Kunigai katalikai jums metą iššūkį.

[melodetektorius]

Na, jei kunigai meta iššūkį, tai ateistas turi tai priimti: Su laiku atsakymus rasite čia:
http://dievukapines.wordpress.com/

[Augustas]

Na, jei kunigai meta iššūkį, tai ateistas turi tai priimti: Su laiku atsakymus rasite čia:
http://dievukapines.wordpress.com/

Atleiskite, o šito tinklapio (žiūr. nuorodą žemiau) jau nebeužtenka?

http://klauskateisto.lt/

[Lionginas]

Katekizme rašoma apie žmogaus sielą (t.y. apie dvasinę sielą), bet ne apie gyvūno sielą (kuri nėra dvasinė), ir vartojama daugiau žodžio "dvasia" prasme (čia tuo atveju, jei, kaip rytų ortodoksai, skirsime kūną, sielą ir dvasią). Tai štai, mūsų, žmonių, sielos, kadangi jos yra dvasinės, tai yra nemirtingos, ir po mirties turi galimybę patirti įvairių nuotykių.

O va dar truputis iš to paties KBK:
"363 Šventajame Rašte žodis siela ne kartą reiškia žmogaus gyvybę arba visą žmogaus asmenį. Tačiau juo pavadinama ir tai, kas žmoguje yra intymiausia ir vertingiausia, kuo jis labiausiai panašus į Dievą: „siela“ – tai žmogaus dvasinis pradmuo."

"367 Kartais siela ir dvasia laikomos skirtingais dalykais. Šv. Paulius meldžia, kad „dvasią, sielą ir kūną“ Dievas išlaikytų nepeiktinus „mūsų Viešpaties Jėzaus atėjimui“ (1 Tes 5, 23). Bažnyčia moko, kad tas skirtumas nereiškia sielos dvilypumo. „Dvasia“ pasakoma, kad nuo pat savo sukūrimo žmogus yra skirtas antgamtiniam tikslui ir kad malonė gali iškelti jo sielą ligi bendrystės su Dievu."

http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N1163E.html

Viskas aišku. Taigi problema tik ta, kad klausime buvo pavartotas ne tas žodis. Ką atsakytų kunigas, jei klausime vietoj "siela" būtų pavartota teisinga sąvoka "dvasinė siela"? Klausimas irgi būtų nesąmonė dėl kokių nors evazionimų?

Kitaip tariant, pažinimas nestovi vietoje, o vystosi toliau. Ir vystosi ne tik materialia prasme, bet taip ir dvasine prasme. T.y. vis geriau pažįstami ne tik materialūs dalykai, bet taip pat ir moraliniai bei dvasiniai dalykai. Tad nieko nuostabaus tame kitime nėra.

Na taip, visos idėjos vystosi, taip pat ir mokslas. Skirtumas tik tas, kad naujos žinios, pavyzdžiui, moksle, daro įtaką visoms kitoms sritims - mokslas yra idėjų avangarde. Tuo tarpu religija dažniausiai tik integruoja tas idėjas, kurias visi jau žino ir jomis vadovaujasi. Čia ir yra didžiausias teologų galvos skausmas. Pavyzdžiui, reikia suderinti embriologiją su sielos idėja. Čia tenka iš naujo išrasti daugybę savokų, sinonimų ir šiaip visokių evazionimų tikintis, kad klausimas niekada nebus užduotas taip, kad atsakantysis galėtų į jį atsakyti, nes klausiančiajam tiesiog nusibos jį vis iš naujo perfrazuoti Jei ankstesnių šimtmečių teologai dar turėjo tikslą atsakyti į klausimus, tai šių laikų teologų pagrindinis tikslas - padaryti, kad visi klausimai būtų kvaili išskyrus tuos, į kuriuos jau yra vadovėliniai atsakymai.

[Augustas]

Katekizme rašoma apie žmogaus sielą (t.y. apie dvasinę sielą), bet ne apie gyvūno sielą (kuri nėra dvasinė), ir vartojama daugiau žodžio "dvasia" prasme (čia tuo atveju, jei, kaip rytų ortodoksai, skirsime kūną, sielą ir dvasią). Tai štai, mūsų, žmonių, sielos, kadangi jos yra dvasinės, tai yra nemirtingos, ir po mirties turi galimybę patirti įvairių nuotykių.

