is kur atsirado Dievas?

Kas yra dievas? Kokie yra argumentai už ar prieš dievo egzistavimą? Kuri religija teisinga?
Post Reply
User avatar
son
senbuvis
Posts: 2630
Joined: 2005-04-05 08:31
Location: Kaunas/London

2005-04-05 08:53

Kylant Judos genciai is daugelio senoves zydu dievu issiskyre vyriausiasis genties dievas-Jahve tapes vyriausiuoju o veliau ir vieninteliu visu zydu dievu. dar veliau tapo visu krikscioniu dievu...

buciau labai dekingas jei kas duotumet nuorodu i informacija apie Judos genties mitologija ir dievybes. (taip pat istorija).
User avatar
Snukis
senbuvis
Posts: 3214
Joined: 2004-06-03 18:27
Location: Kaunas
Contact:

2005-04-05 10:39

son wrote:Kylant Judos genciai is daugelio senoves zydu dievu issiskyre vyriausiasis genties dievas-Jahve tapes vyriausiuoju o veliau ir vieninteliu visu zydu dievu. dar veliau tapo visu krikscioniu dievu...
Jeigu taip tiksliau, tai Jahve buvo semitu genciu dievas (semitai - labai plati genciu grupe). Labiausiai Jahve buvo garbinamas arameju is kuriu atklyde busimieji zydai (gal jau ir - zydai) pereme. Bet tai ne vien tik is arameju perimtas dievas. Zydu dievo "portretas" sudetinis: dalis paimta is Mesopotamijos, dalis is Egipto, dalis finikieciu dievu kilmes. Pvz.: Zoroastras (Zaratustra) Ahuramazdos (Ormuzdo) didysis pranasas rode savo mokytiniams lygiai tokius pacius stebuklus, kokius demonstravo Moze su zydu dievo pagalba. Pagal laikmeti mazdaug atitinka judaizmo ir zoroasrizmo kultu atsiradimas. Zoroastras gime siuolaikinio Azerbaidziano teritorijoje, o labiausiai paplites zoroastrizmas buvo Persijoj ir Mesopotamijoj (Ormuzdo sasiauris pavadintas kaip tik del to, kad tenai vandeni praskyre bei vandeniu vaiksciojima demonstravo savo mokiniams Zoroastras).
Linku sugretinanciu is paziuros skirtingas religijas vargu ar rasi. Kazkaip tai vengiama daryti, nors daugelio religiju istakas/stebuklus/dievus ir kt. galima surasti seniausiuose kultuose - Egipto (Pta), Mesopotamijos (Baalas).
User avatar
son
senbuvis
Posts: 2630
Joined: 2005-04-05 08:31
Location: Kaunas/London

2005-04-05 10:52

Snukis wrote:Ormuzdo sasiauris pavadintas kaip tik del to, kad tenai vandeni praskyre bei vandeniu vaiksciojima demonstravo savo mokiniams Zoroastras).
Linku sugretinanciu is paziuros skirtingas religijas vargu ar rasi. Kazkaip tai vengiama daryti, nors daugelio religiju istakas/stebuklus/dievus ir kt. galima surasti seniausiuose kultuose - Egipto (Pta), Mesopotamijos (Baalas).
na vaiksciojimas ant vandens ka dare kristus tai pasakojimas paimtas is graiku mitologijos juru dievo poseidono. bet apie jahves kilme radau kad jis buvo vyriausias judos genties dievas. taciau daugiau info nesugebu niekur rasti..
meginsiu toliau ieskoti dekui uz pagalba. kas del religiju lyginimo ir ju apraso tai siek tiek yra cia:
http://www.beliefnet.com/
beje ten dar yra testas religinem paziurom nustatyti :D
User avatar
Snukis
senbuvis
Posts: 3214
Joined: 2004-06-03 18:27
Location: Kaunas
Contact:

2005-04-05 11:12

son wrote:na vaiksciojimas ant vandens ka dare kristus tai pasakojimas paimtas is graiku mitologijos juru dievo poseidono.
Graiku mitologija susiformavo esan laaaabai dideliai Egipto itakai. Net dievu struktura jie pereme is egiptieciu Pta kulto. Poseidonas tikrai nera pirmasis dievas vaiksciojes vandeniu. :wink:
son wrote:bet apie jahves kilme radau kad jis buvo vyriausias judos genties dievas. taciau daugiau info nesugebu niekur rasti..
Judeja yra ta teritorija (tiksliau - dalis) kur kazkada gyveno aramejai.
son wrote:meginsiu toliau ieskoti dekui uz pagalba. kas del religiju lyginimo ir ju apraso tai siek tiek yra cia:
http://www.beliefnet.com/
beje ten dar yra testas religinem paziurom nustatyti :D
Sekmes, bet tokie linkai yra gana pavirsutinisku ziniu saltiniai. Norint atsikapstyti viska nuo pradziu, reikia jau rimtesnio istorijos studijavimo.
User avatar
son
senbuvis
Posts: 2630
Joined: 2005-04-05 08:31
Location: Kaunas/London

