Skeptikų / skeptikių forumas

RB wrote:

Akela wrote:Reikės paklausinėt, kaip čia taip Ir, ar tai dažnas, ar pavienis reiškinys.

Pažįstu nemažai Vilniaus jėzuitų gimnazijos alumni, nė vieno stipriai tikinčio tarp jų nėra. Nuo agnostikų ar tiesiog abejingų šiam klausimui iki pasyvių ateistų.

Iki aktyvių ateistų

Čia norėčiau pacituoti internete matytą frazę: niekada nesiųskite savo sūnaus į krikščionišką mokyklą, nes jis sužinos apie religiją pakankamai, kad tyčiotųsi visą likusį gyvenimą.

Jei domina kažkas iš priešo teritorijos, klauskit.

Akela wrote: Jei tai tendencija, tai kunigų seminarijoje tikinčių į Dievą ir seminaristų skaičius neturėtų sutapti

Pamenu is knygos apie Stalino jaunyste, kad Tbilisio kunigu seminarija buvo ateistu ir revoliucionieriu kalve.

D3monas wrote: Nežinojau. Pakomentuok plačiau, jei gali.

manau pakaks ir vieno pvz. - Clinton Richard Dawkins

D3monas wrote: Bet privilegija turėti klases, net jei jose mokosi nepakankamas skaičius mokinių,

neturi tokios privilegijos

D3monas wrote: teisė diegti savą ideologiją, tai turi šiokį tokį ekonominį svorį.

tai neekonominis "svoris" labiau politinis

D3monas wrote:Jei mokykla būtų kuriama po ateizmo vėliava, ji tokių privilegijų ne tik neturėtų, bet dar ir būtų pasmerkta, kaip žmogaus sąžinės laisvę paminanti organizacija, skatinanti religinę nesantaiką ar dar ką nors.

nori pasakyti, kad visuomenės nuomone - ateizmas pamina sąžinės ir žodžio laisvę? ir būtų pasmerktas?? Aš manau, kad tikras ateizmas yra konstruktyvus, o ne vien sarkastiška religijų kritika. Mokyti vaikus liberalaus požiūrio į aplinką, etikos, filosofijos, estetikos disciplinų vietoj religinių dogmų, nebūtų visuomenės pasmerktas, tikrai nemanau.

SCnazi wrote:neturi tokios privilegijos

http://www.balsas.lt/naujiena/510843/katalikiskos-mokyklos-statusas-issigelbejimas-nuo-pertvarkos/1 wrote:<...>V. Saulius teigė taip pat girdėjęs tokią nuomonę, kad mokyklos statuso pakeitimas – iš valstybinės tapimas nevalstybine katalikiška – yra vienas iš būdų išsaugoti infrastruktūrą, pedagogų darbo vietas vykstant mokyklų tinklo pertvarkai.<...>

SCnazi wrote:tai neekonominis "svoris" labiau politinis

Pinigai iš valstybės darbuotojams, kurie dėl pertvarkos būtų atleisti, bet pakeitus statusą - palikti... Mokytojai, kurie neprarado darbų, tikrai džiaugiasi, o valstybė verkia, nes jos lėšos naudojamos neefektyviai. Be to, vaikų indoktrinavimas ilgainiui gali labai atsipirkti, kai tie vaikai patys pradės dirbti ir nešti pinigus religinėms organizacijoms.

SCnazi wrote:nori pasakyti, kad visuomenės nuomone - ateizmas pamina sąžinės ir žodžio laisvę?

Noriu pasakyti, kad mokykla, kuriama po ateizmo vėliava, būtų visuomenės pasmerktas objektas, kad atsirastų koks nors P. Gražulis ar koks Uoka ir pradėtų rėkauti, kad ta mokykla griauna vertybes, kad yra neteisėta ar kažką panašaus. Įdėmiau įsiskaityk kitąkart.

SCnazi wrote:manau pakaks ir vieno pvz. - Clinton Richard Dawkins

O jei arčiau žemės? Matau pasisakymus, kad katalikiškose mokyklose tikinčių nedaug, bet nemanau, kad kalbama apie reprezentatyvias imtis. Tai, kad tarp pažįstamų vien netikintys, dar nereiškia, kad tarp visų yra ta pati situacija.

D3monas wrote: Pinigai iš valstybės darbuotojams, kurie dėl pertvarkos būtų atleisti, bet pakeitus statusą - palikti... Mokytojai, kurie neprarado darbų, tikrai džiaugiasi, o valstybė verkia, nes jos lėšos naudojamos neefektyviai. Be to, vaikų indoktrinavimas ilgainiui gali labai atsipirkti, kai tie vaikai patys pradės dirbti ir nešti pinigus religinėms organizacijoms.

mokytojų ir kitų darbuotojų darbo vietos išsaugomos ne valstybės lėšomis, o privačių rėmėjų (kaip minėjau vienuolių ordinai, tikintieji ir t.t.)