O va dar truputis iš to paties KBK:
"363 Šventajame Rašte žodis siela ne kartą reiškia žmogaus gyvybę arba visą žmogaus asmenį. Tačiau juo pavadinama ir tai, kas žmoguje yra intymiausia ir vertingiausia, kuo jis labiausiai panašus į Dievą: „siela“ – tai žmogaus dvasinis pradmuo."

"367 Kartais siela ir dvasia laikomos skirtingais dalykais. Šv. Paulius meldžia, kad „dvasią, sielą ir kūną“ Dievas išlaikytų nepeiktinus „mūsų Viešpaties Jėzaus atėjimui“ (1 Tes 5, 23). Bažnyčia moko, kad tas skirtumas nereiškia sielos dvilypumo. „Dvasia“ pasakoma, kad nuo pat savo sukūrimo žmogus yra skirtas antgamtiniam tikslui ir kad malonė gali iškelti jo sielą ligi bendrystės su Dievu."

http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N1163E.html

Viskas aišku. Taigi problema tik ta, kad klausime buvo pavartotas ne tas žodis. Ką atsakytų kunigas, jei klausime vietoj "siela" būtų pavartota teisinga sąvoka "dvasinė siela"? Klausimas irgi būtų nesąmonė dėl kokių nors evazionimų?

Matote, daroma prielaida, kad jei būtų vartojami teisingi terminai, visiškai suprantant, ką tie terminai reiškia, tai tokie klausimai, kaip gerb.Isengard'o, neturėtų kilti iš viso. Nes tas klausimas liudija, kad klausėjas (sąmoningai ar ne) painioja skirtinguose lygmenyse esančius dalykus - religijos objektą ir embriologijos objektą.

Kitaip tariant, pažinimas nestovi vietoje, o vystosi toliau. Ir vystosi ne tik materialia prasme, bet taip ir dvasine prasme. T.y. vis geriau pažįstami ne tik materialūs dalykai, bet taip pat ir moraliniai bei dvasiniai dalykai. Tad nieko nuostabaus tame kitime nėra.

Na taip, visos idėjos vystosi, taip pat ir mokslas. Skirtumas tik tas, kad naujos žinios, pavyzdžiui, moksle, daro įtaką visoms kitoms sritims - mokslas yra idėjų avangarde. Tuo tarpu religija dažniausiai tik integruoja tas idėjas, kurias visi jau žino ir jomis vadovaujasi. Čia ir yra didžiausias teologų galvos skausmas. Pavyzdžiui, reikia suderinti embriologiją su sielos idėja. Čia tenka iš naujo išrasti daugybę savokų, sinonimų ir šiaip visokių evazionimų tikintis, kad klausimas niekada nebus užduotas taip, kad atsakantysis galėtų į jį atsakyti, nes klausiančiajam tiesiog nusibos jį vis iš naujo perfrazuoti Jei ankstesnių šimtmečių teologai dar turėjo tikslą atsakyti į klausimus, tai šių laikų teologų pagrindinis tikslas - padaryti, kad visi klausimai būtų kvaili išskyrus tuos, į kuriuos jau yra vadovėliniai atsakymai.

Na, nepasakyčiau, kad teologų tikslas yra padaryti, kad visi klausimai būtų kvaili. Teologijos problema yra ta, kad jinai priversta kalbėti analogijomis. Todėl Jums ir atrodo, kad teologai kažką kvailina ar bando apkvailinti. Dėl viso kito Jūsų komentare

[Lionginas]

Matote, daroma prielaida, kad jei būtų vartojami teisingi terminai, visiškai suprantant, ką tie terminai reiškia, tai tokie klausimai, kaip gerb.Isengard'o, neturėtų kilti iš viso. Nes tas klausimas liudija, kad klausėjas (sąmoningai ar ne) painioja skirtinguose lygmenyse esančius dalykus - religijos objektą ir embriologijos objektą.

Tvarka, taigi negalima painioti religijos objekto ir embriologijos objekto. Tokiu atveju, kuo būtent nedoras yra abortas, kai jis atliekamas embriologijos objektui?

[Augustas]

Matote, daroma prielaida, kad jei būtų vartojami teisingi terminai, visiškai suprantant, ką tie terminai reiškia, tai tokie klausimai, kaip gerb.Isengard'o, neturėtų kilti iš viso. Nes tas klausimas liudija, kad klausėjas (sąmoningai ar ne) painioja skirtinguose lygmenyse esančius dalykus - religijos objektą ir embriologijos objektą.

