Mano asmeninio Dievo beieskant

[Jtn1]

Tarkim, aš patikėčiau, kad mano garaže gyvena nematomas drakonas (taip, žinau, kad tai nuvalkiotas pavyzdys, bet vis vien). Papasakoju apie tai savo draugui ir paklausiu, ar jis tuo tiki. Draugas atsako, kad netiki. Ar tikrai mūsų abiejų "tikėjimai" yra lygiaverčiai?

Susidaro įspūdis, jog ateizmas, labai naudingas atmesti tikėjimams, vienaragiais, fėjomis, drakonais, tačiau gerbiamieji, daugelis jais ir taip netikėjo:)
Kitaip tariant, pakeičiant žodį Dievas į nematomą drakoną, tu bandai šituos dalykus sugretinti. Ateistiniu požiūrių, tai parodytų, jog Dievas, tėra mitas ir fantazija, tačiau teistiniu požiūriu žiūrint, tamstos argumentas visiškai atkrenta.
Panagrinėkime nematomą drakoną, pro krikščionybės prizmę. Krikščionybės esmė, jog Dievas, atsiskleidė žmonėms, per Jėzų Kristų. Jeigu drakonas padėtų kiaušinį ir iš jo išsiristų drakoniukai, kurie begiotų po bronzos amžiaus Palestiną, tada galėtum Dievą ir drakoną sugrętinti. Šiuo atvėju, tai atkrenta.
Krikščionybė teigia, kad mes sukurti pagal Dievo atvaizdą, turim moralinį jausmą, sielą (sąmonę), sugebame mylėti.
Jeigu tu skraidytum, galėtum leisti ugnį iš burnos, plasnoti sparnais, galbūt ir tavo drakonas realistiškiau atrodytų. Tai viena medalio pusė.

Galime tai panagrinėti ir kitaip.

Dievas, arba metafizinė jėga, kuria aš tikiu, yra - supernatural t.y egzistuoja - už laiko ir gamtos/visatos ribų.
Manau, kad jeigu tu turėtum savo garaže nematomą drakoną, jis turėtų būti sukurtas Dievo, nes manau, kad visata turėjo priežastį ir jeigu visata turėjo priežastį, manau, kad tai yra Dievas, jeigu tavo nematomas drakonas buvo patalpintas tavo garaže, jis turi būti normalus, ta prasme, jis turėtų būti visatos dalis, todėl jį kaip ir žmogų turėtų veikti naturalūs dėsniai, nes jis yra žemėje, tavo garaže, todėl tikėtina, kad nematomą drakoną, veiktų tie patys dėsniai kaip ir kitus daiktus, todėl atsirastų jo buvimo įrodymų, net ir tada, jeigu jis būtų nematomas.

Dėkoju dannui už nuomonę.

Pirmajame straipsnyje fizmato profesorius ir anglikonų kunigas viename asmenyje John Polkinghorne dėsto, kad LHC teologiškai neįdomus, ibo jis, kaip ir fizika apskritai, neįrodys Visatos sukūrimo/nesukūrimo, bet nesako, kad mokslininkams "belieka grįžti prie teologijos".
Antrajame straipsnyje taip pat nieko nekalbama, jog "belieka grįžti prie teologijos".

Jei tamsta nesi melagis - gal kažką praleidau? - būtų gerai, kad pacituotum konkretų sakinį, o ne siuntinėtum diskusijos dalyvius ant http.

Čia atsiprašysiu, nes matomai, buvau ne taip suprastas. Duodamas linkus, norėjau plačiau įliustruoti savo mintį, jog lhc nepavyko atkartoti visatos sukūrimo, (nes šiam projektui prasidėjus, buvo nemažai žmonių, teigiančių, kad tai įmanoma) ir kad visi didieji bandymai failino, bei padiskutuoti šia tema, nes pačiam trūksta žinių apie tai ir klausiau, galbūt kažkas yra daugiau girdėjąs. Kalbant apie grįžimą prie teologijos, po eilinio lhc failo, teko skaityti interviu, jog mokslui ir vėl nepavyko paneigti teologijos esklauojamų tiesų, bet šie pateikti linkai, visiškai nebuvo su tuom susije, tačiau pasistengsiu pagooglinti ir informatyvumu dėlei, tai surasti.

