Religingumas ir asmenybės savybės

Kas yra dievas? Kokie yra argumentai už ar prieš dievo egzistavimą? Kuri religija teisinga?
Post Reply
User avatar
Kita
pradedantis
Posts: 263
Joined: 2006-03-14 14:53
Location: Klaipėda

2012-05-16 15:17

Sveiki,

Rašau kursinį darbą tema apie religingumo/nereligingumo sąsajas su asmenybės savybėmis.
Labai svarbus kiekvieno jūsų dalyvavimas.

Jeigu bus įdomu, galėsiu pasidalinti gautais rezultatais.

Apklausa uždaryta. Ačiū dalyvavusiems tyrime!
Last edited by Kita on 2012-05-18 20:29, edited 1 time in total.
„Pasaulis neatsiskleidžia mums betarpiškai. Tarp mūsų ir pasaulio visada yra pasaulio atvaizdas. <...> Mes visada atsiliekame per žingsnį, o mūsiškis pasaulio suvokimas visada tėra suvokimo prisiminimas. Mes amžinai prisimename ką tik įvykusią, ką tik praėjusią akimirką.“ (Carlos Castaneda „Sakmės apie jėgą“)
Augustas
senbuvis
Posts: 1814
Joined: 2012-05-03 18:44

2012-05-16 19:13

Įdomiausia dėl tikslios gimimo datos. Negi Panelė tiki astrologija? :shock: :)
User avatar
Vilius
administratorius
Posts: 3753
Joined: 2004-04-19 12:28
Location: Bruxelles

2012-05-16 20:35

Augustas wrote:Įdomiausia dėl tikslios gimimo datos. Negi Panelė tiki astrologija? :shock: :)
Gal tik kontrolė, kad patikrinti, ar teisingai nurodytas amžius ;)
User avatar
Kita
pradedantis
Posts: 263
Joined: 2006-03-14 14:53
Location: Klaipėda

2012-05-17 07:49

Taip, tas klausimas kontrolinis. :)
Jau ne vienam kilo šitas klausimas, kam ta gimimo data. :lol:
„Pasaulis neatsiskleidžia mums betarpiškai. Tarp mūsų ir pasaulio visada yra pasaulio atvaizdas. <...> Mes visada atsiliekame per žingsnį, o mūsiškis pasaulio suvokimas visada tėra suvokimo prisiminimas. Mes amžinai prisimename ką tik įvykusią, ką tik praėjusią akimirką.“ (Carlos Castaneda „Sakmės apie jėgą“)
User avatar
Kita
pradedantis
Posts: 263
Joined: 2006-03-14 14:53
Location: Klaipėda

2012-05-31 12:55

Tyrimo rezultatai.

