Jau, fizikos laboratoriniuose. Ir kaip turėčiau susiet interferenciją su daugiapoliškumu?vovocka wrote:Ne elektronų dualizmas, o interferencija - labai konkreti sąvybė. Patyrinėkit.
Kabala
Dvipolių superpoziciją labai tyrinėjo tiek TSRS, tiek JAV. Yra galimybė sukurti pirmos pakopos daugiapoliarinę sistemą, duodančią neįprastus rezultatus. Kaip pavyzdį galiu paminėti: Hamiltono i*j*k=-1. Tai matematinis variantas. Kad jį perkeltum į eksperimentą, reiktų turėti analogiškų funkcijų nešėjų. Tokiems surasti smegenų nebeužteko...aivaras wrote:Iš kitos pusės stebina žmonių noras visame rasti "kitokius" požiūrius.vovocka wrote: Mane stebina "baimė" kitokiam požiūriui. Iš esmės tai naujas požiūris į matematiką ir visus gamtos mokslus. Aprašomi iš esmės nauji santykiai tarp objektų. Kiekviena objektų sistema gali formuoti skirtingą dėsnių sistemą. Vienu atveju - tai dvipolinė sistema, kitu atveju - tripolinė, ir t.t. Dėsniai kaskart vis kitokie... Kam skaidyti sąveika į "dvipolius" ir bandyti aprašyti sistemos objektų sąveiką kaip elementarių sąveikų tarp dviejų objektų sistemą, jei galima ją aprašyti vienu modeliu?
Iš esmės nauji santykiai tarp objektų yra gerai, bet kur tamsta ruošiatės tai panaudoti? Ar tikrai norite pasakyti, kad galima sukurti tokias sitemas, kurių nėra įmanoma sukurti naudojant dvipolį sąntykį (čia dar įskaitant, kad dvipolė sistema yra pajėgi emuliuoti tripolę)?
Matematiniai modeliai jau yra. Yra ir eksperimentiniai rezultatai, bet jie neviešinami. Bet koks eksperimentas pradžiai turi būti atspindėtas intelekte. Kol tai neįvyks, apie kokį eksperimentą kalbam?aivaras wrote: Galų gale, net jei tarsime, jog tai turi kažkokią prasmę (daugiau mankšta smegenims ) jūs ne iš tos pusės einate prie problemos: pirma grupių teorija turi išaiškinti kaip tokius daugiapolius ryšius formuoti ( o jei tai jau išaiškinta tai apie kokį nekreipimą dėmesio jūs kalbate), o tada fizikai galės tuo naudodamiesi kurti savo modelius . Vat kadangi jokio eksperimentais paremto poreikio fizikai neišreiškia tai ...
Va va- patyrinekit.vovocka wrote: Ne elektronų dualizmas, o interferencija - labai konkreti sąvybė. Patyrinėkit.
Is cia ir daroma isvada, kad elektronas elgiasi kaip banga -> bangos-daleles dualizmas. Jokiu kitokiu interferencijos interpretaciju ir buti negali.http://en.wikipedia.org/wiki/Interference wrote: Interference is the addition (superposition) of two or more waves that results in a new wave pattern.
Dar viena eiline samokslo teorija ?vovocka wrote: Yra ir eksperimentiniai rezultatai, bet jie neviešinami.
Tu pradziai turek eksperimento rezultatus, kad butu ka atspindeti, o tai dabar tik savo fantazijas atspindivovocka wrote: Bet koks eksperimentas pradžiai turi būti atspindėtas intelekte.
