Prietaru diegimas mokyklose

Kas yra dievas? Kokie yra argumentai už ar prieš dievo egzistavimą? Kuri religija teisinga?
Augustas
senbuvis
Posts: 1894
Joined: 2012-05-03 18:44

2013-01-02 20:41

Vilius wrote: ...
Kita vertus, jei problema tik tame, kad reikia nueitį į bažnyčią porą kartų per metus, tai aš tiesiog nueičiau, ir pastoviniuočiau kur gale. Abejoju, kad ten kas mokinius jėga ant kelių klupdo ir verčia dalyvauti apeigose.
Konformistas tas mūsų Vilius, nors tu ką... :)
User avatar
Vilius
administratorius
Posts: 3940
Joined: 2004-04-19 12:28
Location: Bruxelles

2013-01-02 21:20

Augustas wrote:Konformistas tas mūsų Vilius, nors tu ką... :)
Per rugsėjo pirmąją šiaip ar taip mokiniams tenka kažkur stovėti, ir klausytis, kaip žmonės kalba nuvalkiotus ir trivialius dalykus. Kodėl gi to nepadarius bažnyčioje? Ten galima bent architektūra pasigrožėti.
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2013-01-03 02:45

Augustas wrote:Šituo kažkodėl labai abejoju, nes paauglystė ir jaunystė yra maišto prieš suaugusius amžius. Jei kas nors iš draugų drąsiai atmestų ir viešai (bet jokiu būdu neagresyviai) pareikštų, kad jis esąs ateistas, tai, manau, kaip tik toks žingsnis pridėtų taškų bendraamžių akyse ir tokio dalyko, kaip socialinė savižudybė, įvykti neturėtų.
Supaprastinate viską. Su paauglyste yra kiek kitaip, nei žmonės populiariai įsivaizduoja. Taip pat, bendraamžių ratas veikiausiai ir nebūtų ta vieta, kurioje kyla problemos. Problemos galėtų kilti su tėvais bei giminėmis, kurie vaiką išlaiko ir privalo juo rūpintis.
Augustas wrote: Ir lažinuosi, kad tokių draugų, kuriems ta bažnyčia iki gyvo kaulo įkyrėjusi, atsiras tiek, kad priėmus sprendimą paskelbti, jog esi ateistas, ir tą padarius neagresyviai, atsirastų nemažai slaptų ir viešų tokio drąsaus žingsnio gerbėjų.
Šie žodžiai veikiausiai įkūnija esminę problemą, su kuria susiduria ateizmas visuomenėje. Yra ateistai, kurie tiesiog tingi eiti į bažnyčią ar tingi, o gal labiau mėgsta budizmą ar kristalus, kitaip tariant - tiesiog kvaili šikniai, kurių ateizmas yra tik eilinis jų pokštas, išsikalinėjimo išraišką. Taip pat yra ateistai, kurie tokiais yra dėl savo natūralistinio požiūrio į Visatą. Abi grupės žmonių dalinasi "pavadinimu", tačiau tik vieną iš šių grupių man norisi gerbti. Religingi žmonės, kai pradedama kalbėti apie ateizmą, visada prisimins tik dėl nevykusių priežasčių kilusio ateizmo atvejus, skubės tokias pat priežastis priskirti ir visiems likusiems ateistams. Nemanau, kad banda jaunuolių, kuriems "atsibodo bažnyčia", ir kurie taptų "gerbėjais", yra geras dalykas žmogui, kuris savo ateizmą deklaruoja dėl natūralistinės pasaulėžiūros.

Man, asmeniškai, ateistas, tikintis kristalų gydančia galia, yra toks pat idiotas, kaip bet kuris religinis fanatikas.
Augustas
senbuvis
Posts: 1894
Joined: 2012-05-03 18:44

2013-01-03 19:19

D3monas wrote:
Augustas wrote:Šituo kažkodėl labai abejoju, nes paauglystė ir jaunystė yra maišto prieš suaugusius amžius. Jei kas nors iš draugų drąsiai atmestų ir viešai (bet jokiu būdu neagresyviai) pareikštų, kad jis esąs ateistas, tai, manau, kaip tik toks žingsnis pridėtų taškų bendraamžių akyse ir tokio dalyko, kaip socialinė savižudybė, įvykti neturėtų.


