgavus pakankamai įgūdžių - disgrafijos atvejų sumažėja. Disgrafija ne visada susijusi su disleksija, labai dažnai disgrafija nėra mokymosi sutrikimo - disleksijos - manifestacija, tačiau tiesiog nemokėjimo rašyti, dėl įgūdžių stokos, pasekmė. Disleksiška disgrafija yra nesunkiai pastebima, kai ji pradeda kelti sunkumus vyresnėse klasėse, ji praktiškai nepagydoma, tačiau galima padėti žmogui išmokti normaliai funkcionuoti. Taip pat, šis sutrikimas nėra visada vienodo lygio, kartais tai tiesiog pirmų dviejų žodžio raidžių supainiojimas (vietoje "katinas" parašo "aktinas") ar ne tų grafemų naudojimas kokiai nors fonemai parašyti (vietoje "keliauti" parašo "keleuti"). Grafemų painiojimas, tarp kitko, yra būdingesnis ne disleksišką disgrafiją turintiems, bet šiaip, neturintiems rašymo įgūdžių. Motorinė disgrafija yra negebėjimas rašyti gražiai, tai yra prastos smulkiosios motorikos bei prastos rankos-akies koordinacijos pasekmė, tokiai disgrafijai padeda smulkiosios motorikos lavinimas, pavyzdžiui, mokymasis groti pianinu ar kokiu kitu instrumentu. Taip pat yra galiams sutrikimas, kada asmuo nesiorientuoja atstumuose tarp raidžių ir žodžių.D.E.K. wrote:Na aš užsimindama apie disleksija, norėjau atkreipti dėmėsi kaip vaikas gali išsilavinti, tobulėti jei į jo nemokėjima rašyti taip greitai ir teisingai, skaityti pakankamai sparčiai - paprasčiausiai numojama ranka kaip į 'idiotą' ir jei vaiko tėvai patys neatpažysta problemos, tai kaip toks vaikas gali tapti 'raštingu'?
Disgrafija disgrafijai yra nelygi, todėl teigti, jog visi beraščiai turi sutrikimą - kiek per drąsu. Jei disleksiją turi daugiausia 10% žmonių, tai disgrafiją turėtų turėti dar mažiau ir neraštingų žmonių skaičius tada turėtų būti konstanta. Taip, visgi, nėra, neraštingumas vienose vietose didesnis, o kitose - mažesnis. Be to, kad ir kokie kvaili būtų mūsų pedagogai, iki baigiant pagrindinę mokyklą visi vaiko kalbėjimo bei rašymo sutrikimai tikrai būna atrasti, todėl vaikas ir jo šeima turi visas galimybes stengtis šalinti sutrikimo požymius. Taigi, ne, beraščių ginti pasitelkiant disleksiją bei disgrafiją - neverta, nes daug dažniau beraštis yra tokiu, nes jam trūksta rašymo įgūdžių.
Nepastebi patikėk, pradinėse klasėse šiek tiek padėjo logopedai, bet toliau jei su tavim papildomai nedirba mokytojai ar spec. pedagogai - žinoma nebent tėvų pastangomis kas nors dirba su vaiku- tai tas sutrikimas neišnyksta. Disleksijos neįmanoma išgyditi, ją galima kontroliuoti ir per praktika (rašymas, skaitymas ir su tuo susyję pratimai) ji gali būti sutramdyta. Na, jei praktikos mažėja arba pavyzdžiui žmogus stresuoja, nesusikaupia ji vėl pasirodo. Taip pat disleksija gali lemti tai kad žmogui sunkiau aiškiai išsireikšti, reikalinga didesnė konsentracija nei normaliam žmogui. Mano praktikoje - gimnazijos mokytojos net nežinojo kas tas per daiktas, džiaugiuosi jog mama man sugebėjo rasti pedagogiu kurios labai padėjo ir to pasekoje skaitau ir rašau pakenčiamai
P.S. Aš neiteigiau, kad visi beraščiai turi disleksija, tik pabrėžiau kad tokiam vaikui yra sunkiau ir lietuvoje į tai nekreipiama dėmesio jei tėvai nededa didelių pastangų, tai "apleistam" disleksikui (tėvai nelabai rūpinasi, pedagogam užtenka ir taip darbų) yra sunkiau tapti raštingam arba "labai" raštingam. Jei suprantamai parašiau
Disleksija nepagydoma, ji gali tik sušvelnėti. Disgrafija, kuri kyla ne iš praktikavimosi rašyti stokos, bet iš vidinių priežasčių - taip pat nepagydoma, kiek žinau. Tokius sutrikimus pedagogai pastebi, bet su jais dorotis nėra jų kompetencijoje, o logopedai taip pat yra mėmės, iš esmės. Visgi, vyresnių klasių vaikai, jei nėra buki, patys pasisakys, kad jiems sunku skaityti/rašyti ir t.t., todėl nemanau, kad yra daug disleksikų, kurie nežino, kad yra disleksiški.D.E.K. wrote:Nepastebi patikėk, pradinėse klasėse šiek tiek padėjo logopedai, bet toliau jei su tavim papildomai nedirba mokytojai ar spec. pedagogai - žinoma nebent tėvų pastangomis kas nors dirba su vaiku- tai tas sutrikimas neišnyksta.
Tam mokyklose ir yra spec. pedagogai - logopedai bei psichologai. Jei nėra - kreiptis į šeimos gydytoją, kuris duos reikiamas nuorodas kur eiti ir ką daryti šiuo klausimu.D.E.K. wrote:Pasisakymas nieko neduoda, nebent suglumusią veido išraišką. Patikrinta ant keleto pedagogų