Tvarka, taigi negalima painioti religijos objekto ir embriologijos objekto. Tokiu atveju, kuo būtent nedoras yra abortas, kai jis atliekamas embriologijos objektui?

Abortas yra nedoras tuo pačiu, kuo būtų nedoras ir Liongino nugalabijimas, nors Lionginas ir nebūtų nieko blogo padaręs. Abortų klausimas yra ne religijos klausimas, bet moralės klausimas. Čia nereikia jokios religijos, kad nuspręstum dėl aborto moralumo ar nemoralumo.

[Lionginas]

Abortas yra nedoras tuo pačiu, kuo būtų nedoras ir Liongino nugalabijimas, nors Lionginas ir nebūtų nieko blogo padaręs. Abortų klausimas yra ne religijos klausimas, bet moralės klausimas. Čia nereikia jokios religijos, kad nuspręstum dėl aborto moralumo ar nemoralumo.

Tai kad aš ir embrionas esame labai labai skirtingi, kodėl čia mums turėtų būti taikomos kitos taisyklės? Ar tas pats taikoma ir pavyzdžiui žiurkių embrionams, kurie kur kas panašesni į žmogaus embrioną, nei aš?

[Ozito]

Turiu klausima, gal tikintieji atsakys, nes klausk kunigo neatsako. Jei aš buvau geras tai miręs patenku i dangų, kur gera ir malonu, kur nėra jokio streso o vat mano vaikas, buvo visiškas padugnė, prievartautojas ir žudikas, tai kas be ko jis eina i pragarą. Bet tai kaip čia išeina ? aš dangui, turėsiu žiūrėt kaip mano vaikas dega ugnyse ? Taigi čia koks sielvartas, amžinai žiūrėt i kenčiantį vaiką...

[Augustas]

Turiu klausima, gal tikintieji atsakys, nes klausk kunigo neatsako. Jei aš buvau geras tai miręs patenku i dangų, kur gera ir malonu, kur nėra jokio streso o vat mano vaikas, buvo visiškas padugnė, prievartautojas ir žudikas, tai kas be ko jis eina i pragarą. Bet tai kaip čia išeina ? aš dangui, turėsiu žiūrėt kaip mano vaikas dega ugnyse ? Taigi čia koks sielvartas, amžinai žiūrėt i kenčiantį vaiką...

Esmė yra ta, kad nė vienas iš mūsų, jei pateksime į Dangų, nežiūrėsime į kenčiančius savo padugnes vaikus, tėvus ar kitus giminaičius, sutuoktinius, numylėtinius. Taip bus todėl, kad paprasčiausiai akių nuo Dievo atitraukti negalėsime. Tokie būsime laimingi.
O kas dėl padugnių vaikų ar kitų mūsų giminaičių ir draugų, kurie tupės Pragare, tai matysime, kad jie patys tą savo likimą pasirinko, kaip ir mes pasirinkome savąjį, ir dėl to nė kiek nesigraudinsime, nes jie (lygiai taip pat, kaip ir mes) pasirinko tai, kas jiems atrodė geriausia.

[Plikas]

Turiu klausima, gal tikintieji atsakys, nes klausk kunigo neatsako. Jei aš buvau geras tai miręs patenku i dangų, kur gera ir malonu, kur nėra jokio streso o vat mano vaikas, buvo visiškas padugnė, prievartautojas ir žudikas, tai kas be ko jis eina i pragarą. Bet tai kaip čia išeina ? aš dangui, turėsiu žiūrėt kaip mano vaikas dega ugnyse ? Taigi čia koks sielvartas, amžinai žiūrėt i kenčiantį vaiką...

Esmė yra ta, kad nė vienas iš mūsų, jei pateksime į Dangų, nežiūrėsime į kenčiančius savo padugnes vaikus, tėvus ar kitus giminaičius, sutuoktinius, numylėtinius. Taip bus todėl, kad paprasčiausiai akių nuo Dievo atitraukti negalėsime. Tokie būsime laimingi.
O kas dėl padugnių vaikų ar kitų mūsų giminaičių ir draugų, kurie tupės Pragare, tai matysime, kad jie patys tą savo likimą pasirinko, kaip ir mes pasirinkome savąjį, ir dėl to nė kiek nesigraudinsime, nes jie (lygiai taip pat, kaip ir mes) pasirinko tai, kas jiems atrodė geriausia.