Supaprastinate viską. Su paauglyste yra kiek kitaip, nei žmonės populiariai įsivaizduoja. Taip pat, bendraamžių ratas veikiausiai ir nebūtų ta vieta, kurioje kyla problemos. Problemos galėtų kilti su tėvais bei giminėmis, kurie vaiką išlaiko ir privalo juo rūpintis.
Taigi, kaip ir sakiau, socialinės savižudybės nebūtų, net jei žmogus viešai prisipažintų, kad yra ateistas ir į bažnyčią vaikščioti nenori. :)
Augustas wrote: Ir lažinuosi, kad tokių draugų, kuriems ta bažnyčia iki gyvo kaulo įkyrėjusi, atsiras tiek, kad priėmus sprendimą paskelbti, jog esi ateistas, ir tą padarius neagresyviai, atsirastų nemažai slaptų ir viešų tokio drąsaus žingsnio gerbėjų.

Šie žodžiai veikiausiai įkūnija esminę problemą, su kuria susiduria ateizmas visuomenėje. Yra ateistai, kurie tiesiog tingi eiti į bažnyčią ar tingi, o gal labiau mėgsta budizmą ar kristalus, kitaip tariant - tiesiog kvaili šikniai, kurių ateizmas yra tik eilinis jų pokštas, išsikalinėjimo išraišką. Taip pat yra ateistai, kurie tokiais yra dėl savo natūralistinio požiūrio į Visatą. Abi grupės žmonių dalinasi "pavadinimu", tačiau tik vieną iš šių grupių man norisi gerbti. Religingi žmonės, kai pradedama kalbėti apie ateizmą, visada prisimins tik dėl nevykusių priežasčių kilusio ateizmo atvejus, skubės tokias pat priežastis priskirti ir visiems likusiems ateistams. Nemanau, kad banda jaunuolių, kuriems "atsibodo bažnyčia", ir kurie taptų "gerbėjais", yra geras dalykas žmogui, kuris savo ateizmą deklaruoja dėl natūralistinės pasaulėžiūros.

Man, asmeniškai, ateistas, tikintis kristalų gydančia galia, yra toks pat idiotas, kaip bet kuris religinis fanatikas.
D3mone, ateizmas visada yra natūralistinis požiūris į tikrovę. Klausimas tiktai tas, kokį psichologinį poveikį ateistui tas požiūris sukelia. Jei religinis jausmas žmoguje yra dar gyvas, tai natūralu, kad, išstumtas į pasąmonę, jisai pasireiškia tikėjimu bet kokiom nesąmonėm, pvz., tikėjimu gydančiąja kristalų galia. O dėl draugų ir gerbėjų kompanijos, tai koks skirtumas, ar tie gerbėjai yra tikri natūralistai, ar tik paauglystės problemų kankinami maištautojai beveik prieš viską, kas ateina iš suaugusių, įskaitant ir religines dogmas? Moralinis palaikymas vis tiek bus suteiktas. O juk to ir reikia tiems, kurie vaikščiodami į bažnyčią, jaučiasi verčiami veidmainiauti.
User avatar
cheshire
naujokas
Posts: 31
Joined: 2012-09-30 14:10
Location: Tundra

2013-01-04 11:07

Manau mane kai kurie ne taip supratote. Aš dar būdamas mokykloje neslėpiau to, kad esu ateistas. Man visiškai buvo nesvarbi nei bendraamžių, nei mokytojų nuomonė, o tuo labiau šiaip nepažįstamų pašaliečių. Bet į tokias šventes ne tik tokie žmonės susirinkdavo. Būdavo, kad ir tėvus pakviečia, tėvai su močiute pasikalba. Tėvai irgi seniai žino, kad aš Dievu netikiu, bet močiutei sužinot, kad aš dėl to į bažnyčią nenuėjau būtų labai nemalonu. Nenorėdamas, kad jai būtų nemalonu aš jau mieliau nueisiu ir pabūsiu tenai. Ir pati močiutė kartais per šventes priverčia į bažnyčią nueiti su ja. Kadangi jai tai labai svarbu, aš tikrai nežadu su ja gadintis santykių ir dėl tokios smulkmenos pyktis.
Taip pat iki dabar ir yra su tais giminių susitikimais. Jei visi eina į bažnyčią, tai einu ir aš, neišsišoku. Nueinu, pabūnu, išeinu. Bent žinau, kad po to, kai visi susirinks tarkim prie stalo, niekas iš giminaičių į mane dėl to kreivai nežiūrės. Vistiek dauguma jau pakankamai seni žmonės ir jiems tas ėjimas į bažnyčią atrodo, kaip būtina ir savaime suprantama tradicija. Neidamas į bažnyčią, kai specialiai yra užsakytos mišios, kai kažkas stengėsi dėl to giminės susitikimą, aš kažką įžeisiu. To nenorėdamas aš jau geriau nueisiu į tas mišias ir pabūsiu. Dėl to tikrai netapsiu tikinčiuoju, o tuo pačiu ir išlaikysiu gerus santykius su giminaičiais.
User avatar
Vilius
administratorius
Posts: 3940
Joined: 2004-04-19 12:28
Location: Bruxelles