2005-04-05 11:16

Snukis wrote: Sekmes, bet tokie linkai yra gana pavirsutinisku ziniu saltiniai. Norint atsikapstyti viska nuo pradziu, reikia jau rimtesnio istorijos studijavimo.
studijuojam studijuojam.. na man nebutinai linkas tinka ir knygu pavadinimai su autoriais gi ne tik prie kompo sedziu..

p.s.na o del egipto itakos graikam ne nedrisciau gincytis...
User avatar
Nomad
senbuvis
Posts: 5460
Joined: 2004-04-18 09:50
Location: Kaunas
Contact:

2005-04-05 17:05

Egiptas gal ir darė kažkokią įtaką graikų dievams, Snuki, tačiau tikrai ne esminę. Graikų religija tuometiniame pasaulyje buvo unikali - būtent tuo, kad:

1. Dievai gyveno visai šalia - ant realaus Olimpo kalno :)
2. Dievai užsiiminėjo visai žmogiškais dalykais ir apskritai atrodė žmogiškai, išskyrus kelias didesnes galias.
3. Su dievais būdavo bendraujama vos ne kaip su lygiais. Nenusisekus derliui, žemdirbystės dievas būdavo išpeikiamas ;)

Tokius dievus pagimdė pakankamai racionalistinė graikų mąstysena. Atitikmens tais laikais nebuvo.
User avatar
Snukis
senbuvis
Posts: 3214
Joined: 2004-06-03 18:27
Location: Kaunas
Contact:

2005-04-05 18:30

Nomad wrote:Egiptas gal ir darė kažkokią įtaką graikų dievams, Snuki, tačiau tikrai ne esminę. Graikų religija tuometiniame pasaulyje buvo unikali - būtent tuo, kad:

1. Dievai gyveno visai šalia - ant realaus Olimpo kalno :)
2. Dievai užsiiminėjo visai žmogiškais dalykais ir apskritai atrodė žmogiškai, išskyrus kelias didesnes galias.
3. Su dievais būdavo bendraujama vos ne kaip su lygiais. Nenusisekus derliui, žemdirbystės dievas būdavo išpeikiamas ;)

Tokius dievus pagimdė pakankamai racionalistinė graikų mąstysena. Atitikmens tais laikais nebuvo.
1. Egipto (Ne ho Pta (suabejojau dabar) ar - Het ha Pta) pavadinimas nurodo, kad - "cia gyvena dievas Pta/dievo Pta dvasios buveine, nors teritorija kur jie gyveno vadindavo ir - "Msr", kas reiskia mazdaug - juodzemis - Nilo teikiama derlinga zeme.
2. Egipto dievai uzsiiminejo irgi zmogiska veikla - kariavo tarpusavyje, turejo specialu maista, bei buvo vaizduojami "zmogiskais", kaip ir veliau graiku dievai, kurie mego igyti zmogiskaji pavidala. Nors buvo dievybes - Gaja, Uranas..., kurie niekada "nebuvo" zmogisko pavidalo. Gaja buvo vaizduojama moterimi - vaisingumo simboliu atsiradusiu matriarchato metu.
3. Nereiksmingus dievus (ju simbolius) egiptieciai tiesiog ismesdavo ir uzmirsdavo. Is cia beje terminas - uzmirsti dievai. pagrindiniai dievai kaip Pta, Amonas-Ra, Oziris, Horas niekada nebuvo peikiami ar pn.. kaip ir Dzeusas, Hera, Atene...
4. Graikai paveldejo is egiptieciu dievu struktura - "Pradinis" dievas - pagrindinis/sutverejas, pagrindiniai pagrindinio dievo pagalbininkai atsakingi uz ypatingai svarbias gyvenimo sritis, vietines reiksmes dievai, kurie labiau aukstinami tik kazkuriam regione (pavyzdziui Amonas iskilo kaip pagrindinis dievas tik tada kai atsirado faraonu dinastija is regiono, kur Amonas buvo labiausiai garbinamas), ir kupeta visokiu pusdieviu, dvasiu...
Skirtumas tarp graikisko ir egiptietisko dievu panteonu yra tas, kad graikiskas atsirado veliau ir buvo labiau "pritaikytas" zmoniskoms reikmems (Panasiai kaip ivairiu kartu VW Passat modeliai). Beje, patys graikai niekada neneige, o net kartais ir pabrezdavo, kad ju dievai turi tiesioginius rysius su Egipto dievais (tarsi ne siaip sau, o - "aristokratiskos kilmes") bei daug ko mokesi is egiptieciu patirties. Graikai patys sakydavo, kad pakol jie lakste paskui ozkas plikom subinem, Egipte jau buvo auksta kultura.
P.S. Is egiptieciu graikai paveldejo ir kitu dievu neneigima. Ta prasme jiems buvo normalu, kad kitose salyse yra savi dievai. Posakis - "su savu statutu i svetima vienuolyna neinama" atsirado anksciau nei gali atrodyti.
User avatar
Moshiah
skeptikas
Posts: 659
Joined: 2004-04-22 14:45
Location: Yerushalaim de-Lita

