Trys pasaulio pazinimo metodai

Kas yra dievas? Kokie yra argumentai už ar prieš dievo egzistavimą? Kuri religija teisinga?
Post Reply
Ahovalam
naujokas
Posts: 29
Joined: 2004-08-28 14:22

2005-06-08 16:21

Pirmiausia as jums nieko irodineti nenoriu :roll: priimkite visa sia informacija kaip tiesiog Vedini pasaulio pazinimo buda. Atidziai perskaitykite gal ko nors naujo rasite :wink:

Kaip gi mes bandome pazinti pasauli? Tyrinejame, uzduodame klausimus tevams, mokinames mokykloje, skaitome knygas ir laikrascius, ziurime televizoriu, stebedami reiskinius kurie vyksta aplink mus galvojame ir mastome, patiriame prasvytima – galimaisvardinti tukstancius budu kuriais mes igauname zinojima.

Vedinis mokslas visus pazinimo budus sutraukia i tris:
1.Pratyakša, arba jusline patirtis
2.Anumana, logine isvada
3.Šabda, zinios gaunamos is patikimo saltinio.

Kaip gi sie metodai yra panaudojami siekiant pazinti Absoliucia Tiesa?

Pratyakša- jutiminis patyrimas. Mes pastoviai saveikaujame su isoriniu pasauliu savo jutimu deka – matome, girdime, uodziame, ragaujame isorine realybe. Kartais mes tai darome tiesiogiai, o kartaispasitelkdami ivairiausius prietaisus, pvz. Per akiniu linzes, girdime garsa telefono pagalba ir tt. Gave informacija apie aplinkini pasauli mes patikriname ja praktiskai. Jeigu musu patirtis pasitvirtina, mes tas zinias priimame kaip daugmaz teisingas.

Kokius gi trukumus turi sis pazinimo metodas?

1. Musu jausmai yra netobuli. Mes negalime matyti tamsoje, arba esant labai ryskiam apsvietimui, mes negalime uzuosti visu kvapu, musu klausa taip pat netobula. Dauguma reiskiniu mes negalime tiesiogiai patirti, todel mes sukuriame mikroskopus, spektrometrus ir tt. Bet beda yra tai, kad mes visus tuos irenginius sukuriame tu paciu netobulu jutimu pagalba, todel prietaisu parodymai yra salyginiai.
2. Kitas iskraipymu saltinis yra musu paciu protas. Kiekvienas turi tokia patirti – kad susijaudinus labai sunku koncentruotis, einant tokioje busenoje skersai gatve galima papulti po tramvajumi. Arba kai mes labai ko nors norime mes galime pamatyti tai ar isgirsti, nors realybeje tai neegzistuoja. Pvz. Aistros apimtas jaunuolis matys merginoje visas svybes kurias jis noretu matyti joje, ir praejus kuriam tai laikui jis suvokia savo iliuzija, ji apima nusivilimas. Arba jei mes nemegstame kokio zmogaus tai bet kuris jo pasakytas zodis mums atrodys kaip grasinimas, noras pazeminti, ir mes tai kiekvienam jo judesy matysime. Sanskritu toks reiskinys vadinasi atmavan manyate džagat – kiekvienas i pasauli ziuri per savo proto prizme. Todel materialios zinios, kurias mes gauname jusliu pagalba visada yra salygotos ir netobulos.
Ahovalam
naujokas
Posts: 29
Joined: 2004-08-28 14:22

2005-06-08 16:22

Anumana- logine isvada. Infomrcija jutimu pagalba surinkta apie aplinkini pasauli, yra saugoma musu atmintyje. Analizuodami ir sulygindami naujai atejusia informacija su turima mes darome isvadas, suteikiame jai tam tikra prasme. Toks pazinimo budas dar vadinamas induktiviniu, kai remdamiesi tam tikrais faktais mes kuriame tam tikras teorijas.