Pirma buvo bandyta elementariąsias daleles aprašyti kaip daleles. Bet jų savybės skyrėsi nuo klasikinio dalelės suvokimo. Kad ir ta pati interferencija: tam, akd dalelė formuotų interferencinį vaizdą, ji turi praeiti pro abi kiaurymes vienu metu. Tai netelpa į klaikinės dalelės suvokimo rėmus. Vėliau atsirado bangų teorija, bet ir ji negali pilnai aprašyti elementariųjų dalelių elgsenos. Tad bangos-dalelės dualizmas - tai kompromisinis variantas. Tai tas pats, kas aiškinti, kad vienu atveju elektronas elgiasi kaip dalelė, o kitu atveju - kaip banga... Tad pirmuoju atveju bangų teorija netinka, o antruoju - netiks dalelės principai. Jei toks požiūris tave tenkina... tai nesuprantu, kodėl savo skepticizmo nenukreipi šiuolaikinio mokslo link...senis wrote:Va va- patyrinekit.vovocka wrote: Ne elektronų dualizmas, o interferencija - labai konkreti sąvybė. Patyrinėkit.Is cia ir daroma isvada, kad elektronas elgiasi kaip banga -> bangos-daleles dualizmas. Jokiu kitokiu interferencijos interpretaciju ir buti negali.http://en.wikipedia.org/wiki/Interference wrote: Interference is the addition (superposition) of two or more waves that results in a new wave pattern.
Tam tikra prasme saugos technika. M. Kiuri savu laiku jos nesilaikė, nes nežinojo... Tu jau žinai, kad radioaktyvios medžiagos gali pražudyti žmogų. Ar leistum apie tai neišmanančiam eksperimentuoti su uranu ar radžiu?senis wrote:Dar viena eiline samokslo teorija ?vovocka wrote: Yra ir eksperimentiniai rezultatai, bet jie neviešinami.
Tu pradziai turek eksperimento rezultatus, kad butu ka atspindeti, o tai dabar tik savo fantazijas atspindi [/quote]vovocka wrote: Bet koks eksperimentas pradžiai turi būti atspindėtas intelekte.
Sutinku... Niekad nesidomėjau eksperimentais. Dirbdavau tik su savimi (pats sau laboratorija). Teko girdėti, kad dar tarybiniais laikais tuometinėse mokslo pasiekimų parodose kažkas demonstruodavo trijų įelektrintų kūnų trauką ( tai neįmanoma turint daleles + + - arba - - +, nes dvi iš jų stumtų viena kitą, tad tokia sistema bandytų formuoti liniją: -+- arba +-+). Bet tai tik pletkų lygyje... Kiek žinau, parodoje į tai buvo žiūrėta kaip į pokštą.
Bet jei atvirai, kokia būtų tavo reakcija, jei kas nors pademonstruotų tris įkrautus kūnus, vienu metu traukiančius viens kitą. Atskirai paėmus po du, atostūmio jėgos nebūtų...?
Rašiau anksčiau, kur ir paminėjau interferenciją kaip preliminarų pavyzdį.Liucipher wrote:Jau, fizikos laboratoriniuose. Ir kaip turėčiau susiet interferenciją su daugiapoliškumu?vovocka wrote:Ne elektronų dualizmas, o interferencija - labai konkreti sąvybė. Patyrinėkit.
Pirmiausia, i,j,k, tai ne funkcijos, - tai normaliniai (vienetiniai) ortogonalūs (tarpusavy kiekvienas su kiekvienu kitu statmeni) vektoriai (panašiai, kaip skaliarinių dydžių skaičiavimo vienetai). Su jais pačiais veiksmai kaip ir neturi prasmės. Tai reikštų, kas ir: g(gramas)+cm+q(culonas)... Veiksmais mes, paprastai, užrašome realius santykius tarp tiriamų objektų. Tik tokie veiksmai, kurie išreiškia realiai vykstančių procesų kiekybinius santykius, - turi fizikinę prasmę. Tik tokiais mes drąsiai ir neklystamai galim apskaičiuoti, kokį rezultatą gausim įvykdę būtinas tam rezultatui atsirasti sąlygas. Teoretikai, pagal jau nustatytus realių procesų santykius – sukuria visas potencialiai galimų (tikėtinų) santykių aprašymo variacijas, kas dar niekaip neįpareigoja realybės taip ir elgtis ..., nors, žiūrėk, kai kokie reiškiniai, kad ir visai kitoje srityje – ir vyksta, būtent, pagal taip aprašomas priklausomybes.vovocka wrote: Truputėli primiršau matematiką, gal primintumėte, kam lygi ortogonalių funkcijų suma: i+j+k=?.
Taip kad, veiksmų galima prigalvoti kiek tik lenda; visais galimais - aprašančiais pažintus reiškinius + jiems simetriniais – mes seniai jau mokam žongliruoti. Problema kitame, - kaip nustatyti, kokiais iš jų gali būti aprašomi mums įdomūs (ir šiaip, realiai galintys vykti), dar nevisai suvokti procesai.