Tarp tikėjimo ir asmenybės sąmoningumo faktoriaus yra silpna tiesioginė koreliacija. Kadangi dauguma tikinčiųjų tiriamųjų imtyje buvo krikščionys, tai sunku analizuoti tikėjimo savybes atsietai nuo religijos. Taigi, sąsajos bus aptartos analizuojant religingumo aspektus.
Vidinis religingumas taip pat silpnai tiesiogiai koreliuoja su sąmoningumo faktoriumi. Vidinis religingumas – tai tikėjimas, vadovavimasis religinėmis tiesomis bei religinių praktikų darymas. Kaip minėta anksčiau, į sąmoningumo faktorių įeina kompetencija, tvarka, pareigingumas, tikslo siekimas, savidrausmė ir apdairumas. Ši asmenybės dimensija apima organizavimo, planavimo, užduočių išsikėlimo procesus, atsargumą, kruopštumą, atsakingumą bei pasiekimų poreikį. Akivaizdu, kad tiek vadovavimuisi religinėmis tiesomis, tiek religinių praktikų atlikimui gali prireikti tokių asmenybės savybių. Laikantis religinių tiesų, reikia savidrausmės ir pareigingumo. Atliekant religines praktikas dažnai svarbios kompetencijos, kruopštumo ir kartais pareigingumo asmenybės savybės.
Išorinis religingumas silpnai atvirkščiai koreliuoja su atvirumu patyrimui ir tiesiogiai sąmoningumu. Išorinis religingumas – tai priklausymas religijai, religijos svarba bei religinių susibūrimų lankymas. Tikriausiai akivaizdu, kad lankant religinius susibūrimus yra svarbios tokios savybės kaip pareigingumas ir savidrausmė. Išoriškai religingi žmonės pareigingai lanko bažnyčią ar kitus religinius susibūrimus. Atvirumo patyrimui faktorių sudaro fantazija, estetiškumas, jausmai, veikla, idėjos ir vertybės. Žemi atvirumo patyrimui rezultatai siejami su abejingumu, konservatyvaus požiūrio laikymusi, žemiškumu, siauresniu pomėgių ratu. Greičiausiai, išoriškai religingi žmonės yra konservatyvesni, kadangi jie laiko religiją svarbia jų gyvenime. Galbūt jiems atsakymus į visus gyvenimo klausimus suteikia religija, todėl jie neieško naujų idėjų ir nesidomi naujais dalykais. Taigi, negalima pritarti Allport (1998) nuomonei, jog netikinčių žmonių intelektinė raida vienpusė, kad jie atmeta kitas smalsumą žadinančias sritis, kadangi ryšys yra atvirkštinis. Religingi individai mažiau atviri patyrimui, mažiau domisi įvairiomis gyvenimo sritimis, yra mažiau smalsūs. Greičiausiai, šie individai, būdami smalsūs, tiesiog liko prie religijos, o ne yra mažai smalsūs dėl to, kad priklauso religijai. Smalsesni žmonės ieško atsakymų ir už religijos ribų, atranda kitokių žinių ir todėl religijos atsisako kaip pernelyg siauros pasaulį interpretuojančios sistemos. Saroglou (2010) metaanalizėje nustatė, jog fundamentalizmas susijęs su žemu atvirumu patyrimui, taigi, mūsų tyrime taip pat rasta ši sąsaja. Tačiau nepatvirtinta Saroglou ir kt. (2008) hipotezė apie išorinio religingumo sąsajas su neurotizmu, kadangi mūsų tyrime tokių sąsajų nerasta.
Bendras religingumas silpnai atvirkščiai koreliuoja su atvirumu patyrimui ir tiesiogiai su sąmoningumu. Kadangi bendras religingumas susideda tiek iš vidinio, tiek iš išorinio religingumo, tai jam galioja prie abiejų aspektų paminėti paaiškinimai. Kaip ir ankstesniuose tyrimuose (Saroglou ir kt., 2008), nustatytos sąsajos tarp religingumo ir sąmoningumo faktoriaus. Kitaip nei ankstesniuose tyrimuose, mūsų tyrime nerasta statistiškai reikšmingų sąsajų tarp religingumo ir sutariamumo. Galbūt tai yra išskirtinis Lietuvos imties bruožas, kadangi lyginami tyrimai buvo atliekami kitose šalyse, tad ir religingumo pobūdis ten šiek tiek skiriasi. Saroglou ir kt. (2008) tyrime buvo rasta sąsajų tarp religingumo ir kai kurių atvirumo patyrimui aspektų, nors su bendru atvirumu patyrimui religingumas nekoreliavo. Mūsų tyrime su atvirumu patyrimui reikšmingai koreliavo išorinis ir bendras religingumas. Vis tik visos rastos sąsajos yra silpnos ir neleidžia vienų kintamųjų prognozuoti pagal kitus. Galbūt būtų rastos stipresnės koreliacijos, jeigu analizuotume ne tik pagrindinius bruožus, bet ir atskirus jų aspektus.
Žemo religingumo tiriamųjų atvirumo patyrimui vidurkis aukštesnis negu vidutinio religingumo tiriamųjų. Greičiausiai, žemo religingumo asmenys yra atviresni patyrimui, kadangi nepriklausydami jokiai religijai, jie neturi ir iš anksto paruoštų klausimų į visus gyvenimo klausimus. Taigi, jie intelektualiai smalsesni. Nors tarp žemo ir aukšto religingumo nerasta statistiškai reikšmingų skirtumų atvirumo patyrimui dimensijoje, tačiau matome, kad žemo religingumo tiriamųjų atvirumo patyrimui vidurkis aukštesnis ne tik už vidutinio, bet ir už aukšto religingumo tiriamųjų vidurkį. Galbūt didesnėje imtyje, ar labiau reprezentatyvioje imtyje, rastume statistiškai reikšmingus skirtumus ir tarp žemo bei aukšto religingumo.