[Akela]

Kalbėdamas apie aklą, nekoordinuojamą procesą, kurio padarinys esi tu ir tavo protas, turėjau omeny evoliuciją.

Gerbiamasis, jūs rašėte:

Jeigu tavo protas, racionalumas yra aklo nekoordinuoto proceso padarinys, kaip tu gali atskirti kas tiesa?

Kalba ėjo apie protą - smegenys, su kuriomis ir vertinam kokius tai dalykus (minėtą tiesą), yra tiesiog tam tikrą funkciją atliekantis organas. O šiaip tai pernelyg dažnai jūsų postuose būna “aš ne tą, ne taip, norėjau pasakyt, buvau ne taip suprastas, kalbėjau kitką...” Panašu, kad su tamsta reikia diskutuot pakišus jus po minčių skaitymo aparatu (kada nors pagamins)

Žinai, čia tas pats, kas teigti, kaip pasakė vienas veikėjas prieš kelis šimtus metų, viskas kas yra išrasta, jau yra išrasta. Kiek kartų mokslas apsigavo, kiek šimtmečių tai buvo laikoma tiesa. Žemė visatos centras, tada saulė, visatos centras, ir būtent tuo metu, skeptikai galvojo, jog mokslas visur ir visais klausimais yra teisus. Mokslas savęs paties, jau yra apribotas

Na taip, mokslas negali ištirti Dantukų Fėjos. Dantukų Fėjos gerbėjų klubas laiko galvas išdidžiai iškėlę

Kalbi apie mokslą, o jau kelintą kartą, ieškai galimų būdų, pagrysti savo pasaulėžiūrai. "Mokslininkai mano, gali būti, kad tai kada nors paaiškins ir tt.." Jeigu kažkuo remiesi, mielas skeptike, nepritempinėkite, o rodykite faktus:)

Na ok, laiškai iš tų laikų, kai Dievas dar nebuvo įjungęs šviesos (jei jau reikalavot įsivaizduot kažką prieš Didį Bum. Nors, tiesą sakant, sprogimo būdu sukurti visatą galėjo nebent Alachas )

R. Penrose`as ir V. Gurzadyanas mano, kad šie ratai – ypač galingos gravitacinės radiacijos bangų pėdsakai, kurie atsirado ankstesnėje eroje, prieš paskutinį didįjį sprogimą vykusio ypač masyvios juodosios skylės susidūrimo metu.

Ten dešiniau, galite ir meilės horoskopą užsisakyt.

Užsakiau “Dievo meilės horoskopą” visai savaitei:
Pirmadienį Dievo meilės šviesa labiausiai spindės evangelikams-liuteronams.
Antradienį žvaigždės žada ypatingą dievišką meilę pravoslavų sentikiams, kuriems būtinai rekomenduojama apsilankyti artimiausioje cerkvėje ir uždegti po žvakutę.
Trečiadienį krikščionys bus ypač didelėje malonėje, jei sukalbės po dešimt "Tėve mūsų".
(Toliau nebeįdomu, nes apie krikščionis jau buvo )

Laikinas etapas? Kokie atskaitos taškai?
Moderniojo mokslo sprogimas įvyko 20 a pirmoje pusėje. O, kad man pavyktų pabūt tokiam laikinam:))

Palauksim dar, niekas nedega

Nacionalinės Jav mokslo akademijos? O man, labiau priimtina Jav Advancing Science Serving Society iš kurių 47 % tiki į asmeninį Dievą.

Nacionalinė akademija krūtesnė.

NOMA sakai?
Man pritartų, netgi Dowkinsas, jog mokslas ir religija susijusi. Tiek vienas, tiek kitas aiškina pasaulį ir visatą.

Būrėja ir buhalterė taip pat susijusios – ir viena ir kita gali pakalbėti apie jūsų firmos finansus.