O i+j+k=i+j+k , ir ką čia daugiau bepridursi... Nebent, dar ir žodžiais galima būtų pasakyti, kaip tas suminis vektorius orientuotas bazėje i,j,k ir kad jo absoliutinė reikšmė lygi (kvadratinė šaknis iš trijų).
Būtent taip. Tik nebūtina viską matyti; žinant realybės dėsnius, apie daug ką galima spręsti iš tam tikrų praktiškai nustatytų momentų.vovocka wrote: Jūs matėt, jūs žinot... Manau nerašote to, ko nežinote?
Aš jau. Dabar tamstos eilė.vovocka wrote: Pamąstykit...
O kuo neįtinka toks pačiam? Juk tokie tai tikrai egzistuoja. Na ir kas, kad jis susideda iš trijų bipolių? - Nuo to tik mums geriau – turim jau žinomą metodiką juos aprašyti. Ar gi būtinai turėtume vaikytis chimerų, kurių nei suvokiame, nei aprašyti mokame?vovocka wrote: Kodėl prieštaraujate sau? Koks čia tripolis iš trijų asmenų, jei vienu metu sugebama bendrauti tik su vienu? Greičiau dvipolių paketas ir tiek.
Jei nepatingėsi, šio forumo net keliose temose rasi mano raginimą klausimus nagrinėti sistemoje, - sąryšyje su visais susijusiais su juo ir kitais klausimais. Tą aš įvardiju kaip visuminį matymą. Tik tam, nereikalinga joga. Joga gali padėti susikaupti, bet daugiau?vovocka wrote: Kas yra dvipolinių galimybių paketas jau suvokėte. Dabar pasinaudokite jogos praktika: jūsų žvilgsnis turi dvi galimybes. Jis gali būti koncentruotas - tuo atveju vienu metu į jūsų dėmesio akiratį papuls tik vienas objektas. Arba jis gali būti panoraminis. Šiuo atveju į jūsų akiratį papuls viskas vienu metu. Tas pats yra ir su kitais analizatoriais. Va jums ir fiziologinis pagrindas kitokiems santykiams tarp objektų.
Pilną ir išbaigtą aprašymą to, apie ką pats bandai aiškinti - galima atrasti aukštosios algebros kurse, loginėje algebroje, tenzorinio skaičiavimo kurse, Neeuklidinėje geometrijoje ,.. Apgailėtinai atrodo V.L. pagaliukų dėliojimai, taip ir neįsisavinusio matematikos kurso, sergančio vienintelio galinčio (ne)suprasti liga.
Tai kad atvirkščiai. Tai tamsta ir V.L. niekad nesidomėjote rimtai matematika ir gamtos mokslais.vovocka wrote: Kas kaltas, kad matematikai niekad tuo nesidomėjo? Kiekvienam savo.
Tikrai taip yra su sistemom... Tik kam čia vartalioti tris palkutes, kai be jokių problemų jau aprašytos n-matės erdvės (nors niekaip ir neįsivaizduojama, kad tai galėtų būti realiai) , mokama operuoti daugiamatėmis skaičių matricomis,..vovocka wrote: Sistemą formuoja jos objektai ir santykiai tarp objektų. Patyrinėkit tai. Pvz.:
++=+
--=+
+-=-
-+=-
ir "veidrodinė" sistema:
++=-
--=-
+-=+
-+=+
Paieškokit analogijų su 1 ir 0 .
Iš to galiu padaryti tik vieną išvadą, kad visuose tuose reikaluose grybauji...vovocka wrote:Ir dar kaip gali. Ar maža geometrijos modelių, duodančių skirtingus rezultatus? Ar per trumpa fizikos vystymosi istorija, kad palygintumėte, kaip kito įvairūs modeliai? Patyrinėkit kad ir šviesos suvokimą... Nekalbu jau apie Einšteino reliatyvumo teorijos įtaką klasikiniam požiūriui.Srovė wrote: Juk niekas neimsite įrodinėti ir tvirtinti, kad nuo skaičiavimo sistemos pasirinkimo galėtų keistis realybė, kurią mes vertiname...