Tiek žemo, tiek vidutinio religingumo tiriamųjų sąmoningumo faktoriaus vidurkis žemesnis negu aukšto religingumo tiriamųjų. Aukštesnio religingumo asmenys dažniau vadovaujasi religinėmis tiesomis, dažniau atlikinėja religines praktikas bei lanko religinius susibūrimus, o tai, greičiausiai, reikalauja tokių asmenybės savybių kaip pareigingumas, planavimas, kruopštumas ir savidrausmė.
Krikščionių tiriamųjų ekstraversijos vidurkis yra aukštesnis negu nekrikščionių tiriamųjų. Į ekstraversijos dimensiją įeina šiluma, visuomeniškumas, savęs įtvirtinimas, aktyvumas, sužadinimo siekimas ir teigiamos emocijos. Ekstraversija – tai socialumas, aktyvumas, šnekumas, atkaklumas, optimizmas. Gali būti, jog tokie rezultatai gauti dėl to, kad krikščionys dažniau lanko bažnyčią, todėl jie yra visuomeniški ir socialūs. Nepriklausantys jokiai religijai tiriamieji nelanko jokių religinių susibūrimų, o priklausančių kitoms religijoms mažai, be to, dauguma jų tiesiog apjungia kelias religijas ir vadovaujasi savo supratimu, todėl taip pat religinius susibūrimus lanko rečiau. Arba galbūt ekstravertai dažniau pasirenka būti religijos nariais dėl to, kad galėtų patenkinti savo bendravimo poreikius. Saroglou ir kt. (2008) tyrime religingumas su ekstraversija nekoreliavo, todėl galbūt tai galima būtų įvardinti kaip bruožą, skiriantį Ispanijos ir Lietuvos religingus individus. Arba šis skirtumas pasireiškė dėl to, kad Saroglou ir kt. tyrė tik studentus, o mūsų tyrime dalyvavo įvairaus amžiaus individai.
Krikščionių tiriamųjų atvirumas patyrimui yra žemesnis negu nekrikščionių. Šis rezultatas paaiškinamas analogiškai, kaip buvo aiškinami skirtumai tarp religingų bei nereligingų žmonių. Krikščionys turi savo ideologiją, savo pasaulio sampratą, todėl neieško atsakymų į klausimus apie pasaulį. Jie konservatyvesni, turi statiškas vertybes ir nesidomi naujomis idėjomis. Taip pat mažiau atviri patyrimui individai neieško atsakymų į gyvenimo klausimus, nesidomi naujais dalykais, nėra smalsūs, todėl jie neieško tiesos už religijos ribų.
Priklausančių kokiai nors religijai tiriamųjų ekstraversijos faktoriaus vidurkis didesnis negu nepriklausančių jokiai religijai. Tai paaiškinama analogiškai krikščionių ir nekrikščionių palyginimui – priklausantys religijai tiriamieji dažniau lanko religinius susibūrimus, todėl yra visuomeniškesni, socialesni. Nepriklausantiems jokiai religijai atkrenta viena sričių, kurioje gali pasireikšti šios asmenybės savybės, todėl jie yra labiau intravertiški. Tiksliau, negalima sakyti, kad jie nepriklauso jokiai religijai ir dėl to yra intravertiški, nereikėtų šio ryšio laikyti priežastiniu. Jeigu tarp priklausymo religijai ir ekstraversijos yra priežastinis ryšys, greičiausiai, priežastis būtų ekstraversija, t.y. ekstravertiški žmonės siekia visuomeniškumo, yra aktyvesni, socialesni, todėl, kad patenkintų savo socialinius poreikius, prisijungia prie kokios nors religijos.
Nepriklausančių jokiai religijai tiriamųjų atvirumo patyrimui vidurkis didesnis negu priklausančių kokiai nors religijai. Šis skirtumas taip pat jau paaiškinant lyginant religingus bei nereligingus tiriamuosius bei krikščionis ir nekrikščionis. Nepriklausantys jokiai religijai tiriamieji yra konservatyvesni ir atsakymus į klausimus gauna iš religijos. Kalbant apie priežastinį ryšį, greičiausiai, atviri patyrimui tiriamieji nepasitenkina religijos siūlomomis pasaulio interpretacijomis, jiems reikia kažko daugiau, jų intelektinis smalsumas didesnis, todėl jie pasirenka nepriklausyti jokiai religijai bei ieškoti atsakymų į savo klausimus už religinės pasaulėžiūros ribų.
Priklausančių kokiai nors religijai tiriamųjų sąmoningumo faktoriaus vidurkis aukštesnis negu nepriklausančių jokiai religijai. Šis skirtumas būtų sunkiai paaiškinamas žiūrint į priklausymą religijai kaip į atsietą, nepriklausomą nuo religingumo reiškinį. Dauguma kokiai nors religijai priklausančių tiriamųjų dar ir praktikavo religiją bei vaikščiojo į religinius susibūrimus, o sąmoningumo faktorius labiau siejasi būtent su šiais veiksmais, o ne priklausymu religijai savaime. Be to, skirtumas, nors ir statistiškai reikšmingas, tačiau nėra didelis, todėl tikėtina, kad esant didesnei imčiai jo net nebūtų.
Tikinčių dievą tiriamųjų sąmoningumo vidurkis aukštesnis negu abejojančių dievo buvimu. Tikinčiųjų sąmoningumo vidurkis yra aukštesnis negu netikinčiųjų. Netikinčių dievo tiriamųjų atvirumo patyrimui vidurkis aukštesnis negu abejojančių dievo buvimu. Kadangi tikėjimas tirtoje imtyje, greičiausiai, neatsiejamas nuo religingumo, tai šiems gautiems skirtumams paaiškinti tinka tie patys paaiškinimai kaip ir lyginant religingus ir nereligingus tiriamuosius.
„Pasaulis neatsiskleidžia mums betarpiškai. Tarp mūsų ir pasaulio visada yra pasaulio atvaizdas. <...> Mes visada atsiliekame per žingsnį, o mūsiškis pasaulio suvokimas visada tėra suvokimo prisiminimas. Mes amžinai prisimename ką tik įvykusią, ką tik praėjusią akimirką.“ (Carlos Castaneda „Sakmės apie jėgą“)
kabanga
naujokas
Posts: 2
Joined: 2012-05-10 16:42