Kokie induktivinio metodo trukumai?
1. Jis yra pagristas faktais kurie gauti jusliu pagalba, kurios visada yra netobulos.
2. Musu logika nera absoliuti. Todel visos isvados kurias mes padarysime, remdamiesi netobula informacija, taip pat bus netobulos.
3. Kadangi mes visi skirtingai klystame, tai is tu paciu faktu susiformuoja skirtingos isvados Istorija Keturi akli zmones susigincijo kaip atrodo dramblys. Negaledami prieiti prie galutines isvados jie paprase praeivio atvesti drambli. Pirmas aklasis priejes prie dramblio pradejo ciupineti ji. Kuno dalis kuria jis ciupinejo buvo koja. Atidziai istyrinejes savo patirti jis priejo prie isvados kad “ dramblys tai didele kolona”. Kitas aklasis paciupinejo dramblio straubli ir priejo isvados-“ ne dramblys tai gyvate” Trecias aklasis paciupinejo dramblio ausi ir priejo prie isvados kad dramblys tai palme su placiais lapais. Ketvirtasis paciupinejo drambli uz uodegos ir nusprende kad dramblys tai ypatinga virve.
4. Dar vienas induktivinio metodo trukumas – mus supa didziule ivairove todel faktu bus be galo daug. Toks pazinimo procesas paprasciausiai niekada nesuteiks absoliuciai tobulo pasaulio matymo. Atsiras vis nauji ir nauji faktai ir teks be galo krasto kurti vis naujas teorijas kad paaiskinti juos. Punah punas carvita carvananam – sukramtyto kramtymas, kaip sako Prahlada Maharadza. Buten tai ir vyksta siuolaikiniame mokslo pasaulyje.

Betgi vel toks mokslinis pazinimo metodas visgi turi savo nauda, kadangi padeda zmogui isspresti dauguma praktiniu gyvenimisku problemu. Bet svarbu suprasti kad jo pagalba mes gausime tik labai ribota mus supancio pasaulio modeli. Toks modelis veiks prie vienu salygu o prie kitu jis bus bevertis.

Pvz. Niutono desniai tinka paaiskinti planetu judejima, bet visiskai netinka dirbti su atominemis dalelemis. Todel buvo isdirbta kvantine mechanika. Bet kvantine mechanika visiskai nepraktiska kai reikia paskaiciuoti pasroviui plaukiancios valties judejimo greiti.

Krisna mokslininkams atsiuncia i galva daugybe ivairiausiu teoriju, bet jos niekada neduos absoliutaus poziurio tasko. Tos teorijos tam tikros pasaulio dalies aprasymas skirtas ivykdyti tam tikras uzduotis.

Deja atsitinka taip kad tos idejos yra paskelbiamos kaip absoliucios. Jos destomos mokyklose ir universitetuose tvirtinant kad butent taip yra sukurtas pasaulis. Po to jomis remiantis yra kuriamos ivairios filosofijos ir ideologijos. Bet tokios ideologijos tarytum namas su silpnais pamatais, kuris laikui begant tiesiog sugrius.
Ahovalam
naujokas
Posts: 29
Joined: 2004-08-28 14:22

2005-06-08 16:26

Sabda- tai kas isgirsta. Tai zinojimas gautas is patikimo saltinio. Didzioji musu turimo zinojimo dali mes gauname ne atlikinedami eksperimentus ar kurdami teorijas, o isgirde is : tevu, mokytoju, draugu, knygu, masines informacijos priemoniu. Kam gaisti laika ir is naujo isradineti dvirati.?!

Bet cia yra viena problemele. Kaip isitikinti ar informacijos saltinis yra patikimas. Kas liecia paprasta materialini zinojima tai mes galime priimti tradicinius visuomeneje pripazintus autoritetus: zymius mokslininkus, rasytojus, politikus ir tt. Bet tuo pat metu reikia tureti tam tikra skepticizma ir svokti kad gaunama informacija butinai bus:
1.ne visai tobula ir...
2....kad zmones kurie ja perduoda samoningai arba nesamoningai gali iskreipti ja siekdami savo tikslu.