O čia laisva valia nebus pažeista? Juk negalėsime rinktis ką apie padugnes manyti ir dėl jų graudintis ar ne.

[OMG!WTF?]

Vadinasi danguje visi tampa sociopatais. Šauni religija.

[Vilius]

Taip bus todėl, kad paprasčiausiai akių nuo Dievo atitraukti negalėsime.

Kažkaip iškrypėliškai skamba. Niekad nepagalvojot, kad jūsų dievas turi narciziškų polinkių? Pažiūrėkim į simptomus:

In many cases, people with narcissistic personality disorder:

• Are self-centered and boastful
• Seek constant attention and admiration
• Consider themselves better than others
• Exaggerate their talents and achievements
• Believe that they are entitled to special treatment
• Are easily hurt but may not show it
• Set unrealistic goals
• May take advantage of others to achieve their goals

Other common traits of narcissistic personality disorder include the following:

• Preoccupation with fantasies that focus on unlimited success, power, intelligence, beauty, or love
• Belief that he or she is "special" and unique, and can only be understood by other special people
• Expectation that others will automatically go along with what he or she wants
• Inability to recognize or identify with the feelings, needs, and viewpoints of others
• Envy of others or a belief that others are envious of him or her
• Hypersensitivity to insults (real or imagined), criticism, or defeat, possibly reacting with rage, shame, and humiliation
• Arrogant behavior and/or attitude

Beveik tikslus dievo elgesio aprašymas gaunasi

[Augustas]

Turiu klausima, gal tikintieji atsakys, nes klausk kunigo neatsako. Jei aš buvau geras tai miręs patenku i dangų, kur gera ir malonu, kur nėra jokio streso o vat mano vaikas, buvo visiškas padugnė, prievartautojas ir žudikas, tai kas be ko jis eina i pragarą. Bet tai kaip čia išeina ? aš dangui, turėsiu žiūrėt kaip mano vaikas dega ugnyse ? Taigi čia koks sielvartas, amžinai žiūrėt i kenčiantį vaiką...

Esmė yra ta, kad nė vienas iš mūsų, jei pateksime į Dangų, nežiūrėsime į kenčiančius savo padugnes vaikus, tėvus ar kitus giminaičius, sutuoktinius, numylėtinius. Taip bus todėl, kad paprasčiausiai akių nuo Dievo atitraukti negalėsime. Tokie būsime laimingi.
O kas dėl padugnių vaikų ar kitų mūsų giminaičių ir draugų, kurie tupės Pragare, tai matysime, kad jie patys tą savo likimą pasirinko, kaip ir mes pasirinkome savąjį, ir dėl to nė kiek nesigraudinsime, nes jie (lygiai taip pat, kaip ir mes) pasirinko tai, kas jiems atrodė geriausia.

O čia laisva valia nebus pažeista? Juk negalėsime rinktis ką apie padugnes manyti ir dėl jų graudintis ar ne.

Nemanau, nes mes tiesiog pripažinsime tų padugnių laisva valia padarytą sprendimą būti kuo toliau nuo mūsų. Va ir viskas.

Vadinasi danguje visi tampa sociopatais. Šauni religija.

Ne, sociopatais mes tikrai netapsime. Juk kaip džiaugsmas dėl savo pasirinkimo daro mus sociopatais?
Mes tiesiog džiaugsimės savo pasirinkimu ir tuo pačiu gailėsimės tų, kurie pasirinko kitaip. Tie galbūt džiaugsis savo pasirinkimu ir gailėsis mūsų, kad mes pasirinkome ne taip, kaip jie.

Taip bus todėl, kad paprasčiausiai akių nuo Dievo atitraukti negalėsime.

Kažkaip iškrypėliškai skamba. Niekad nepagalvojot, kad jūsų dievas turi narciziškų polinkių? Pažiūrėkim į simptomus:

...
Beveik tikslus dievo elgesio aprašymas gaunasi

Matote, Viliau, kur yra Jūsų iškeltos problemos esmė? Problema yra žmogaus laisva valia (kurios egzistavimo Jūs kažkaip nenorit pripažinti). Ją irgi suteikė Dievas ir suteikė būtent tam, kad žmogus pats laisvai galėtų pasirinkti, ar jam garbinti Dievą, ar kažką kitą (pvz., save patį). Kitaip tariant, mes galime rinktis, ką mes norime garbinti, ir tą galimybę mums užtikrina pats Dievas. Taigi, matome, kad Dievas tikrai nesilaiko įsikibęs savo paties garbės. O toks garbės nesilaikymas su narcisizmu, mano nuomone, nedera. Todėl Dievas nėra narciziškas.