Čia išryškėja ateistų redukzionimas, noras viską supaprastinti. Nu nebūkime tokie egocentriški, ir apsvarstykime galimybę, jog visko suvokti, tuo labiau teisingai suprasti , galbūt negalime, nes esame apriboti savo žmogiškosios prigimties. Jeigu tu kalbi, apie atsirandančius Dievus, vien tai, jau įrodo, kad tai yra iliuzija.Tokių turėjome šimtus žiūrint iš istorinės perspektyvos.

Žmonės riboti: bėgioja lėtai (bet išrado mašinas ir dabar gali judėti greitai), neturi sparnų (bet skraido net nepaspirti ), prastai mato (bet mikroskopų ir teleskopų pagalba pamato praktiškai viską), lėtai galvoja (bet čia į pagalbą atėjo kompai). O toliau (jau futurologija): aties ir smegenų implantų ir dar visokio brudo era. Galbūt ir dirbtinio intelekto. Vienu žodžiu, ateity nusimato įdomesnių dalykų, nei kalbančios gyvatės su obuoliais, bei aukos, kurias Dievas paaukoja pats sau…

Dievas nereikalauja paaiškinimo, nes jis ir yra pradinis taškas (...)
Pilnai su tuo sutinku, krikščionybės esmė ir yra, jog Dievas yra meilė.

Kadangi Dievo egzistavimo įrodymų neturit, tai realiai Dievas yra tik tam tikras informacinis darinys giliai tikinčio žmogaus smegenyse (nebūtinai taškas – bus šiek tiek didesnė sistemėlė, galbūt netgi išsimėčiusi po skirtingas smegenų dalis). Žinoma, ji įtakoja ir jausmus: pavyzdžiui, prisiminę mylimą žmogų, gaunam dozę endorfinų. Giliai tikintis irgi gauna dozę endorfinų, kai galvoja apie mylimą Dievą (jausmas įsivaizduojamam draugui pakeičia jausmus realiems asmenims/asmeniui). Vienžo, Dievas jums išties yra meilė – ir ją išties pajuntat per endorfinų poveikį. (Patys jį sau sukeliat sugeneruodami virtualų jausmo objektą.)
Žavinga bei veikianti saviapgaulė Suprantama, kiekvienas gina savo malonumų šaltinį

Neužsiemu, tiesiog matau, kad teologiniai apibudinimai, neatitinka pasaulyje vykstančių įvykių. Tačiau, kaip teigė C.S Lewis, materija yra pastovi, žmogaus sielos yra skirtingos, kalnas yra pastovus, kopiantiems į kalną bus sunku, lipantiems nuo jo žemyn, lengva.
Vien dėl to, jog lipančiam į kalną sunku, Dievas nekeičia pastovios materijos.

Ir toliau užsiimat Dievo minčių/veiklos "nuskaitymu/numanymu". Nors čia dar nieko - žiauriausia, kai atsiranda "žinantys", ko Dievas nori, ir net apsiputoję ima to reikalauti iš visuomenės. Ir ką tu jiems padarysi, jei jie įsikliopinę savo išgalvotą draugą, gyslose tirpstančių realių endorfinų pavidalu jaučia jo "metafizinę meilę"... Ir taip pasaka tampa emocine tikrove (ir pseudo patvirtinimu, jog "Dievas tikrai yra, nes jaučiu jo meilę" )

[Vilius]

Kitaip tariant, pakeičiant žodį Dievas į nematomą drakoną, tu bandai šituos dalykus sugretinti. Ateistiniu požiūrių, tai parodytų, jog Dievas, tėra mitas ir fantazija, tačiau teistiniu požiūriu žiūrint, tamstos argumentas visiškai atkrenta.

Drakono analogijos pagalba bandžiau ne kažką įrodyti, o pademonstruoti kad jūsų teiginys, neva "netikėjimas dievu yra toks pats tikėjimas", yra neteisingas. Skeptiškam kaimynui užtenka paprasčiausio fakto, jog aš nepateikiau pakankamai įrodymų dėl drakono egzistavimo, kad atmesti mano teiginį kaip nepagrįstą.

Panagrinėkime nematomą drakoną, pro krikščionybės prizmę. Krikščionybės esmė, jog Dievas, atsiskleidė žmonėms, per Jėzų Kristų.