Vedu rastuose yra teigiama, kad paprasti zmones turi keturis trukumus.
1. musu jusles yra netobulos
2. mes linke apgaudineti kitus
3. mes linke patys patekti i iliuzija
4. mes linke daryti klaidas

Daug pavyzdziu ieskoti nereikia, keleta desimtmeciu atgal sovietu propogandos masina labai sekmingai palaike komunistines ideologijos iliuzija istisus 70 metu.

Bet kaip ten bebutu Sabda tai vienintelis budas kuris suteikia mums sansa suvokti absoliucia tiesa kuri driekiasi auksciau intelekto ir juslinio patyrimo ribu.

Kas siuo atveju gali atstovauti patikima ziniu gavimo saltini?

Tas kuris pats yra tobulas ir turi tobula zinojima. Savo ruoztu jis turi buti gaves tobula informacija is kito tobulo saltinio. Sitos grandies gale turi buti Pats Dievo Asmuo Viespats Sri Krisna, Jis yra viso tobulo zinojimo saltinis.

Krisna (absoliutas) Save atveria per:
1. Guru- dvasini mokytoja
2. Sadhu- sventuosius
3. Sastras- sventrascius

Krisna trancendentini zinojima sudeji i vedu rastus (sastras) kurios vadinasi apauruseja antgamtinemis arba nezemiskos kilmes.

Bet norint teisingai suprasti Vedas mums butinas dvasinio mokytojo ir kitu sventuju kurie zino ju slaptinga prasme, vadovavimas. Jos yra uzkoduotos o dvasinis mokytojas atrakina dvasinio zinojimo lobyna.

Priesingu atveju pasitelkdami savo netobula intelekta ir netobulus jutimus mes niekada iki galo nesuprasime kas yra kalbama vedose. Mes tapsime panasus i mokslininkus kurie raso disertacijas ir mokslinius darbus apie tai ka norejo savo eilerasciuose pasakyti Lermontovas ar Puskinas. Jei garbieji poetai atgimtu ir perskaitytu kas ten parasyta jie tur but labai nustebtu.

Kai kas gali pasakyti: “ Kokios yra garantijos kad musu vel neapgaus, kad mes galime pasitiketi vedomis ir tais kuriuos jus vadinate sventomis asmenybemis?”

Atsakydami mes ju paklaustume: “ O kokia jus alternatyva pasiulytumete? Juslinis patyrimas ir intelektas is esmes neigalinti iseiti uz sio laikino pasaulio remu. Kodel nepabandzius priimti tobulo zinojimo is tu kurie gali ji tureti? Dvasinis mokytojas ir kitos sventos asmenybes (skirtingai nei dauguma siuolaikiniu filosofu ir mokslininku, polytiku), is tikro turi isaukstintas dvasines savybes, jie saziningi, nuolankus, nepasipute, svelnaus charakterio, neturi egoizmo. Pabendraukite su jais ir patys isitikinsite.

Is kitos puses begalybe isgalvotu filosofiju atsiranda ir isnyksta, parasoma daugybe knygu kurios laikui begant nueina i uzmarsti. Bet Vedos egzistuoja milijonus metu. Nei vienas mokslininkas itikinamai negali pasakyti kada jos atsirado. Pati Vedine tradicija tvirtina, kad kurinijos ausroje Krisna si zinojima perdave pirmai sukurtai esybei Brahmai. Nuo to laiko milijonai ir milijardai zmoniu priieme Vedu zinias, seke jomis ir pasieke tobuluma.

Guru- mokytojas, Sadhu- sventos asmenybes, Sastros- autoritetingi sventrasciai.. kartu paemus suteikia mums dvasinio zinojimo gavimo galimybe.

Zinojimas laikytinas teisingu tik tada jei jis patvirtintas dvasinio mokytojo, sventuju asmenybiu, sventrasciu. Bet siekiant sekminga isisavinti trancendentini zinojima zinoti ji dar maza. Mes taip pat turime tureti tobula intelekta ir jausmus.