2012-05-31 15:05

Kažkaip keistai tyrimo rezultatuose nepateiktas nei vienas skaičius. Pvz būtų įdomu sužinoti kiek dalyvių buvo apklausta, koks gautas skaitinis (ar koks kitoks) įvertinimas atvirumo patyrimui, sąmoningumo, ekstraversijos kriterijams tikinčiųjų ir netikinčiųjų grupėse.
Nepriklausantys jokiai religijai tiriamieji yra konservatyvesni ir atsakymus į klausimus gauna iš religijos.
- Įdomus teiginys, šitai išaiškėjo iš tyrimo?
User avatar
Kita
pradedantis
Posts: 263
Joined: 2006-03-14 14:53
Location: Klaipėda

2012-05-31 20:19

Apklausti 127 tiriamieji. 53,5 % vyrai ir 46,5 % moterys.
Daugiausia (26 %) tiriamųjų yra netikintys dievo, 16,5 % tiriamųjų teigia žiną, kad dievo nėra, 15,7 % tiriamųjų teigia žiną, kad dievas yra, ir tiek pat tiki dievą. 26 % tiriamųjų užima vieną ar kitą abejojimo dievo egzistavimu poziciją.
49,6 % tiriamųjų yra žemo religingumo, 29,1 % vidutinio religingumo ir 21,3 % aukšto religingumo.
41,7 % tiriamųjų priklauso krikščionybei, 8,7 % – kitai religijai ir 49,6 % tiriamųjų nepriklauso jokiai religijai.

Vidurkiai.

Žemas-Vidutinis-Aukštas religingumas:
Neurotizmas 49,734 52,932 49,401
Ekstraversija 47,115 46,208 48,430
Atvirumas 60,240 54,717 56,613
Sutariamumas 47,117 46,701 50,506
Sąmoningumas 41,443 41,860 48,687

Krikščionys ir nekrikščionys.
Neurotizmas 50,488 50,672
Ekstraversija 49,694 45,295
Atvirumas 53,299 61,126
Sutariamumas 49,248 46,619
Sąmoningumas 44,709 41,955

Nepriklausantys religijai ir priklausantys kokiai nors religijai.
Neurotizmas 50,967 50,229
Ekstraversija 45,026 49,201
Atvirumas 60,620 55,143
Sutariamumas 47,245 48,180
Sąmoningumas 41,444 44,739

Tikintys-abejojantys-netikintys
Neurotizmas 49,680 53,592 49,442
Ekstraversija 47,074 47,592 46,891
Atvirumas 56,885 54,616 60,564
Sutariamumas 48,563 48,229 46,775
Sąmoningumas 46,512 41,243 41,717
kabanga wrote:
Nepriklausantys jokiai religijai tiriamieji yra konservatyvesni ir atsakymus į klausimus gauna iš religijos.
- Įdomus teiginys, šitai išaiškėjo iš tyrimo?
Žemas atvirumas patyrimui rodo konservatyvumą. Čia tiesiog rezultatų interpretacijos.
„Pasaulis neatsiskleidžia mums betarpiškai. Tarp mūsų ir pasaulio visada yra pasaulio atvaizdas. <...> Mes visada atsiliekame per žingsnį, o mūsiškis pasaulio suvokimas visada tėra suvokimo prisiminimas. Mes amžinai prisimename ką tik įvykusią, ką tik praėjusią akimirką.“ (Carlos Castaneda „Sakmės apie jėgą“)
User avatar
NSO
pradedantis
Posts: 159
Joined: 2011-03-23 23:19