Tai vieną dieną jūs deistas, kuris atmeta monoteistines religijas, ir ieško savo asmeninio dievo. Kitą dieną jūs uolus krikščionis. Gal iš pradžių apsispręskite, o tada grįžkite ir padiskutuosim toliau
Jei pamiršote, priminsiu jūsų pirmąją žinute:

Naivu tikėti, jog kosminis Dievas, kiek mums žinoma visatoje su 70 sekstilijonų žvaigždžių, ateitų į šitą kosminę dulkę ir leistųsi nukankinamas, jog galėtų atleisti, plačiau net nereikia gvildenti Abraomo, Alacho, Mozės ar Jehovos temų, degančių kalbančių krūmų, 72 nekaltų mergelių su bikiniais.

Kitaip sakant, jūs netikite viena iš pagrindinių krikščionybės dogmų - Jėzaus dieviškumu.

Dievas, arba metafizinė jėga, kuria aš tikiu, yra - supernatural t.y egzistuoja - už laiko ir gamtos/visatos ribų.

Kelias minutes parūkykit (arba tiesiog pamąstykit) apie sąvoką "egzistuoti už visatos ribų". Ką ji, po galais, reiškia?

[Jtn1]

Kalba ėjo apie protą - smegenys, su kuriomis ir vertinam kokius tai dalykus (minėtą tiesą), yra tiesiog tam tikrą funkciją atliekantis organas. O šiaip tai pernelyg dažnai jūsų postuose būna “aš ne tą, ne taip, norėjau pasakyt, buvau ne taip suprastas, kalbėjau kitką...” Panašu, kad su tamsta reikia diskutuot pakišus jus po minčių skaitymo aparatu (kada nors pagamins)

Prašyčiau nenusinterpretuoti. Pabandysiu parašyti kaip įmanoma papraščiau, kitą kartą, dar ir įliustruosiu, kad tik suprastumėte. Taigi, kalba ėjo apie tai, jog jeigu evoliucija, yra aklas, nekoordinuojamas gamtos procesas ir kadangi akivaizdu, kad žmogus yra jo padarinys, besiremdamas savo racionalumu ir protu, laisvai gali apsigauti, nes nebelieka apsoliučių kriterijų (apsoliuti moralė, gėris, blogis, nebeegzistuoja).

Jtn1 rašė:
NOMA sakai?
Man pritartų, netgi Dowkinsas, jog mokslas ir religija susijusi. Tiek vienas, tiek kitas aiškina pasaulį ir visatą.

Būrėja ir buhalterė taip pat susijusios – ir viena ir kita gali pakalbėti apie jūsų firmos finansus.

Kadangi, kolega taip mėgstate Dawkinso dantuku fėjas, pacituosiu Dawkinsa, nes jau totaliai į pievas pjaunate.
"Antgamtinio kūrėjo buvimas ar nebuvimas vienareikšmiškai yra mokslinis klausimas". "Ar Jėzaus tėvas buvo žmogus, ar gimdymo metu jo motina buvo skaisti mergelė?" "Nesvarbu, ar yra, ar nėra išlikusių įrodymų, pagal kuriuos būtų galima nuspręsti, - tai vis tiek mokslinis klausimas".

lėtai galvoja (bet čia į pagalbą atėjo kompai).

Ir vel nusišnekate, žmogaus smegenys yra greitesnės, nei dabartiniai kompiuteriai.

Ir toliau užsiimat būrimais ir Dievo minčių nuskaitymu. Nors čia dar nieko - žiauriausia, kai atsiranda "žinantys", ko dievas nori, ir net apsiputoję ima to reikalauti iš visuomenės. Ir ką tu jiems padarysi, jei jie įsikliopinę savo išgalvotą draugą gyslose tirpstančių realių endorfinų pavidalu jaučia jo "metafizinę meilę"... Ir taip pasaka tampa emocine tikrove

Vėjus kalbate, parašiau, vieno garsiausių krikščionių apologeto Oxfordo profesoriaus išsakytą mintį, apie kančios problemą. Visiškai tai nesusije nei su Dievo minčių skaitymu, nei su būrimais.