D3monas wrote:Noriu pasakyti, kad mokykla, kuriama po ateizmo vėliava, būtų visuomenės pasmerktas objektas, kad atsirastų koks nors P. Gražulis ar koks Uoka ir pradėtų rėkauti, kad ta mokykla griauna vertybes, kad yra neteisėta ar kažką panašaus. Įdėmiau įsiskaityk kitąkart.

aš labai įdėmiai įsiskaičiau, vėl rašei apie "privilegijas", bet mane prajuokino tas: "būtų pasmerkta" . Kodėl taip iš karto kelti baltą vėliavą? Kas mus Gražulis su Uoka jei nebijom Dievo ir Vatikano O jei rimtai, tai tu teisus, dėka įvairaus plauko populistų, pas mus, visuomenės nuomonė nesveikai išnarinta. Nežinau ar be KTU gimnazijos ar yra tokio aukšto lygio mokyklų, išskyrus katalikiškas, tačiau jos jokie populistai ar nusenę vyskupai nepresuoja nors ten tikyba neprivaloma "Teigiu – dorinio ugdymo pamokų mokykloje nereikia! Visai nereikia, jokių – nei etikos, nei tikybos! Jokios naudos iš tų pamokų – žmonės per dvidešimt metų netapo doresni…“ – KTU gimnazijos direktorius B.Burgis (su juo sutinku 100%), o ktu gimnazija užima pirmą vietą LT. Vadinasi prielaida jog gimnazijos klestėjimas priklauso nuo jos katalikiškumo yra, nesugebančio savo darbą atlikti, gimnazijos vadovo demagogija.

D3monas wrote:O jei arčiau žemės? Matau pasisakymus, kad katalikiškose mokyklose tikinčių nedaug, bet nemanau, kad kalbama apie reprezentatyvias imtis. Tai, kad tarp pažįstamų vien netikintys, dar nereiškia, kad tarp visų yra ta pati situacija.

Čia aš iš savo patyrimo, prieš kelis metus teko filmuoti vieną tokią katalikišką mokslo įstaigą (buvau operatorius), ten režisierius (netikintis) ėmė interviu (apie 4val video medžiagos) kuriuose mokiniai visiškai laisvai pasakojo apie mokyklą ir savo pažiūras. Dabar vėl susidūriau su panašiu atveju-problema: dukra stoja į VJ gimnaziją (anksčiau mokėsi užsienietiškame licejuje todėl reikia aukštos kokybės pedagogikos, kad nedegraduotų) tai dabar zubrina katekizmą, o dar užsuka lietuvių kalbos repetitorius.., tad šį tą apie mokslo įstaigas LT teko pasidomėti.

SCnazi wrote:mokytojų ir kitų darbuotojų darbo vietos išsaugomos ne valstybės lėšomis, o privačių rėmėjų (kaip minėjau vienuolių ordinai, tikintieji ir t.t.)

Buvo pateikta įstatymo citata, apie papildomą finansavimą, kurio kitos nevalstybinės mokyklos negauna. Jei nori pasakyti, kad to įstatymo nesilaikoma – duok šaltinius.
Be to, esu girdėjęs, kad katalikiškos mokyklos apskritai finansuojamos pagal šiek tiek kitokią schemą, tačiau dabar tiksliai nepamenu ir tingiu ieškoti. Berods, D3monas irgi apie tai kalba.

SCnazi wrote: bet mane prajuokino tas: "būtų pasmerkta"

O manęs nejuokina. Mane liūdina, nes būtent tokioje visuomenėje gyvename. Tai nereiškia, kad reikia kelti baltą vėliavą, tai reiškia, kad reikia iškelti rudą skėtį ir pasiruošti drabstymui mėšlu iš visų kampų, jei tokią mokyklą užsimanytume kurti.

SCnazi wrote:Čia aš iš savo patyrimo

Na, iš savo patyrimo, galiu pasakyti, kad Klaipėdoje katalikiškoje mokykloje nėra stiprus paruošimas, tačiau joje nemažai tikinčių. Kaune vienoje gana neseniai iškeptoje "katalikiškoje" mokykloje, mokiniai nepasikeitė, pasikeitė tik statusas, paruošimas - šiaip sau. Alytuje viena katalikiška mokykla savyje talpina mokinius atmatas ir tikinčiuosius, neretai jie priklauso abejoms toms grupėms. Taigi, jei kalbame apie katalikiškas mokyklas, vien Vilniaus Jėzuitais remtis nelabai tinka. Situacija yra įvairi ir skirtinga kiekvienos mokyklos atveju.