2005-04-06 13:11

Hi!
Pamokanti istorija:
Karta atejo pagonis pas rabina ir sako: Mes esame daugumoje - ko musu nesiklausote?
Rabinas atsake: Ar tikrai esate daugumoje? Papasakok apie savo sheimyninius reikalus.
Tas atsake: Na taip turiu bedu su sunumis - kaskart eidami valgyti susipesha kuriam stabukui padekoti.
Rabinas ir sako: Tai kokia chia dauguma jei patys tarpusavyje nesutariate koki stabuka garbinti!
MORALE:
Tokia pat kaip ir pasakechioje apie streliu kieki rankoje - kai daug nesulauzhysi o po viena lengvai.

son ir kiti
Man tikrai juokinga girdeti "teorijas" apie judaizmo "atsiradima" ish egiptiechiu (ar kitu) religijos.
Visu pirma jau Adomas (aka pirmasis zhmogus) zhinojo apie Tikra Dieva.
Todel nenuostabu kad atskiri pagonys shia ideja shiek tiek ishlaike.
Beje apie pagonybe.
Jos atsiradima salygojo ne "bandymas aishkinti gamta" (kas yra tiesiog pritempimas uzh ausu iki Darvino) bet zhinojimas kad nors yra Vienintelis Dievas bet pasaulis gauna ish Jo "parama" per tam tikrus dvasinius (angelus???) objektus.
Pagonybe tebuvo tu "pasiuntiniu/kanalu" pakelimas i "bosu" lygi.
Ir pinigu siekimas yra labai geras to pavyzdys.
Juk pinigai tera beverchiai popiergaliai ir ju verte palaiko zhmoniu tikejimas ju verte.
Bet netgi tada ju verte turi palaikyti dar ir "bankai" kitaip tai tikrai bus popiergaliai.
Kazhkuria prasme stabukai yra "tushti chekiai" bet zhmones pamirshta kad be Banko pagalbos ir sutikimo chekis yra bevertis aka padirbinejimas.
Jei netiki pabandyk atsiskaityti banke pvz 1900 metu rusu monetomis arba padirbtu chekiu - patikesi manimi.
User avatar
Legionas
senbuvis
Posts: 2539
Joined: 2004-11-03 12:17
Location: Sask

2005-04-06 13:16

Moshiah wrote: Juk pinigai tera beverchiai popiergaliai ir ju verte palaiko zhmoniu tikejimas ju verte.
Bet netgi tada ju verte turi palaikyti dar ir "bankai" kitaip tai tikrai bus popiergaliai.
Pinigu verte atsiranda ne is tikejimo ju verte, o is pinigus leidziancio banko isipareigojimo padengti pinigu verte kitokiomis vertybemis.
User avatar
Moshiah
skeptikas
Posts: 659
Joined: 2004-04-22 14:45
Location: Yerushalaim de-Lita

2005-04-06 13:20

Na gerai "tikejimu banku".
Tai nekeichia kitos posto dalies esmes.
Beje ir aukso (o juo ir padengiama) verte yra salygine.
Verte turi tik gyvybe sveikata protine veikla etc.
User avatar
Legionas
senbuvis
Posts: 2539
Joined: 2004-11-03 12:17
Location: Sask

2005-04-06 13:21

Moshiah wrote: Visu pirma jau Adomas (aka pirmasis zhmogus) zhinojo apie Tikra Dieva.
Todel nenuostabu kad atskiri pagonys shia ideja shiek tiek ishlaike.
chi chi chi. Adomas tau ta pats sake ar kaip?
User avatar
Legionas
senbuvis
Posts: 2539
Joined: 2004-11-03 12:17
Location: Sask

2005-04-06 13:24

Moshiah wrote: Beje ir aukso (o juo ir padengiama) verte yra salygine.
O stai auksu pinigu vyriausybes dejau jau simta metu nebedengia.
User avatar
Moshiah
skeptikas
Posts: 659
Joined: 2004-04-22 14:45
Location: Yerushalaim de-Lita

2005-04-06 13:29

Su bezhdzhionemis ( :D :D :D ) nekalbu.

Anekdotas:
Petriukas pirma karta ishgirdo apie Darvino teorija ir klausia tevo.
Tas atsako:
Nezhinau kaip tu bet ash tai tikrai ne ish bezhdzhiones kiles!

