Šiuo atveju kalbėta tik apie mylinčius tėvus iš taip vadinamųjų "normalių" šeimų. O kad asocialūs ar į juos panašūs tėvai būna pikti ir nemyli savo vaikų bei nemylėdami jų juos (savo vaikus) dar ir pakankina (pvz., muša arba ignoruoja juos, arba ...), tai jau savaime suprantama. Jau vien nemylėdami vaikų vaikams automatiškai daro skriaudą.Vilius wrote:O tai nemylintys tėvai kažkokiu magišku būdu nustoja būti tėvais? O gal nemylinčių tėvų psichologinis smurtas nustoja būti psichologiniu smurtu? Nesupratau šios jūsų replikos.Augustas wrote:Pateikite konkrečių pavyzdžių iš asmeninės Tamstos, D3mone, pažįstamų patirties, nes man sunku įsivaizduoti, kaip taip gali nutikti, kad savo vaiką mylintys tėvai kankintų jį psichologiškai.
Prietaru diegimas mokyklose
Ne buvo "kalbėta", o jūs kažkodėl pradėjot kaišioti tą savo meilę į diskusiją apie psichologinį smurtą. Aš tik (nesėkmingai) pabandžiau suprasti, prie ko čia meilė...Augustas wrote:Šiuo atveju kalbėta tik apie mylinčius tėvus iš taip vadinamųjų "normalių" šeimų.
Čia gerb. D3mono kaltė, o ne mano. Juk tai jis iškėlė tą rimtą problemą (kai tėvai savo vaikus verste verčia eiti į bažnyčią) ir pavadino tai psichologiniu smurtu. Taigi, tas užuomarša užmiršo apibrėžti, apie kokius konkrečiai tėvus jis kalba - ar apie tuos, kurie myli savo vaikus, ar apie tuos, kurie savo vaikų nemyli.Vilius wrote:Ne buvo "kalbėta", o jūs kažkodėl pradėjot kaišioti tą savo meilę į diskusiją apie psichologinį smurtą. Aš tik (nesėkmingai) pabandžiau suprasti, prie ko čia meilė...Augustas wrote:Šiuo atveju kalbėta tik apie mylinčius tėvus iš taip vadinamųjų "normalių" šeimų.
P.S. O Jūs, Viliau, (kaipo prityręs diskutuotojas) galėjote ir patikslinti, paklausdamas gerb. D3mono, apie kokius tėvus eina kalba. Tada mažiau nesusipratimų būtų.
Ką manė ir ko nemanė D3monas palikime D3monui. Apie tėvus kurie "myli" ir kurie "nemyli" kalbą pradėjote būtent jūs. Iš to galima padaryti išvadą jog jūsų požiūriu skiriasi smurtas, kurį naudoja "mylintys" ir "nemylintys" tėvai?Augustas wrote: Čia gerb. D3mono kaltė, o ne mano. Juk tai jis iškėlė tą rimtą problemą (kai tėvai savo vaikus verste verčia eiti į bažnyčią) ir pavadino tai psichologiniu smurtu. Taigi, tas užuomarša užmiršo apibrėžti, apie kokius konkrečiai tėvus jis kalba - ar apie tuos, kurie myli savo vaikus, ar apie tuos, kurie savo vaikų nemyli.
P.S. O Jūs, Viliau, (kaipo prityręs diskutuotojas) galėjote ir patikslinti, paklausdamas gerb. D3mono, apie kokius tėvus eina kalba. Tada mažiau nesusipratimų būtų.
Visiškai teisingai. Taip yra todėl, kad mylintys tėvai smurto savo vaiko atžvilgiu stengiasi nenaudoti, o jei kartais jiems pasitaiko suklysti auklėjant savo vaiką, tai tokios klaidos dažniausiai būna ištaisomos, atsiprašant vaiko už padarytą klaidą ir daugiau prie jo toje srityje nepriekabiaujant.aivaras wrote:Iš to galima padaryti išvadą jog jūsų požiūriu skiriasi smurtas, kurį naudoja "mylintys" ir "nemylintys" tėvai?Augustas wrote: Čia gerb. D3mono kaltė, o ne mano. Juk tai jis iškėlė tą rimtą problemą (kai tėvai savo vaikus verste verčia eiti į bažnyčią) ir pavadino tai psichologiniu smurtu. Taigi, tas užuomarša užmiršo apibrėžti, apie kokius konkrečiai tėvus jis kalba - ar apie tuos, kurie myli savo vaikus, ar apie tuos, kurie savo vaikų nemyli.
P.S. O Jūs, Viliau, (kaipo prityręs diskutuotojas) galėjote ir patikslinti, paklausdamas gerb. D3mono, apie kokius tėvus eina kalba. Tada mažiau nesusipratimų būtų.