[Plikas]

Esmė yra ta, kad nė vienas iš mūsų, jei pateksime į Dangų, nežiūrėsime į kenčiančius savo padugnes vaikus, tėvus ar kitus giminaičius, sutuoktinius, numylėtinius. Taip bus todėl, kad paprasčiausiai akių nuo Dievo atitraukti negalėsime. Tokie būsime laimingi.
O kas dėl padugnių vaikų ar kitų mūsų giminaičių ir draugų, kurie tupės Pragare, tai matysime, kad jie patys tą savo likimą pasirinko, kaip ir mes pasirinkome savąjį, ir dėl to nė kiek nesigraudinsime, nes jie (lygiai taip pat, kaip ir mes) pasirinko tai, kas jiems atrodė geriausia.

O čia laisva valia nebus pažeista? Juk negalėsime rinktis ką apie padugnes manyti ir dėl jų graudintis ar ne.

Nemanau, nes mes tiesiog pripažinsime tų padugnių laisva valia padarytą sprendimą būti kuo toliau nuo mūsų. Va ir viskas.

Apie tai ir šneku. Kaip ir ką manyti, apie degančiuosius pragere, rinktis negalėsime - visiems bus įdiegta vienoda nuomonė. Kaip pats sakei - visi, be išimčių. Ir su "Augusto laisvos valios teorija" tai nesipjauna.
Bet jei dievulis padarytų, kad žmonės nesielgtų blogai (oh what the hell, bent tokia smulkmena, kaip nustotų prievartauti), tai jau būtų baisus laisvos valios pažeidimas ir dievuliui to daryti negalima.
Manęs Augusto hipokritiškumas ir šališkumas čia nenustebino, bet man pasidarė įdomu. Ar Augusto tokios dvejamintės praktikavimas nevargina?

matome, kad Dievas tikrai nesilaiko įsikibęs savo paties garbės.

4 iš 10 dievo įsakymų, sako priešingai

[Ozito]

Kazkaip idomiai cia, taip iseina, kad laisva valia mes turime tik budami gyvi, nes kai mirsim nebeturesim pasirinkimo, turesim arba degt pragare, arba patirt nesibaigianti orgazma ziurint i dieva. O tas pragaras is vis briedas kazkoks, dievas mylintis visus ir be galo gailestingas, su gailesciu ziuri kaip milijardai sielu rekia is skausmo degdami pragare (kokio velnio dievas kure pragara ?), praso pogalbos, o jis gali jiems padet (nes visagalis) bet nepadeda nes gerbia ju apsisprendima. Ir dar, kaip su tais zmonem kurie turi genumutacija ar kazkoki ten chromosomu sutrikima, kuriu "skausmo slenkstis" labai aukstas ir jie beveik nejaucia jokio skausmo, tai kaip tokiam paaiskint, kad pragare jis kes skausma amzinai ?

[Augustas]

Kazkaip idomiai cia, taip iseina, kad laisva valia mes turime tik budami gyvi, nes kai mirsim nebeturesim pasirinkimo, turesim arba degt pragare, arba patirt nesibaigianti orgazma ziurint i dieva.

Taip. Bet tai reiškia, kad pildosi Liongino, Viliaus (ir kitų, panašiai kaip jie mąstančių, žmonių) svajonė - mes Danguje (aišku, jei mums pavyks nukeliauti į Dangų) negalėsime daryti jokio blogio kitiems, ir niekas negalės mums padaryti jokio blogio.

O tas pragaras is vis briedas kazkoks, dievas mylintis visus ir be galo gailestingas, su gailesciu ziuri kaip milijardai sielu rekia is skausmo degdami pragare (kokio velnio dievas kure pragara ?),...

O tai kur tą niekšą A.Hitlerį su J.Stalinu ir kitais panašiais į juos ponais dėti? Į Dangų jie nenori (nes, pvz., A.Hitleriui ten yra per daug žydų tautybės žmonių) ir laisva valia tikrai ten neis. Taigi ir lieka tik viena galimybė - pasiųsti juos visus ten, kur nėra Dangaus, nes Dangaus jie nenori. O ta būsena, kur nėra Dangaus, ir yra vadinama Pragaru.

