Aš jau minėjau, kad visa kūrinija yra sudaryta iš dualių savybių Yang ir Yin (teigiama/neigiama arba vyriška/moteriška) be išimčių. Pastudijavau molekulę ir radau įrodymų, kad mokslas sutinka su tuo. Kalbama apie molekulių orbitas (http://en.wikipedia.org/wiki/Molecular_orbital), kurios sudarytos iš atomų orbitų.Vajezus wrote:Neišmanėli, joninę sandarą turi santykinai nedidelė materijos dalis. Dauguma medžiagų neturi jokių jonų.Aistis wrote:Molekulės sudarytos iš katijonų (teigiama) ir anijonų (neigiama).
O dabar darome išvadas iš to.
Apibūdinant molekulių geometriją (http://en.wikipedia.org/wiki/Molecule#M ... r_geometry) kalbama apie sukimosi kampą ir ryšio (tarp Yang ir Yin arba subjekto ir objekto) ilgį. Kalbama apie "vibration" (sukimasis apie savo ašį) ir "rotation" (objekto sukimasis apie subjektą).
Kalbant apie ryšį "bonding" (http://en.wikipedia.org/wiki/Molecular_geometry#Bonding) kalbama apie dalijimasi elektronais, kai molekulė yra "non-polar" arba "not electrically charged" ir kalbama apie ryšį tarp katijono ir anijono "polar", kai elektronais nėra dalijamasi, nes atomų branduoliai yra "electrically charged" ir aplink katijoną (kuris išsaugo visus savo elektronus) sukasi anijonas (irgi su visais savo palydovais-elektronais).
Kaip suprasti dalijimąsį elektronais? Paaiškinimą radau čia: http://en.wikipedia.org/wiki/Chemical_p ... _molecules, kur rašoma, kad "the central atom is more deprived of electrons than the others " - kas reiškia, kad centre turi būti atomo branduolys, kuris turi mažiausiai elektronų, nes jis dalijasi jais su visais atomų branduoliais, todėl jie sukasi aplink jį. Tačiau yra molekulių, kurias sudarantys atomai dalijasi elektronais po lygiai - manau, kad tuo atveju abu atomai turi aukštesnį centrą, aplink kurį abu sukasi.
Yang ir Yin dualios savybės yra subjekto ir objekto santykiuose, kur Yang yra centre, o Yin sukasi aplink. Iš mano pateiktų pavyzdžių matome, kad visos molekulės, sudarytos iš atomų dėka Yang ir Yin (subjekto/objekto) santykių.
Iš naujausių fizikos teorijų, tokių kaip "string theory" ar "theory of everything" (by Garrett Lisi) man priimtina Garrett Lisi teorija, nes jis aiškina per davimo ir ėmimo veiksmą tarp subjekto ir objekto ("rotation"), tačiau "string theory" turi dalį tiesos, nes aiškina viską per davimo ir ėmimo veiksmą kaip "vibration", t.y. sukimasis aplink savo ašį.
Visi dangaus kūnai egzistuoja dėka "rotation" - t.y. sukasi aplink subjektą (Žemė aplink Saulę ir pan.) ir "vibration" (Žemė sukasi aplink savo ašį, taip pat elgiasi visi dangaus kūnai). Kadangi molekulės plika akimi nėra matomos (išskyrus pačias didžiausias, kurios sudarytos iš daugelio atomų), o dualumas mokslininkams dar nėra žinomas (žinomas, bet ne kaip universalus principas, nes jie taip specializuojasi, kad "bits and pieces" atima iš jų galimybę pamatyti bendrą vaizdą, kurį duoda DP. Bruce Lee savo filme sako mokinukui: "don't focus your attention on the finger pointing to moon, or you will loose all the glory and beauty of the moon"), jie apibūdina tai kaip "rotation" ir "vibration".
Antra pora dualių savybių, svarbesnė už pirmąją, yra vidinis charakteris ir išorinė forma. Apie tai jau esu minėjęs. Pabandykite paneigti, kad materija neveikia pagal fizinius ir cheminius dėsnius, kas yra jų vidinis charakteris, ar jog augalai neturi gyvybės, kas apsprendžia jų elgesį, ar gyvūnai neturi instinkto, kuris palaiko jų egzistavimą, augimą ir dauginimasį. Žmogus taip pat turi vidinį charakterį - nematomą, bet amžiną sielą, kuri sudaryta iš dvasinių elementų. Todėl vienintelis žmogus turi augti dvasiškai, skirtingai nuo gyvūnų, kurie neturi sielos, o tiesiog seka jiems užduota "programa" - instinktu, todėl laisvės pasirinkti elgtis vienaip ar kitaip neturi. Jie pakartoja "programą" iš kartos į kartą nieko nepakeisdami iš esmės (t.y. prisitaiko prie aplinkos pagal instinktą, kuris išlieka nekintamas). Tik žmogus auga dvasiškai ir nors mes negalime pakeisti savo instinkto, tačiau pasirinkdami elgtis pagal dvasinius dėsnius (kuriuos moko religija ir DP), mes galime augti dvasiškai ir įvykdyti Dievo duotą Žodį. Tada mes tapsime tobulais meilėje, nes dvasiniai dėsniai reglamentuoja būtent meilės sferą (etiką, moralę), ko nedaro mokslas.
Pabaigai noriu pateikti išvadą, kad jei visur egzistuoja šios dualios savybės (Yang ir Yin; vid. charakteris ir išorinė forma) tai tas pats dualumas egzistuoja tarp dvasinio ir fizinio pasaulių (subjektas ir objektas; vidinis charakteris ir išorinė forma; Yang ir Yin). Jei pavadinti dv. ir fiz. pasaulius Kosmosu, tai ryšys tarp Dievo ir Kosmoso yra kaip tarp subjekto ir objekto; vidinio charakterios ir išorinės formos; Yang ir Yin. Tai galima suprasti ištyrinėjus visą visatą, nuo dalelių iki dangaus kūnų, ir žmogaus.
Kiekvienas kūrinys (DP terminas "individual embodiment of truth") turi du tikslus: individualų (sukimasis aplink savo ašį) ir bendrą tikslą (sukimasis aplink subjektą, kuris yra objektas aukštesniame lygyje). Tokiu būdu Visatą galime apibūdinti kaip tobulą organinį kūną, susietą bendru tikslu, kurį apsprendžia Dievas (nematomas centras/subjektas) ir žmogus (matomas centras/objektas). Tik išsprendus ryšį tarp Dievo ir žmogaus pasikiama vienybė tarp dvasinio ir fizinio pasaulių, tarp sąžinės ir kūno troškimų žmoguje, tarp vyro ir žmonos šeimoje, tarp tėvų ir vaikų. Meilės problema tarp vyro ir žmonos, kai žmonės dar nebuvo išsprendę sielos ir kūno vienybės (Adomas ir Ieva buvo paaugliai), sukėlė virtinę dvasinių pasekmių, kurios sukėlė disharmoniją tarp sielos ir kūno, tarp dvasinio ir fizinio pasaulių, tarp žmogaus ir Dievo. Svarbiausias Visatą valdantis dėsnis yra meilės dėsnis. Meilė yra stipresnė už Principą (tiesą), nes Dievas nenorėjo žmones valdyti per "programą" (aka instinktą), tačiau norėjo, kad jie pasiektų tobulumą patys išpildę savo atsakomybę kūrybiškai ir laisvai.