Iskyla klausimas is kur juos paimti?

Atsakymas toks: Krishna yra musu sirdyje ir Jis matydamas musu nuosirdu troskima suprasti Ji, suteikia mums dvasinius jausmus ir intelekta. Jis visagalis Viespats ir Jis tai gali padaryti.

Todel vienintelis reikalavimas kuri mes turime ivykdyti noredami gauti tobula zinojima is absoliutaus saltinio yra musu nuolankumas, nuosirdus noras ir pastangos pazinti tiesa.

Tevai mokindami vaika uzsirisineti batuku sniurelius rodo jam: –“ daryk taip”
Ir jis daro, priimdamas ju autoriteta(sabda).
Po to biski paauges jis gali paeksperimentuoti raisiodamas ivairiausius mazgus(pratyaksa) ir galu gale prieiti prie galutines logiskos isvados(anumana), kad tevu parodytas batuku uzrisimo budas is tikro pats efektyviausias.

Jeigu vaikas uzsispirs ir laikysis savo mazgu uzrisimo teorijos, tai po keletos pameginimu jis nusivyles prades verkti, arba paprasciausiai numetes batukus nubegs zaisti idomesniu zaidimu.

Prieme trancendentini zinojima is tobulo saltinio(sabda), mes turime patikrinti ji praktiskai(pratyaksa) ir apmastyti pasitelke intelekta( anumana)

Efektyviausiai panaudoti siuos du pazinimo metodus (pratyaksa ir anumana) mums velgi pades sabda.

Sabda mums parodys kuria kryptimi mes turime nukreipti savo intelekta ir jausmus kad atrastume absoliucia tiesa.



Taip pat sabda suteikia mums kriterijus pagal kurios mes galesime atskirti kas yra amzina kas laikima.

Pavizdziui siais laikais kaip grybu pridygo apsisaukeliu dievu. Visi Dievo isikunijimai yra aprasyti sventrasciuose. Ten yra isvardintos visos Krisnos inkarnacjos ir isvardinti pozymiai pagal kurios galima atskirti Dievo isikunijima. Mes galime pasinaudoti tais aprasymais siekdami nustatyti teisybe.


Sekmes ieskojimuose :D
Last edited by Ahovalam on 2005-06-08 16:33, edited 1 time in total.
Meduolis
emeritas
Posts: 3707
Joined: 2004-04-17 18:14
Location: Sheule

2005-06-08 16:29

Visa tai jau esu skaitęs, taigi nieko naujo čia praktiškai neišgirdau. todėl ir pats pirmas mano klausimas bus daugmaž standartinis: iš kur žinai, kad šabda žinios yra aprašytos šventraščiuose?
Meduolis
emeritas
Posts: 3707
Joined: 2004-04-17 18:14
Location: Sheule

2005-06-08 16:31

Ir iš karto kitas klausimas: ar tobulų žinių patikrinimas netobulomis priemonėmis neatves prie neteisingos išvados, kad tos tobulos žinios visgi yra neteisingos?
Ahovalam
naujokas
Posts: 29
Joined: 2004-08-28 14:22

2005-06-08 16:40

Ateonas wrote:Ir iš karto kitas klausimas: ar tobulų žinių patikrinimas netobulomis priemonėmis neatves prie neteisingos išvados, kad tos tobulos žinios visgi yra neteisingos?
Paprastai pati sabda duoda apsauga suteikdama informacija Sventrasciuose, kas bus einant keliu, kokie laukiami pokyciai ir kliutys.

Sabda iki musu dienu ateina per sventuju mokytoju seka. Jie taip pat duoda pamokymus kaip igyvendinti sabda

ir tam kad sabda pradetu veikti musu gyvenime butinas save realizavusio guru vedimas.