2012-06-16 22:01

O kaip įvertintas šis tyrimas buvo, jei ne paslaptis? :-)
Augustas
senbuvis
Posts: 1814
Joined: 2012-05-03 18:44

2012-06-17 10:25

NSO wrote: O kaip įvertintas šis tyrimas buvo, jei ne paslaptis? :-)
Kaip įvertintas visas kursinis darbas? :) Juk panelė Kita rašė kursinį darbą, už kurį turėjo atsiskaityti savo dėstytojams.
User avatar
Kita
pradedantis
Posts: 263
Joined: 2006-03-14 14:53
Location: Klaipėda

2012-06-17 13:37

NSO wrote:O kaip įvertintas šis tyrimas buvo, jei ne paslaptis? :-)
Įvertintas – ta prasme, pažymys? :) 9, bet iš esmės dėl to, kad darbo vadovė šūdą sumalė. ;)
Šiaip viena komisijos narė prikibo prie to, kad žinojo mano poziciją religijos atžvilgiu, todėl jai pasirodė, kad esu šališka. Na, bet mano atrasti dalykai panašūs į kitų atradimus tokiais pat tyrimais, taigi... :)
„Pasaulis neatsiskleidžia mums betarpiškai. Tarp mūsų ir pasaulio visada yra pasaulio atvaizdas. <...> Mes visada atsiliekame per žingsnį, o mūsiškis pasaulio suvokimas visada tėra suvokimo prisiminimas. Mes amžinai prisimename ką tik įvykusią, ką tik praėjusią akimirką.“ (Carlos Castaneda „Sakmės apie jėgą“)
Augustas
senbuvis
Posts: 1814
Joined: 2012-05-03 18:44

2012-06-17 13:51

Kita wrote:
NSO wrote:O kaip įvertintas šis tyrimas buvo, jei ne paslaptis? :-)
Įvertintas – ta prasme, pažymys? :) 9, bet iš esmės dėl to, kad darbo vadovė šūdą sumalė. ;)
Šiaip viena komisijos narė prikibo prie to, kad žinojo mano poziciją religijos atžvilgiu, todėl jai pasirodė, kad esu šališka. Na, bet mano atrasti dalykai panašūs į kitų atradimus tokiais pat tyrimais, taigi... :)
:thumbsup: Sveikinimai su l.geru darbo įvertinimu. O visiškas nešališkumas tokioje srityje kaip religija vargiai įmanomas. Vis tiek asmeninė pozicija išlenda.
User avatar
Kita
pradedantis
Posts: 263
Joined: 2006-03-14 14:53
Location: Klaipėda

2012-06-18 14:35

Augustas wrote: :thumbsup: Sveikinimai su l.geru darbo įvertinimu. O visiškas nešališkumas tokioje srityje kaip religija vargiai įmanomas. Vis tiek asmeninė pozicija išlenda.
Esmė, kad rėmiausi autoriais, kurie gal yra labiau religingi negu nereligingi, todėl mano nusistatymas prieš religiją nelabai ką galėjo nulemti.
„Pasaulis neatsiskleidžia mums betarpiškai. Tarp mūsų ir pasaulio visada yra pasaulio atvaizdas. <...> Mes visada atsiliekame per žingsnį, o mūsiškis pasaulio suvokimas visada tėra suvokimo prisiminimas. Mes amžinai prisimename ką tik įvykusią, ką tik praėjusią akimirką.“ (Carlos Castaneda „Sakmės apie jėgą“)
User avatar
Kita
pradedantis
Posts: 263
Joined: 2006-03-14 14:53
Location: Klaipėda

2012-06-18 23:27

KU. Taip, įprasta ir būtina. 2 kurse be empirinės dalies, 3 kurse – jau su. O ką? Kitur ne tas pats?
„Pasaulis neatsiskleidžia mums betarpiškai. Tarp mūsų ir pasaulio visada yra pasaulio atvaizdas. <...> Mes visada atsiliekame per žingsnį, o mūsiškis pasaulio suvokimas visada tėra suvokimo prisiminimas. Mes amžinai prisimename ką tik įvykusią, ką tik praėjusią akimirką.“ (Carlos Castaneda „Sakmės apie jėgą“)
Post Reply