2013-01-04 15:48

cheshire wrote:Dėl to tikrai netapsiu tikinčiuoju, o tuo pačiu ir išlaikysiu gerus santykius su giminaičiais.
Aš irgi taip maniau (ir iš dalies tebemanau). Bet čia yra ir šiokių tokių pavojų. Jei nusileisi vieną kartą, tave kvies ir vėliau - vieną kartą sutikus vėliau atsisakyti bus sunkiau. Paskui žiūrėk, pasiūlys tapti kokio jauno giminaičio krikšto tėčiu "tik šiaip, dėl gražios tradicijos", vėliau tikėsis, kad kažkam pasiūlysi tapti savo vaikų krikšto tėvais, "nes kažkas gali įsižeisti", ir taip toliau. Jei nenori tapti savotišku de facto tikinčiuoju, vis vien teks kažkurioje vietoje nubrėžti ribą. Kuo daugiau nusileisi dabar, tuo bus sunkiau tą ribą nubrėžti ateityje.

Dar viena mintis pamąstymui. Kodėl tu turėtum stengtis išlaikyti gerus santykius su žmonėmis, kurie nesugeba parodyti pagarbos tavo įsitikinimams? Kas sakė, kad tai tu neturi teisės įsižeisti, dėl daromo spaudimo lankytis bažnyčioje?
grincas
naujokas
Posts: 109
Joined: 2012-09-11 13:18

2013-01-04 16:26

cheshire wrote:Taip pat iki dabar ir yra su tais giminių susitikimais. Jei visi eina į bažnyčią, tai einu ir aš, neišsišoku. Nueinu, pabūnu, išeinu. Bent žinau, kad po to, kai visi susirinks tarkim prie stalo, niekas iš giminaičių į mane dėl to kreivai nežiūrės.
Jei tavo giminaičiai į tave kreivai žiūri dėl tavo religinių pažiūrų, tai siūlyčiau pamąstyti ar tikrai jie verti tavo pastangų eiti į bažnyčią. Nes jie ne tik negerbia tavo kaip piliečio teisės išpažinti ar neišpažinti religiją kokią nori, bet ir nepalaiko tavęs kaip šeimos nariai.

p.s. Nežinau kaip kitiems, bet man ėjimas į bažnyčią pasiklausyti kunigo vapaliojimų yra didelis iššūkis.
User avatar
Vilius
administratorius
Posts: 3940
Joined: 2004-04-19 12:28
Location: Bruxelles

2013-01-04 17:40

grincas wrote:p.s. Nežinau kaip kitiems, bet man ėjimas į bažnyčią pasiklausyti kunigo vapaliojimų yra didelis iššūkis.
Kas liepia klausytis? :)
grincas
naujokas
Posts: 109
Joined: 2012-09-11 13:18

2013-01-04 18:08

Vilius wrote:
grincas wrote:p.s. Nežinau kaip kitiems, bet man ėjimas į bažnyčią pasiklausyti kunigo vapaliojimų yra didelis iššūkis.
Kas liepia klausytis? :)
Čia tas pats kas nueiti į popso koncertą, užsidėti ausines ir klausytis roko. Tai kokia prasmė išvis eiti? Tuo labiau, jei visi matys, kad su ausinėmis sėdi ir tai bus dar didesnis išsišokimas, nei nenuėjus.
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2013-01-05 09:02