Taip kad yra trys saugikliai

1 sventrasciai
2 sadhu
3 guru
Last edited by Ahovalam on 2005-06-08 16:44, edited 2 times in total.
Ahovalam
naujokas
Posts: 29
Joined: 2004-08-28 14:22

2005-06-08 16:41

Ateonas wrote:Visa tai jau esu skaitęs, taigi nieko naujo čia praktiškai neišgirdau. todėl ir pats pirmas mano klausimas bus daugmaž standartinis: iš kur žinai, kad šabda žinios yra aprašytos šventraščiuose?
Todel kad tik sventrasciai apie ja ir kalba :wink:
Meduolis
emeritas
Posts: 3707
Joined: 2004-04-17 18:14
Location: Sheule

2005-06-08 16:45

Ahovalam wrote:Paprastai pati sabda duoda apsauga suteikdama informacija kas bus einant, kokie laukiami pokyciai ir kliutys.
Iš to seka dar vienas klausimas: kaip žinoti, kad šabda duoda tokią apsaugą?
Ahovalam wrote:Sabda iki musu dienu ateina per sventuju mokytoju seka. Jie taip pat duoda pamokymus kaip igyvendinti sabda aprasyta sventrasciuos
Vėlgi, ir čia kyla klausmas: kaip žinoti, kad per šventų mokytojų seką ateina šabda, o ne eilinis melas?
Ahovalam wrote:ir tam kad sabda pradetu veikti butinas save realizavusio guru vedimas.
Čia taip pat be klausimo neišsiversiu: ar pasitikint guru nerizikuojama patikėti klaidinga šabda dėl to guru nepakankamos išminties, o galbūt - ir melo? Jei ne, tai kaip žinoti kad tokios rizikos nėra?
Meduolis
emeritas
Posts: 3707
Joined: 2004-04-17 18:14
Location: Sheule

2005-06-08 16:48

Ahovalam wrote:Todel kad tik sventrasciai apie ja ir kalba :wink:
Ne. Kaip pats sakei, apie ją kalba daugybė žmonių. Tik daugelio tų žmonių mokymus tu įvardini kaip neteisingus, o tai, kas rašoma šventraščiuose laikai šabda. Paaiškink kodėl.
Ahovalam
naujokas
Posts: 29
Joined: 2004-08-28 14:22

2005-06-08 19:36

Ateonas:
Iš to seka dar vienas klausimas: kaip žinoti, kad šabda duoda tokią apsaugą?

Pratyaksa-praktine patirtis
Anumana-logine isvada
Patvirtina sabda

Sabda turi visada eiti pirmoje eileje po to eina pratyaksa - praktine patirtis, toliau eina anumana logine isvada kad sabda buvo teisinga.

pakol nera praktines patirties ir yra abejones arba aklas priemimas, sabda tebus teorija tada ji neveiks.

Vėlgi, ir čia kyla klausmas: kaip žinoti, kad per šventų mokytojų seką ateina šabda, o ne eilinis melas?

Sabda yra vedos ir ten aprasoma koks turi buti sventasis, sventojo savybes ir tt. telieka sukontaktuoti su sventuoju(pratyaksa) ir sulyginti tas zinias su realybe tada pamatysime ar tas sventasis apsimetelis ar tikras(anumana) ...tokiu budu sabda mus apsaugo nuo paklydimo.

Šastrose aprasoma kokia seka bus perduodamos zinios sampradaya ir kaip ji ateina iki musu parampara. Taip pat aprasoma kokias zinias ji perduoda.

Ateonas:
Čia taip pat be klausimo neišsiversiu: ar pasitikint guru nerizikuojama patikėti klaidinga šabda dėl to guru nepakankamos išminties, o galbūt - ir melo? Jei ne, tai kaip žinoti kad tokios rizikos nėra?

Mokinys zino šastra (sabda) jei guru klysta ir nepasitaiso jis privalo atmesti ji. Aklas sekimas nepateisinamas.

Kita vertus aklas tikejimas net i vedas tai reiskia kad atmetamas anumanos pazinimo metodas ir pratyaksos. Dazniausiai pratyaksos.