[Jtn1]

Drakono analogijos pagalba bandžiau ne kažką įrodyti, o pademonstruoti kad jūsų teiginys, neva "netikėjimas dievu yra toks pats tikėjimas", yra neteisingas. Skeptiškam kaimynui užtenka paprasčiausio fakto, jog aš nepateikiau pakankamai įrodymų dėl drakono egzistavimo, kad atmesti mano teiginį kaip nepagrįstą.

Drakono analogijos pavizdys yra klasikinis Sagano sukurtas žaisliukas, kurį galima liaudiškai tariant "išvartyt", visais įmanomais būdais.

Tai vieną dieną jūs deistas, kuris atmeta monoteistines religijas, ir ieško savo asmeninio dievo. Kitą dieną jūs uolus krikščionis. Gal iš pradžių apsispręskite, o tada grįžkite ir padiskutuosim toliau

Aš nelaikau savęs krikščioniu, tiesiog apie krikščionybę, išmanau daugiau, nei apie islamą, todėl pasitelkiau ją, kaip pvz, susitvarkyti su jūsų proto mankštos žaidimu. Neabejoju, kad panašia analogiją, būtų galima atrasti ir žiūrint pro kitą religinę prizmę.

ir ieško savo asmeninio dievo

Ieškau, taip pat norėjau galutinai įsitikinti, kad ateizmas, man nepriimtinas.

Kitaip sakant, jūs netikite viena iš pagrindinių krikščionybės dogmų - Jėzaus dieviškumu.

Žinoma, kad ne. Jeigu tikėčiau, tai, kokio velnio kūrti temą, "Dievo beieškant"?:)

Kelias minutes parūkykit (arba tiesiog pamąstykit) apie sąvoką "egzistuoti už visatos ribų". Ką ji, po galais, reiškia?

Būtent tam, viename iš savo pradinių postų, aš jums ir pasiūliau, savo racionalumu suvokti, kaip atrodė "niekas" prieš didijį sprogimą.
Elementari analogija. Tik skiriasi pro kokius akinius į tai žiūrėsime, ateistinius, ar teistinius.

[Vilius]

Drakono analogijos pavizdys yra klasikinis Sagano sukurtas žaisliukas, kurį galima liaudiškai tariant "išvartyt", visais įmanomais būdais.

Kai nesupranti analogijos esmės, belieka tik "išsivartyti".

Ieškau, taip pat norėjau galutinai įsitikinti, kad ateizmas, man nepriimtinas.

Tai įsitikinot ir užteks. Kam dar tęsiat diskusiją? Šiame forume, vargu ar kas jums padės rasti dievą, bet va nuvesti šunkeliais gali. Geriau nerizikuokit

[Jtn1]

Jtn1 rašė:
Drakono analogijos pavizdys yra klasikinis Sagano sukurtas žaisliukas, kurį galima liaudiškai tariant "išvartyt", visais įmanomais būdais.
Kai nesupranti analogijos esmės, belieka tik "išsivartyti".

Reikalas tame, kad analizuojant fundamentalius klausimus, nėra vieno požiūrio ir nėra vienos nuomonės, žodžiu išsivartyt, turiu omeny tai, jog abi pusės žino savo silpnąsias ir stipriasias vietas, praktiškai į kiekviena klausimą, galima žiūrėti dvėjopai. Matomai, tai ir mane paskatino diskutuoti, ką su jumis, buvo visai įdomu daryti.

Ačiū už diskusiją.

Tai įsitikinot ir užteks. Kam dar tęsiat diskusiją? Šiame forume, vargu ar kas jums padės rasti dievą, bet va nuvesti šunkeliais gali. Geriau nerizikuokit

)
Čia žinot, kad tik priešingai neįvyktų. Turiu susidaręs nuomonę, jog patys aršiausi skeptikai, giliai viduje yra desperatiškai norintys tikėti žmonės, tačiau niekam nesugebantys to atrasti, žinoma, aš to neapsoliutinu, tai tik mano nuomonė:).
Kaip ir minėjau ankščiau, prieš Dawkinsą, buvo labai panašus seniokas, filosofas Antony Flew, rašė knygas, viešai debatuodavo, propogavo ateizmą ir galiausiai, padarė pareiškimą, jog įrodymai veda link to, jog yra kažkas daugiau nei mes galime suvokti, tada jis tapo deistu.