Gerai jau, pažiūrėkim į tai, - kaip yra iš tikrųjų. O būtent, juk vienas (kiekvienas) žmogus mąsto apie jo aplinkoje vykstančius procesus. Ir informaciją mąstymui gauna vienas(!) visais fiziškai įmanomais toje aplinkoje būdais – ir gravitacija, ir elektromagnetizmu, ir garso bangom, ir tiesioginio prisilietimo būdu, ir ... Nu gi visiškai nebūtina, kad viskam tam tiktų vienintelis organas.vovocka wrote:O ar nepagalvojote, kad pažintini tik tie procesai, kurių dėsningumai analogiški proto (logikos) dėsniams? Ar nesusimąstėte, kodėl akimis tik regime, bet negalime girdėti? Viskam sava...Srovė wrote: O juk tokio skaičiavimo metodo pakanka įvertinti bet kam, tik reikia išmanyti jį ir žinoti, ką skaičiuoji.
Realiai vykstančių procesų jau pažinti dėsningumai ir yra ta logika, pagal kurią mes vėl ir vėl mąstom apie tuos pačius procesus, ir visiškai nesvarbu, kokioje skaičiavimo sistemoje mes tai darom.
Ir kaip gi žmogelis galėtų gyvuoti aplinkoje, kur pilna niekaip jo sąmonės (ir pasąmonės) nepasiekiančių procesų? Bet kokiu atveju, mus sudaranti materija sąveikauja su mus supančia materija visais materijai būdingais būdais. Tai kodėl dabar galėtų nebūti žmoguje kažko, kas yra jį supančioje aplinkoje?
Na, tarkim pulso jautimas yra toks pats realus, kaip ir pulso egzistavimas. Kam to reikia? O gi kad neprisimedituotum iki haliuzinacijų, t.y. iki šizofrenijos. Kai žmogus meditacijos metu nukreipia dėmesį į save, yra galimybė, kad kuris nors analizarorius (rega, klausa, etc.) pradės veikti autonomiškai - t.y. imsi regėti vaizdus, girdėti balsus ir t.t. Panašiai, kaip sapne, kuomet regime ar girdime tai, ko tikrovėje nėra. Kam treniruoti tai, ko nėra tikrovėje? Va čia ir praverčia pulsas - konkretus vidinis pojūtis. Jis yra tikrovėje. Juo galima "lytėti" save iš vidaus - savotiškas savęs tyrinėjimas.Akela wrote:Ar yra rezultatu, kuriu nebutu galima priskirti vaizduotei/saviitaigai/religinei ar mistinei ekstazei ?vovocka wrote:Dirbdavau tik su savimi (pats sau laboratorija).
Vėliau atsiranda tiesiog lytėjimo pojūtis - dabar tai nebe fantazija, o realus signalas. Panašiai būna, kai dėmesį nukreipi tarkim į ranką ir ją jauti, taip galima jausti save iš vidaus.
Pojūčius galima sustiprinti kombinuojant treniruotę su joga - atitinkamos asanos "išryškina" konkrečias kūno zonas. Jas lengviau tampa pajusti.
Kitas treniruotės būdas - ci-gun. Nesu jo mėgėjas, bet tik šios treniruotės metu teko pajusti či. Tai ne saviįtaiga. Tai labai konkretus darbas su dėmesiu. Nieko bendro su populiariomis kai kuriuose klubuose ci-gun treniruotėmis, kuomet apart fizinių ar kvėpavimo pratimų daugiau nieko nedaroma.
Religijomis domiuosi daugiau teoriškai. Nesu praktikuojantis anei katalikas, anei koks budistas ar dar koks -istas.
Kodėl Lenskis? Jis šiai dienai yra pasiūlęs vieninteles praktikas, mažiausiai pasinešusias į misticizmą ar kokią religiją. Daugiapoliariškumo čia neturiu omeny, nes treniruotėse, bent jau pirmose stadijose jo nėra. Tai tiek...