...praso pogalbos, o jis gali jiems padet (nes visagalis) bet nepadeda nes gerbia ju apsisprendima.

Taigi, kad pragariečiai neprašo jokios pagalbos iš Dievo, nes Dievas, Pragare esančiųjų nuomone, esąs jų priešas. Kaipgi prašysi pagalbos to, kurį laikai savo priešu?

Ir dar, kaip su tais zmonem kurie turi genumutacija ar kazkoki ten chromosomu sutrikima, kuriu "skausmo slenkstis" labai aukstas ir jie beveik nejaucia jokio skausmo, tai kaip tokiam paaiskint, kad pragare jis kes skausma amzinai ?

O tai kam tokį žmogų gąsdinti niekais, kurių tikrai nebus? Žmogaus patiriamas skausmas (fizinis ir psichinis) ir kančia tėra tik vargana analogija, kuri gali būti laisvai pakeista kokia nors kita analogija.

[Augustas]

O čia laisva valia nebus pažeista? Juk negalėsime rinktis ką apie padugnes manyti ir dėl jų graudintis ar ne.

Nemanau, nes mes tiesiog pripažinsime tų padugnių laisva valia padarytą sprendimą būti kuo toliau nuo mūsų. Va ir viskas.

Apie tai ir šneku. Kaip ir ką manyti, apie degančiuosius pragere, rinktis negalėsime - visiems bus įdiegta vienoda nuomonė. Kaip pats sakei - visi, be išimčių. Ir su "Augusto laisvos valios teorija" tai nesipjauna.
Bet jei dievulis padarytų, kad žmonės nesielgtų blogai (oh what the hell, bent tokia smulkmena, kaip nustotų prievartauti), tai jau būtų baisus laisvos valios pažeidimas ir dievuliui to daryti negalima.
Manęs Augusto hipokritiškumas ir šališkumas čia nenustebino, bet man pasidarė įdomu. Ar Augusto tokios dvejamintės praktikavimas nevargina?

Tai Danguje mes ir negalėsime elgtis blogai. O čia, t.y. šiame gyvenime, mes turime galimybę laisvai rinktis. Ką pasirinksim čia, tą ir turėsime Anapilyje. Ir tai yra normalus, puikiai beveik visiems šio forumo nariams tikriausiai pažįstamas priežasties ir pasekmės dėsningumas.

Manęs Augusto hipokritiškumas ir šališkumas čia nenustebino, bet man pasidarė įdomu. Ar Augusto tokios dvejamintės praktikavimas nevargina?

Atleiskite, o kodėl čia dvejamintė?

matome, kad Dievas tikrai nesilaiko įsikibęs savo paties garbės.

4 iš 10 dievo įsakymų, sako priešingai

Abejotinas teiginys apie Dekalogą ir Dievą, nes tas pats Dievas suteikia galimybę pasiųsti Jį patį ir visą Dekalogą į Peru.

[Plikas]

Nemanau, nes mes tiesiog pripažinsime tų padugnių laisva valia padarytą sprendimą būti kuo toliau nuo mūsų. Va ir viskas.

Apie tai ir šneku. Kaip ir ką manyti, apie degančiuosius pragere, rinktis negalėsime - visiems bus įdiegta vienoda nuomonė. Kaip pats sakei - visi, be išimčių. Ir su "Augusto laisvos valios teorija" tai nesipjauna.
Bet jei dievulis padarytų, kad žmonės nesielgtų blogai (oh what the hell, bent tokia smulkmena, kaip nustotų prievartauti), tai jau būtų baisus laisvos valios pažeidimas ir dievuliui to daryti negalima.
Manęs Augusto hipokritiškumas ir šališkumas čia nenustebino, bet man pasidarė įdomu. Ar Augusto tokios dvejamintės praktikavimas nevargina?

Tai Danguje mes ir negalėsime elgtis blogai. O čia, t.y. šiame gyvenime, mes turime galimybę laisvai rinktis. Ką pasirinksim čia, tą ir turėsime Anapilyje. Ir tai yra normalus, puikiai beveik visiems šio forumo nariams tikriausiai pažįstamas priežasties ir pasekmės dėsningumas.

Tai, Augustai, apsispręsk - yra ar nėra laisvos valios rojuje?