[Vajezus]

Turiu susidaręs nuomonę, jog patys aršiausi skeptikai, giliai viduje yra desperatiškai norintys tikėti žmonės, tačiau niekam nesugebantys to atrasti, žinoma, aš to neapsoliutinu, tai tik mano nuomonė:).
Kaip ir minėjau ankščiau, prieš Dawkinsą, buvo labai panašus seniokas, filosofas Antony Flew, rašė knygas, viešai debatuodavo, propogavo ateizmą ir galiausiai, padarė pareiškimą, jog įrodymai veda link to, jog yra kažkas daugiau nei mes galime suvokti, tada jis tapo deistu.

Manaisi esąs labai originalus, o iš tikrųjų kaip papūgėlė kartoji tą patį tikinčiųjų eksploatuojamą argumentą.
Antony Flew "atsivertė" būdamas 81 metų - tokio amžiaus Reiganui, pvz, buvo diagnozuotas Alcheimerio sindromas. 20% sulaukusių 80 metų žmonių serga senatvine silpnaprotyste. Prie smerties esantys pacientai, būna, ir apsišika, ir apsivemia. Jų vėmalai tau tikriausiai irgi liudija dievulio egzistavimą?

[Vilius]

Ir vel nusišnekate, žmogaus smegenys yra greitesnės, nei dabartiniai kompiuteriai.

Gal norit prieš mano 8 metų senumo laptopą persimesti skaičiavimo iki milijardo rungtyje?.. Nebevarkit, jau pralaimėjot

[Akela]

Prašyčiau nenusinterpretuoti. Pabandysiu parašyti kaip įmanoma papraščiau, kitą kartą, dar ir įliustruosiu, kad tik suprastumėte. Taigi, kalba ėjo apie tai, jog jeigu evoliucija, yra aklas, nekoordinuojamas gamtos procesas ir kadangi akivaizdu, kad žmogus yra jo padarinys, besiremdamas savo racionalumu ir protu, laisvai gali apsigauti, nes nebelieka apsoliučių kriterijų (apsoliuti moralė, gėris, blogis, nebeegzistuoja).

Imkim pavyzdį: mažą piktų hipotetinių iksiukų populiaciją (sakykim, visaėdžiai agresyvūs bandomis gyvenanntys žinduoliai).
Tada:
1.Sakykim, pernelyg agresyvius ir saviškus be reikalo žudančius - turinčius daugiau agresyvumą lemiančių genų - iš bandos išspiria lauk ir jie žūna nepalikę palikuonių (kitaip grėstų visai bandai/rūšiai). Tuo pat metu skatinamas agresyvumas svetimų atžvilgiu, nes tokie individai nekenkia saviems, tačiau turi resursų kovoti su išorės agresoriais. Taip vyksta tiek genetinė atranka, tiek formuojamos socialinės strategijos.
2.Išgyvenant, arba konkuruojant su kitomis rūšimis (pvz ygrikiukais) ar bandomis dėl maisto, gyvybingesnės tos iksiukų grupės, kuriose individai labiau rūpinsi saviškiais (imtinai vaikais) - automatiškai daugiau išgyvenusių palikuonių, didesnės iksiukų bandos, daugiau karių galinčių ginti savus bei pulti priešus…
Taip iksiukų (ir ne tik) evoliucijos procesas susikoordinuoja pats save iš vidaus – išgyvena tik tie genai ir socialinės strategijos, kurios daro vienas grupes pranašesnes už kitas (O vėliau, jau susijungusias grupes, pranašesnes už kitas rūšis ar gamtos stichiją.)
Kaip matot, ikiukams neprireikė, kad kas nors “iš viršaus” nuleistų absoliučią moralę – tam tikri populiacijai naudingi socialiniai sprendimai (dėsniai)bei taisyklės atsirado natūralios atrankos būdu – gyvybingesnės ir gausesnės buvo tos populiacijos, kurios pasirinko altruistiškesnę artimui savo strategiją, išliko jų genai ir socialinės strategijos. Pasirinkę kitas strategijas žuvo ar tai kitaip pralaimėjo kovą dėl resursų.
Tiek apie moralės šaknis, o absoliutus blogis ir neegzistuoja – net jeigu mus ryt priplotų iš už mėnulio išniręs asteroidas, tai nebūtų absoliutus blogis, tai tebūtų eilinė nesekmė prakutusioms žemės rūšims.