Augustas wrote:Taigi, kaip ir sakiau, socialinės savižudybės nebūtų, net jei žmogus viešai prisipažintų, kad yra ateistas ir į bažnyčią vaikščioti nenori.
Aha, nes jo šeima ir artimieji nėra svarbiausia jo socialinio gyvenimo dalis, nė trupučio, nes su jais jam nė kiek nereikia bendrauti. Pamėgink dar truputį pagalvoti šiuo klausimu.
Augustas wrote:D3mone, ateizmas visada yra natūralistinis požiūris į tikrovę.
Tikrai ne. Viena šio forumo dalyvių, prisiekusi ateistė, laisvalaikiu buria taro kortomis ir tiki horoskopais, stebuklais, etc. Ateizmas nėra natūralizmas. Visi natūralistai yra ateistai, tačiau ne visi ateistai yra natūralistai. Nubraižyti Venn'o diagramą, kad aiškiau būtų?
Augustas wrote: koks skirtumas, ar tie gerbėjai yra tikri natūralistai, ar tik paauglystės problemų kankinami maištautojai beveik prieš viską, kas ateina iš suaugusių,
Skirtumas didelis, ypač jei ateizmas yra deklaruojamas dėl rimtų ir ne iš neapgalvoto maištavimo kylančių priežasčių. Manau, žmogui, kuris turi stiprius įsitikinimus nėra vis vien, kad žmonės jam pritaria nesuvokdami ar klaidingai suvokdami jo įsitikinimus ir motyvus. Tai ne tik visuomenės akyse sulygina dvi nelygias savo svarumu pozicijas, tai žemina žmogų, kuris turi rimtą priežastį laikytis konkrečių pažiūrų.
cheshire wrote: Dėl to tikrai netapsiu tikinčiuoju, o tuo pačiu ir išlaikysiu gerus santykius su giminaičiais.
Geras pavyzdys, kaip pasveriami visi už/prieš ir nusprendžiama geriau pritapti, nei susigadinti santykius su visais aplinkoje.
Vilius wrote:Kas sakė, kad tai tu neturi teisės įsižeisti, dėl daromo spaudimo lankytis bažnyčioje?
Galbūt derėtų atkreipti dėmesį į senolių išmintį "nekąsk į ranką, kuri maitina"? Čia tik mintis.
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2013-01-06 06:41

Ramzajus wrote:Bet gi būtent dėl to status quo kvestionuojanti pozicija ir yra skatintina bei verta pagarbos.
Verta pagarbos - taip. Bet ar verta tapti "kankiniu" ir susigadinti gyvenimą vien tam, kad kažką deklaruotum?
User avatar
Morrigan
skeptikas
Posts: 516
Joined: 2004-09-06 18:51
Location: Kaunas

2013-01-06 13:05

cheshire wrote:Manau mane kai kurie ne taip supratote. Aš dar būdamas mokykloje neslėpiau to, kad esu ateistas. Man visiškai buvo nesvarbi nei bendraamžių, nei mokytojų nuomonė, o tuo labiau šiaip nepažįstamų pašaliečių. Bet į tokias šventes ne tik tokie žmonės susirinkdavo. Būdavo, kad ir tėvus pakviečia, tėvai su močiute pasikalba. Tėvai irgi seniai žino, kad aš Dievu netikiu, bet močiutei sužinot, kad aš dėl to į bažnyčią nenuėjau būtų labai nemalonu. Nenorėdamas, kad jai būtų nemalonu aš jau mieliau nueisiu ir pabūsiu tenai. Ir pati močiutė kartais per šventes priverčia į bažnyčią nueiti su ja. Kadangi jai tai labai svarbu, aš tikrai nežadu su ja gadintis santykių ir dėl tokios smulkmenos pyktis.
Taip pat iki dabar ir yra su tais giminių susitikimais. Jei visi eina į bažnyčią, tai einu ir aš, neišsišoku. Nueinu, pabūnu, išeinu. Bent žinau, kad po to, kai visi susirinks tarkim prie stalo, niekas iš giminaičių į mane dėl to kreivai nežiūrės. Vistiek dauguma jau pakankamai seni žmonės ir jiems tas ėjimas į bažnyčią atrodo, kaip būtina ir savaime suprantama tradicija. Neidamas į bažnyčią, kai specialiai yra užsakytos mišios, kai kažkas stengėsi dėl to giminės susitikimą, aš kažką įžeisiu. To nenorėdamas aš jau geriau nueisiu į tas mišias ir pabūsiu. Dėl to tikrai netapsiu tikinčiuoju, o tuo pačiu ir išlaikysiu gerus santykius su giminaičiais.
Pagarba. Labai išmintingas požiūris ir sugebėjimas elgtis taip, kaip protingiausia konkrečioje situacijoje, o ne ožiukų varinėjimas. Bėda ta, kad dauguma žmonių, tarp jų ir labai mylimi bei artimi, turi suakmenėjusių nuostatų ir tiesiog nepajėgia suprasti, kad kažkas mąsto kitaip. Bandymas "laužyti" tikrai nepadės pakeisti jų pasaulėžiūros, tik įskaudins ir galbūt atšaldys artimus santykius.
Žinoma, gal kažkam tikslas keisti pasaulį ir visiems norintiems ir nenorintiems įrodinėti tiesą yra svarbesnis už artimųjų ramybę ir laimę. Čia jau asmeninis pasirinkimas.
User avatar
cheshire
naujokas
Posts: 31
Joined: 2012-09-30 14:10
Location: Tundra