Mokinys pats atsakingas uz savo dvasini vystimasi sadhu, guru,šastros tik padeda jam. Todel jis turi buti atidus ir zinoti šastra kur yra isdestyta sabda. Buddhi yoga.
Ahovalam
naujokas
Posts: 29
Joined: 2004-08-28 14:22

2005-06-08 20:00

Ateonas wrote:
Ahovalam wrote:Todel kad tik sventrasciai apie ja ir kalba :wink:
Ne. Kaip pats sakei, apie ją kalba daugybė žmonių. Tik daugelio tų žmonių mokymus tu įvardini kaip neteisingus, o tai, kas rašoma šventraščiuose laikai šabda. Paaiškink kodėl.
Zmoniu sukurtos teorijos yra nepilnai teisingos. Nes anumanos budu gautos zinios yra salyginos ir dar kiekvienas zmogus turi savita prota kuris modifikuojasi. Todel ta pati informacija gali buti skirtingai interpretuojama ir gaunamos skirtingos isvados.

Dar sukurtos teorijos kurios veikia vienu atveju napaaiskina reiskinio kitu atveju. Todel jos negali buti absoliucios. Nors pilnai save pateisina tam tikroje sferoje.

Paklydimas yra tada kai jos suabsoliutinamos ir ju pagrindu pradedamos kurti ideologijos. Pvz. komunizmas

Paklydimas bus kai anumana arba pratyaksa iskeliama i pirma plana. Susidaro uzburtas ratas is kurio nebeiseinama. Sabda visada turi buti pirmoje vietoje po to eina pratyaksa ir anumana.
Meduolis
emeritas
Posts: 3707
Joined: 2004-04-17 18:14
Location: Sheule

2005-06-08 20:38

Ahovalam wrote:Ateonas:
Iš to seka dar vienas klausimas: kaip žinoti, kad šabda duoda tokią apsaugą?

Pratyaksa-praktine patirtis
Anumana-logine isvada
Patvirtina sabda

Sabda turi visada eiti pirmoje eileje po to eina pratyaksa - praktine patirtis, toliau eina anumana logine isvada kad sabda buvo teisinga.
Bet tokiu būdu mokantis galima už tiesą priimti net ir tai, kas nėra šabda! Pavyzdžiui, perskaitau apie kokią nors "tiesą", kuri iš tiesų yra didis melas. Tuomet savo netobulu įrankiu - juslėmis, praktiškai patikrinu tų tiesų teisingumą, ir dėl šio įrankio netobulumo gaunu tą "tiesą" patvirtinančius rezultatus. Tuomet padarau logišką išvadą, ir gaunu, kad tai, kas iš tiesų yra melas - yra tiesa. Eidamas būtent tokiu keliu, įtikiu į iliuziją.

Vadinasi, šis pažinimo būdas yra netobulas, nes reikalauja naudotis netobulomis priemonėmis - juslėmis, kurios gali apgauti.
Ahovalam wrote:Ateonas: Vėlgi, ir čia kyla klausmas: kaip žinoti, kad per šventų mokytojų seką ateina šabda, o ne eilinis melas?

Sabda yra vedos ir ten aprasoma koks turi buti sventasis, sventojo savybes ir tt. telieka sukontaktuoti su sventuoju(pratyaksa) ir sulyginti tas zinias su realybe tada pamatysime ar tas sventasis apsimetelis ar tikras(anumana) ...tokiu budu sabda mus apsaugo nuo paklydimo.
Tai tik nukelia klausimą tolyn: kaip žinoti, kad vedos yra šabda?
Ahovalam wrote:Ateonas: Čia taip pat be klausimo neišsiversiu: ar pasitikint guru nerizikuojama patikėti klaidinga šabda dėl to guru nepakankamos išminties, o galbūt - ir melo? Jei ne, tai kaip žinoti kad tokios rizikos nėra?