Kadangi, kolega taip mėgstate Dawkinso dantuku fėjas, pacituosiu Dawkinsa, nes jau totaliai į pievas pjaunate.
"Antgamtinio kūrėjo buvimas ar nebuvimas vienareikšmiškai yra mokslinis klausimas". "Ar Jėzaus tėvas buvo žmogus, ar gimdymo metu jo motina buvo skaisti mergelė?" "Nesvarbu, ar yra, ar nėra išlikusių įrodymų, pagal kuriuos būtų galima nuspręsti, - tai vis tiek mokslinis klausimas".

Žinoma, mokslas (kadangi apima vias realybės sritis) prie progos tiria ir su religijomis bei kultais susietus mitus ar istorinius faktus (pvz religiotyra, kuri yra sekuliarus mokslas, tiria religijas). Tačiau, nors galima ištirti “mačiusių” Dantukų fėją psichinę būseną, pačią Dantukų fėją ant laboratorinio stalo paguldyti labai sunku, nes tikintieji Dantukų Fėja visada turės argumentą, kad tai “netikra Dantukų Fėja”, ir jos egzistavimas neįrodo, jog nėra kitos (jau tikros) Dantukų Fėjos, kurią mokslininkams pasiekti rankos per trumpos. (Pvz, jei nebėra prasmės kovoti su evoliucijos teorija, Dievas “paslepiamas” tiesiog giliau, neištirtose srityse. Kol bus bent viena “balta dėmė” – o taip bus dar labai ilgai – ten visada bus “Dantukų Fėjos” slėptuvė. Todėl nėra prasmės specialiai jos ieškoti – apsimoka sistemingai ryškint visas baltas dėmes ir tiek. Kuo ir užsiima mokslas.)

Ir vel nusišnekate, žmogaus smegenys yra greitesnės, nei dabartiniai kompiuteriai.

Atskirose rungtyse (Vilius minėjo jau) kompiuteris jau dabar aplošia žmogų – prisiminkit šachmatininkus. O toliau:

Jei Muro dėsnis, pagal kurį procesorių sparta kas 18 mėnesių padidėja 2 kartus, veiks toliau, tai 2020 m. kompiuterio galia prilygs žmogaus smegenų galiai, o 2060 m. kompiuterio galia prilygs visų Žemėje gyvenančių žmonių smegenų galiai.

(http://lt.wikipedia.org/wiki/Superkompiuteris )
Bet kuriuo atveju, kompiuteris turi tokias savybes (ir galimybes) apdirbti bei laikyti informacijai, kokios neturi žmogaus smegenys. (Imtinai ir apjungti daugelio žmonių intelektualines pastangas per internetinius tinklus.)

Vėjus kalbate, parašiau, vieno garsiausių krikščionių apologeto Oxfordo profesoriaus išsakytą mintį, apie kančios problemą. Visiškai tai nesusije nei su Dievo minčių skaitymu, nei su būrimais.

Dėl Oxfordo profesoriaus - apeliavimas į autoritetą (lot. argumentum ad verecundiam), autoriteto argumentas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių loginių argumentacijos klaidų (wiki). O psichologines kančios problemas gali padėti išspręsti psichologai, psichiatrai, pasirinkta teisingesnė gyvenimo strategija... ar net eutanazija (blogiausiu atveju). Dėl Dievo minčių skaitymo - darote tai kiekvieną kartą, kai tikinate, ką turi daryti/daro Dievas. Pvz: "Dievas nekeičia pastovios materijos"
O iš kur žinot? Jis jums asmeniškai tai sakė?