D3monas wrote: O manęs nejuokina. Mane liūdina, nes būtent tokioje visuomenėje gyvename. Tai nereiškia, kad reikia kelti baltą vėliavą, tai reiškia, kad reikia iškelti rudą skėtį ir pasiruošti drabstymui mėšlu iš visų kampų, jei tokią mokyklą užsimanytume kurti.

Deja turiu su tavim sutikti Pas mus trūksta laisvamaniškų visuomeninių organizacijų kurios būtų vieningos ir konstruktyvios (turiu omenyje, kad pelnytį poslinkį viešojoje nuomonėje neužtenka kritikuoti tikinčiųjų nieko nesiūlant teigiamo)

RB wrote:Buvo pateikta įstatymo citata, apie papildomą finansavimą, kurio kitos nevalstybinės mokyklos negauna. Jei nori pasakyti, kad to įstatymo nesilaikoma – duok šaltinius.
Be to, esu girdėjęs, kad katalikiškos mokyklos apskritai finansuojamos pagal šiek tiek kitokią schemą, tačiau dabar tiksliai nepamenu ir tingiu ieškoti. Berods, D3monas irgi apie tai kalba.

Ne, katalikiškos mokyklos nėra finansuojamos, pagal kažkokią kitą schemą, papildomai finasuojamos LT tik tautinių mažumu mokyklos. Tačiau katalikiškom ar krikščioniškom mokyklom atsiveria papildoma galimybė gauti finansavimą iš šalies (todėl, matyt, šitaip gelbstisi kai kurios mokslo įstaigos). Žinau atveją kai ordinas pardavė vienuolyno patalpas ir žemę, o visas lėšas sudėjo į gimnazijos remontą, įrangą, gerbuvį bei specialistų įtraukimą į veiklą (beje per šią finansinę transakciją sumokėjo valstybei privalomus mokesčius). Katalikų bažnyčia negaili lėšų (matyti Vatikano strategija), kad išauginti jauną tikinčiųjų kartą, bet kaip man atrodo veikia kažkokia viduramžių metodika todėl rezultatas dažnai priešingas

p.s.
čia mokyklų ir gimnazijų reitingas
http://www.veidas.lt/mokyklos/gimnaziju ... gas-2010-m

http://www.delfi.lt/news/daily/educatio ... d=43225355

Parlamentaras savo pasiūlymą aiškina tuo, esą "tinkamas religinis ugdymas gali daryti didelį poveikį ugdant žmogiškumą ir užkertant kelią vaikų bei jaunimo nusikalstamumui".

Šiuo metu įstatyme numatyta galimybė rinktis tarp tikybos ir etikos, pasak J.Narkevičiaus, "neužtikrina galimybių mokiniui susipažinti su tomis dvasinėmis vertybėmis, kurias teigia religija ir kurių reikia bręstančiai asmenybei".

ccc wrote:http://www.delfi.lt/news/daily/educatio ... d=43225355

Parlamentaras savo pasiūlymą aiškina tuo, esą "tinkamas religinis ugdymas gali daryti didelį poveikį ugdant žmogiškumą ir užkertant kelią vaikų bei jaunimo nusikalstamumui".

Šiuo metu įstatyme numatyta galimybė rinktis tarp tikybos ir etikos, pasak J.Narkevičiaus, "neužtikrina galimybių mokiniui susipažinti su tomis dvasinėmis vertybėmis, kurias teigia religija ir kurių reikia bręstančiai asmenybei".

Nepraeis priešų tankai!:

VISUOTINĖ ŽMOGAUS TEISIŲ DEKLARACIJA
26 straipsnis
1. Kiekvienas žmogus turi teisę į mokslą...
(...)
3. Tėvai turi pirmenybės teisę parenkant savo vaikų mokymą.

+

LIETUVOS RESPUBLIKOS K O N S T I T U C I J A
26 straipsnis
Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma.
Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo.
Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.
38 straipsnis
Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas.
Tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.
40 straipsnis
Valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės. Jose tėvų pageidavimu mokoma tikybos.

Manau, kad ponas parlamentaras Jaroslavas Narkevičius puikiai tai žino ir teikia šį pasiūlymą grynai populistiniais tikslais - bando užsidirbti papildomų taškų labai religingų piliečių bei atitinkamos kryžiais pasidabimusios institucijos akyse Kraunasi politinį kapitalą t'sakant


Papildau: ponas Jaroslavas ignoruoja netgi susitarimus su Šventuoju Sostu ir - žinoma - negerbia sąžinės laisvės (va toks tas lietuviškas ar tai lenkiškas Talibanas ):

Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos
SUTARTIS
dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje
(...)
2 straipsnis
1. Gerbiant sąžinės laisvę, kiekvienam garantuojama teisė laisvai pasirinkti tikybos ar etikos kursą kaip privalomo dorinio ugdymo dalyką. Toks pasirinkimas neturi būti pagrindas diskriminacijai. (...)

as dar pats prisimenu buvau gal kokoi 2-3 kl tai mus dirikas net is pamoku isleido ,kad per tv pazetume kaip ji laidoja

O visiems mokiniams privalomas ėjimas į bažnyčią prieš Kalėdų ir Velykų atostogas nekatalikiškoje mokykloje nepažeidžia mokinių tikėjimo laisvės? Taip pat dar į bažnyčia reikia eiti kiekvienų mokslo metų pradžioje ir pabaigoje dvyliktokams su pirmokais ir keliais kitų klasių moksleiviais. Man tai atrodo kaip gryniausias religinių pažiūrų primetimas. Mat mūsų mokyklai užsakomos mišios ir visi turime į jas eiti ...

Su mokyklos mišiomis ten patys susitariat susimetat ir einat, valstybė to nereikalauja. Žinoma galbūt mokytojai tai pateikia kaip prievolę, bet čia kita problema.

Grikis wrote:O visiems mokiniams privalomas ėjimas į bažnyčią prieš Kalėdų ir Velykų atostogas nekatalikiškoje mokykloje nepažeidžia mokinių tikėjimo laisvės? Taip pat dar į bažnyčia reikia eiti kiekvienų mokslo metų pradžioje ir pabaigoje dvyliktokams su pirmokais ir keliais kitų klasių moksleiviais. Man tai atrodo kaip gryniausias religinių pažiūrų primetimas. Mat mūsų mokyklai užsakomos mišios ir visi turime į jas eiti ...

Kokioje mokykloje taip vyksta? Šiaip tai yra absurdas ir niekas neturėtų būti verčiamas eiti į bažnyčią. Jei tai vyksta ne pamokoms skirtu metu ir be prievartos - viskas gerai, žmonės laisvi eiti ten kur nori.

Grikis wrote:O visiems mokiniams privalomas ėjimas į bažnyčią prieš Kalėdų ir Velykų atostogas nekatalikiškoje mokykloje nepažeidžia mokinių tikėjimo laisvės? Taip pat dar į bažnyčia reikia eiti kiekvienų mokslo metų pradžioje ir pabaigoje dvyliktokams su pirmokais ir keliais kitų klasių moksleiviais. Man tai atrodo kaip gryniausias religinių pažiūrų primetimas. Mat mūsų mokyklai užsakomos mišios ir visi turime į jas eiti ...

Mano mokykloje irgi buvo tokia kaip ir tradicija rugsėjo pirmąją eiti į bažnyčią, tačiau nei karto taip nenuėjau ir problemų jokių nekilo. Nieko ten privalomo ištikro nėra. Dvejeto juk iš fizikos ar "fyzinio" neparašys už nenuėjimą?

D3monas wrote:

Grikis wrote:O visiems mokiniams privalomas ėjimas į bažnyčią prieš Kalėdų ir Velykų atostogas nekatalikiškoje mokykloje nepažeidžia mokinių tikėjimo laisvės? Taip pat dar į bažnyčia reikia eiti kiekvienų mokslo metų pradžioje ir pabaigoje dvyliktokams su pirmokais ir keliais kitų klasių moksleiviais. Man tai atrodo kaip gryniausias religinių pažiūrų primetimas. Mat mūsų mokyklai užsakomos mišios ir visi turime į jas eiti ...

Kokioje mokykloje taip vyksta? Šiaip tai yra absurdas ir niekas neturėtų būti verčiamas eiti į bažnyčią. Jei tai vyksta ne pamokoms skirtu metu ir be prievartos - viskas gerai, žmonės laisvi eiti ten kur nori.

Kauno Stasio Lozoraičio vidurinė. Į mišias einama 10 val. tai jei jų nebūtų toliau tūrėtų vykt pamokos. Mokinių niekas neklausia nori ar nenori, visi eina turi ir tu. Žinoma jei užsispyręs rėksi, kad neisi, tai niekas ten tavęs ir nenutems, bet gražiai išsiprašyti tikrai nepavyks, be ginčų su mokytoja neapsieisi. Visa ši idėja yra tikybos mokytojos, o direktorė įpratus šokti pagal jos dūdelę ir kiti mokytojai su ja ginčytis privengia. Taip tai niekas nei mokinių, nei jų tėvų niekada neklausė ar jie pritaria tam, kad vietoj pamokų juos temptų į bažnyčią. Aišku vaikam tai dzin, bet kur nueis, kad tik pamokų nebūtų . Bet ar mokykla tam skirta? O tokios tradicijos kaip rugsėjo pirmąją eiti į bažnyčią iš vis nesuprantu.