2013-01-06 13:59

Vilius wrote: Jei nusileisi vieną kartą, tave kvies ir vėliau - vieną kartą sutikus vėliau atsisakyti bus sunkiau.
Vis dažniau nekviečia, nėra jie tokie atsidavę, kad kiekvieną sekmadienį eitų į mišias ar būtų labai dievobaimingi. Jiems labiau tai kaip tradicija, gražus ritualas ar net nežinau kaip kitaip paaiškinti.
Dėl krikšto aš irgi ramus, nes problema yra tik su vyresniais giminaičiais, o su tais, kurie yra jauni ir yra tikimybė, kad paprašys tapti "krikšto tėčiu" aš gerai sutariu ir jie mane supras, jei atsisakysiu.
Nors vaikų dar neturiu ir artimiausius keletą metų dar neplanuoju, bet jei taip nutiktų, tai taip pat esu ramus, dėl vaiko krikšto. Niekas manęs neprivers ir tikrai nevers jo pakrikštyti. Čia jau bus mano reikalas.
Bet esmė tame, kad kai susirenka visi, kai yra specialiai užsakytos mišios, tai kai kam yra "gražu", "tradicija" ir kažkas iš giminių dėl to stengėsi. Ir jeigu aš nenueisiu į tas mišias, aš labiau įžeisiu ne dėl to ar aš tikiu ar netikiu, o dėl to, kad kažkas stengėsi, viską organizavo, o aš dabar viską gadinu atsisakydamas "gražios tradicijos" ir taip "spjaudamas" į kitų pastangas.
Gerai Morrigan pasakė, kad bandymas "laužyti" tikrai nepadės pakeisti jų pasaulėžiūros, tik įskaudins ir galbūt atšaldys artimus santykius.
Vilius wrote: Dar viena mintis pamąstymui. Kodėl tu turėtum stengtis išlaikyti gerus santykius su žmonėmis, kurie nesugeba parodyti pagarbos tavo įsitikinimams? Kas sakė, kad tai tu neturi teisės įsižeisti, dėl daromo spaudimo lankytis bažnyčioje?
grincas wrote: Jei tavo giminaičiai į tave kreivai žiūri dėl tavo religinių pažiūrų, tai siūlyčiau pamąstyti ar tikrai jie verti tavo pastangų eiti į bažnyčią. Nes jie ne tik negerbia tavo kaip piliečio teisės išpažinti ar neišpažinti religiją kokią nori, bet ir nepalaiko tavęs kaip šeimos nariai.

p.s. Nežinau kaip kitiems, bet man ėjimas į bažnyčią pasiklausyti kunigo vapaliojimų yra didelis iššūkis.

Čia manau tiks vienas atsakymas. Stengiuosi išlaikyti gerus santykius dėl dviejų priežasčių. Vienas dalykas, tai man tikrai patinka. Džiaugiuosi, kad mūsų giminėje visi neblogai vieni kitus pažįsta, kad santykiai šilti. Kitas dalykas, kad iš tokių santykių yra nemažai naudos ir tam tikrais atvejais žinai kur kreiptis ar kur reikėtų kreiptis.