Rimtai:
Tikejimas mokslu pavojingesnis uzh visas pasaulio religijas drauge sudejus...
Religijos moko (kartais nesekmingai) morales o mokslas "amoralus" t.y. jam nera morales ribu.
O be elementarios morales jokia visuomene neishgyvens.
Arba bent jau nebegales vadintis zhmonemis.
User avatar
Vajezus
emeritas
Posts: 3808
Joined: 2004-04-19 11:19
Location: Vilnius
Contact:

2005-04-06 13:43

Legionas wrote:O stai auksu pinigu vyriausybes dejau jau simta metu nebedengia.
Lito patikimumo istatymas wrote: 1 straipsnis. Lito patikimumo užtikrinimas
Lietuvos banko išleisti į apyvartą litai yra visiškai padengti aukso atsargomis ir Lietuvos banko konvertuojamos užsienio valiutos rezervu.
7x
senbuvis
Posts: 1822
Joined: 2004-07-16 21:43

2005-04-06 14:29

Moshiah wrote:Religijos moko (kartais nesekmingai) morales o mokslas "amoralus" t.y. jam nera morales ribu.
Sure ir turime daug pavizdziu ish istorijos, kaip tas baisusis mokslas prazude tukstancius. Dekui Klounams, kad jie ishrado religijas, kurios palaiko moralumo balansa visuomeneje.

Beje man labai patiko terminas "amoralus mokslas". Mielas Moshiah, kaip manai, krepshinis - moralus ar amoralus?
User avatar
Legionas
senbuvis
Posts: 2539
Joined: 2004-11-03 12:17
Location: Sask

2005-04-06 14:45

Moshiah wrote:Su bezhdzhionemis ( :D :D :D ) nekalbu.
Mes nors vystomes :) O tamsta ir busi toks kaip tave dievas nulipde is molio :)
User avatar
Vajezus
emeritas
Posts: 3808
Joined: 2004-04-19 11:19
Location: Vilnius
Contact:

2005-04-06 14:46

7x wrote: Beje man labai patiko terminas "amoralus mokslas". Mielas Moshiah, kaip manai, krepshinis - moralus ar amoralus?
Be abejo - amoralus! Juk tiek sirgaliu mushtyniu ivyksta del kashes, ir del fules taip pat :)
User avatar
Moshiah
skeptikas
Posts: 659
Joined: 2004-04-22 14:45
Location: Yerushalaim de-Lita

2005-04-06 14:53

Morale yra kazhkas nusakantis zhmogaus santykius su visuomene ir palaikantis jo teises (prigimtines nes ju nori kiekvienas nuo gimimo) i gyvybe sveikata ir kitka (beveik konstitucija bet yra skirtumu).
Mokslas kaip tik tokiu santykiu nekontroliuoja.
Beje sportas irgi.
Teises sistemos bando tai daryti bet ju esmine klaida - nusikaltimu egzistavimo prielaida.
Be nusikaltimu teises sistema zhlugtu.
O tai ir yra amoralu.
Apskritai mokslas yra kaip peilis - gali nudurti o gali ir gyvybe ishgelbeti.
Shiaip yra du dalykai kuriais naudojasi "blogi zhmones": pinigai ir mokslas.
Aishkinu:
Pinigu troshkimas yra ne "savas" zhmogui nes pvz mazhi vaikai lengvai dalyvauja jiems "nenaudinguose" mainuose (zhaislas i saldaini) nes jiems rupi DABARTIS ir jos sukelti norai.
O pinigu KAUPIMAS yra ilgalaikis procesas.
O mokslas kilo ish noro "buti protingesniam uzh save pati".
Jau nekalbant kad mokslas apie 99,99% sudarytas ish prielaidu.
Todel remtis kazhkieno nepagristomis idejomis yra kvaila.
Galima ir reikia jas TIKRINTI bet jomis tiketi yra tas pats kaip tiketi fantastais.
Netychia gali ir sutapti bet tai ishimtis o ne taisykle.
Ir dar ash todel ir sakiau kad mokslas amoralus kad jis bando morale nustumti i shali.
Vien jau prilyginimas zhmogaus gyvunui sukelia abejones - tai kam buti geru? Mes gi gyvenam dzhunglese!
O chia ir krenta morale...
Zhmogaus troshkimas gauti viska iki begalybes (shitas jau yra vaikishkas) ir sukelia nora pasinaudoti kvailomis "teorijomis" ir nusimesti bet kokia atsakomybe.
Mokslas - tai lengviausias budas nusimesti morales ir atsakomybes svori.
Bet tai prazhuties kelias...
Kalbu ne apie mokslo laimejimus bet apie juo besinaudojanchius kvailius.
Tikrasis mokslas atidengia shio pasaulio paslapties skraiste bet jis neturi daryti ish zhmogaus gyvuno.....
Post Reply