Mokinys zino šastra (sabda) jei guru klysta ir nepasitaiso jis privalo atmesti ji. Aklas sekimas nepateisinamas.
Bet guru gali būti šventai įsitikinęs tuo, kas nėra šabda, ir šventai tuo sekti. Ką tuomet daryti mokiniui, matančiam kaip nuoširdžiai jo mokytojas laikosi visų taisyklių, tačiau nežinančiam, kad tos taisyklės ir žinios nėra tikra šabda?
Ahovalam wrote:Mokinys pats atsakingas uz savo dvasini vystimasi sadhu, guru,šastros tik padeda jam. Todel jis turi buti atidus ir zinoti šastra kur yra isdestyta sabda. Buddhi yoga.
Prašau, gal gali nevartoti tokių žodžių, nes aš jau pradedu nebesuprasti. Lietuviškai prašyčiau.
Meduolis
emeritas
Posts: 3707
Joined: 2004-04-17 18:14
Location: Sheule

2005-06-08 20:43

Ahovalam wrote:Zmoniu sukurtos teorijos yra nepilnai teisingos. Nes anumanos budu gautos zinios yra salyginos ir dar kiekvienas zmogus turi savita prota kuris modifikuojasi. Todel ta pati informacija gali buti skirtingai interpretuojama ir gaunamos skirtingos isvados.
Kaip sužinoti kad tai, ką sakai, yra tiesa? Kodėl labiau turėčiau tikėti vedomis, o ne kokia nors mormonų knyga?
Ahovalam wrote:Dar sukurtos teorijos kurios veikia vienu atveju napaaiskina reiskinio kitu atveju. Todel jos negali buti absoliucios. Nors pilnai save pateisina tam tikroje sferoje.
Iš kur žinai, kad tarp žmonių kur nors neplaukioja tokia teorija, kuri paaiškina viską visais atvejais? Iš kur žinai, kad viską visais atvejai paaiškinti apskritai įmanoma (tai yra, iš kur žinai kad tokios absoliučios žinios egzistuoja)?
User avatar
Snukis
senbuvis
Posts: 3214
Joined: 2004-06-03 18:27
Location: Kaunas
Contact:

2005-06-09 19:10

Ahovalam wrote:Pirmiausia as jums nieko irodineti nenoriu :roll: priimkite visa sia informacija kaip tiesiog Vedini pasaulio pazinimo buda. Atidziai perskaitykite gal ko nors naujo rasite :wink:
...
Visi Ahovalam teiginiai parodo, kad jis niekada nebuvo skeptiku, nors ir bande juo apsimesti. :wink: nieko naujo!
I visus Ahovalam isvedziojimus galima atsakyti vienu klausimu:
Kokiu pagrindu teigiama, kad Krisnos (ar kokios kitos religijos) mokymas yra geresnis uz zmogaus "netobula" patyrima?
Jei teigiama, kad zmogus negali tiksliai surasti "absoliucios tiesos" del savo sugebejimu (mastymo, pojuciu ir t.t.) netobulumo, tai tada ir nustatyti, kad kazkokios tai religijos mokymas yra tas "pats teisngasis" zmogus irgi negali, nes jo sugebejimu netobulumas neleistu jam ivertinti tikrosios, absoliucios mokymo vertes!
Nera pagrindo teigti, kad zmogus su savo neva netobulais pazinimo budais kazkuo nusileidzia vedoms, toroms, biblijoms ir t.t.. Atvirksciai - zmogus savo tais 3 pazinimo budais visapusiskai pranoksta tuos "mokymus"!
User avatar
son
senbuvis
Posts: 2630
Joined: 2005-04-05 08:31
Location: Kaunas/London

2005-06-09 21:24

Snukis wrote:<...> Atvirksciai - zmogus savo tais 3 pazinimo budais visapusiskai pranoksta tuos "mokymus"!
pridursiu: todel kad visi mokymai yra dogmatiski ir nekintantys laikui begant o zmogaus mastymas gali kisti pagal igyjamu ziniu kieki bei aplinkos pokycius..
Post Reply