Visą šitą situaciją trumpai ir aiškiai vieną kartą apibūdino mano vienas geras draugas, kuris dar neapsisprendžia tikėti ar ne:
Krikščionybė, kaip religija yra nieko verta, bet kaip tradicija gali būti labai gera ir tvirta.
Augustas
senbuvis
Posts: 1894
Joined: 2012-05-03 18:44

2013-01-06 14:18

D3monas wrote:
Ramzajus wrote:Bet gi būtent dėl to status quo kvestionuojanti pozicija ir yra skatintina bei verta pagarbos.
Verta pagarbos - taip. Bet ar verta tapti "kankiniu" ir susigadinti gyvenimą vien tam, kad kažką deklaruotum?
D3mone, rimtai į savo pažiūras, nepriklausomai nuo jų turinio, žiūrintis žmogus visada (anksčiau ar vėliau) susiduria su kankinyste, jei lieka ištikimas savo pažiūroms. T.y., anksčiau ar vėliau iš jo pareikalaujama rinktis - konformizmas ar pasipriešinimas. Ir nieko čia nepadarysi. Visuomenė yra žiauri.
Augustas
senbuvis
Posts: 1894
Joined: 2012-05-03 18:44

2013-01-06 14:50

D3monas wrote:
Augustas wrote:Taigi, kaip ir sakiau, socialinės savižudybės nebūtų, net jei žmogus viešai prisipažintų, kad yra ateistas ir į bažnyčią vaikščioti nenori.

Aha, nes jo šeima ir artimieji nėra svarbiausia jo socialinio gyvenimo dalis, nė trupučio, nes su jais jam nė kiek nereikia bendrauti. Pamėgink dar truputį pagalvoti šiuo klausimu.
D3mone, su visa pagarba Tau sakau - nepainiok sąvokų. Artimieji tikrai yra brangūs, bet jei jie bando kažką primesti žmogui prieš jo valią, tai jie tam žmogui automatiškai tampa ne tokie brangūs. Tada žmogui brangesni už artimuosius tampa tie, kurie pritaria jo nuostatoms.

Augustas wrote:D3mone, ateizmas visada yra natūralistinis požiūris į tikrovę.

Tikrai ne. Viena šio forumo dalyvių, prisiekusi ateistė, laisvalaikiu buria taro kortomis ir tiki horoskopais, stebuklais, etc. Ateizmas nėra natūralizmas. Visi natūralistai yra ateistai, tačiau ne visi ateistai yra natūralistai. Nubraižyti Venn'o diagramą, kad aiškiau būtų?
Tada ta forumo dalyvė yra ne ateistė, bet New Age šalininkė, jei rimtai tiki astrologija, buria Taro kortomis ir/ar užsiima kitais panašiais dalykais.
Augustas wrote: koks skirtumas, ar tie gerbėjai yra tikri natūralistai, ar tik paauglystės problemų kankinami maištautojai beveik prieš viską, kas ateina iš suaugusių,

Skirtumas didelis, ypač jei ateizmas yra deklaruojamas dėl rimtų ir ne iš neapgalvoto maištavimo kylančių priežasčių. Manau, žmogui, kuris turi stiprius įsitikinimus nėra vis vien, kad žmonės jam pritaria nesuvokdami ar klaidingai suvokdami jo įsitikinimus ir motyvus. Tai ne tik visuomenės akyse sulygina dvi nelygias savo svarumu pozicijas, tai žemina žmogų, kuris turi rimtą priežastį laikytis konkrečių pažiūrų.
O kas sako, kad žmogaus nežemina konformistinė pozicija? Žinoma, žemina. :(
cheshire wrote: Dėl to tikrai netapsiu tikinčiuoju, o tuo pačiu ir išlaikysiu gerus santykius su giminaičiais.

Geras pavyzdys, kaip pasveriami visi už/prieš ir nusprendžiama geriau pritapti, nei susigadinti santykius su visais aplinkoje.
:thumbsup:
Vilius wrote:Kas sakė, kad tai tu neturi teisės įsižeisti, dėl daromo spaudimo lankytis bažnyčioje?

Galbūt derėtų atkreipti dėmesį į senolių išmintį "nekąsk į ranką, kuri maitina"? Čia tik mintis.
Ir šiai minčiai šiuo atveju pritarti negalima. Visų pirma todėl, kad jei mandagiai, pagarbiai ir be agresyvumo paaiškinsi savo poziciją, tai nebus įkandimas "rankon, kuri maitina". Antra, LR įstatymai neleidžia atsisakyti maitinti vien dėl to, kad išlaikytinio pažiūros yra kitokios nei globėjų.
Post Reply