Supratau. Elektronų interferencijos pavyzdžiu pasinaudojau, kai rašiau, kad pasak Lenskio tripolinėje sistemoje dalelė gali judėti dviem kryptim iš karto. Klasikinei dalelei tokia galimybė neegzistuoja. O praktikoje pasitaikęs pavyzdys - būtent elektronų interferencija, nes jei bandysi jį aprašyti kaip dalelę, teks pripažinti, kad jis gali vienu metu praeiti pro dvi kiaurymes - tik taip gali susiformuoti interferencinis vaizdas. Kadangi klasikinis požiūris tokio varianto negalėjo priimti, buvo pritaikytas dalelės-bangos dualizmo modelis.vovocka wrote:Rašiau anksčiau, kur ir paminėjau interferenciją kaip preliminarų pavyzdį.Liucipher wrote:Jau, fizikos laboratoriniuose. Ir kaip turėčiau susiet interferenciją su daugiapoliškumu?vovocka wrote:Ne elektronų dualizmas, o interferencija - labai konkreti sąvybė. Patyrinėkit.
Beje, pats Lenskis apie elektronų interferenciją niekada nerašė.
O kodel turi netenkinti ? Vien del to, kad yra 2 teorijos, kurios gerai isryskina 2 gamtoje esancius fenomenus ?vovocka wrote: Tai tas pats, kas aiškinti, kad vienu atveju elektronas elgiasi kaip dalelė, o kitu atveju - kaip banga... Tad pirmuoju atveju bangų teorija netinka, o antruoju - netiks dalelės principai. Jei toks požiūris tave tenkina...
Kai atsiras nauja apjungianti teorija, leidzianti tiksliau aprasyti bangos-daleles savybes - tada senosios 2 netiks. O kol kas...
p.s.
Tik nepradek, kad tokia 'teorija' jau yra - lenskio daugiapoliskumo
O tai imsiu ir paklausiu - ka toji lenskio 'teorija' leidzia aprasyti tiksliau ?
Ir kokiais eksperimentais galima ja patikrinti ?
Truputuka pataisysiu - jei remtis grieztomis elektriniu kruviu analogijomis, tai tarp 3 kruviu butinai bus 2 vienodo zenklo kruviai. O kaip zinia dipolis - 2-ju skirtingo zenklo kruviu sistema. Vadinasi 3 objektu sistemoje bus tik 2 dipoliai.Srovė wrote:O kuo neįtinka toks pačiam? Juk tokie tai tikrai egzistuoja. Na ir kas, kad jis susideda iš trijų bipolių?vovocka wrote: Kodėl prieštaraujate sau? Koks čia tripolis iš trijų asmenų, jei vienu metu sugebama bendrauti tik su vienu? Greičiau dvipolių paketas ir tiek.
Srovė wrote:Pirmiausia, i,j,k, tai ne funkcijos, - tai normaliniai (vienetiniai) ortogonalūs (tarpusavy kiekvienas su kiekvienu kitu statmeni) vektoriai (panašiai, kaip skaliarinių dydžių skaičiavimo vienetai). Su jais pačiais veiksmai kaip ir neturi prasmės. Tai reikštų, kas ir: g(gramas)+cm+q(culonas)... Veiksmais mes, paprastai, užrašome realius santykius tarp tiriamų objektų. Tik tokie veiksmai, kurie išreiškia realiai vykstančių procesų kiekybinius santykius, - turi fizikinę prasmę. Tik tokiais mes drąsiai ir neklystamai galim apskaičiuoti, kokį rezultatą gausim įvykdę būtinas tam rezultatui atsirasti sąlygas. Teoretikai, pagal jau nustatytus realių procesų santykius – sukuria visas potencialiai galimų (tikėtinų) santykių aprašymo variacijas, kas dar niekaip neįpareigoja realybės taip ir elgtis ..., nors, žiūrėk, kai kokie reiškiniai, kad ir visai kitoje srityje – ir vyksta, būtent, pagal taip aprašomas priklausomybes.vovocka wrote: Truputėli primiršau matematiką, gal primintumėte, kam lygi ortogonalių funkcijų suma: i+j+k=?.
Taip kad, veiksmų galima prigalvoti kiek tik lenda; visais galimais - aprašančiais pažintus reiškinius + jiems simetriniais – mes seniai jau mokam žongliruoti. Problema kitame, - kaip nustatyti, kokiais iš jų gali būti aprašomi mums įdomūs (ir šiaip, realiai galintys vykti), dar nevisai suvokti procesai.
O i+j+k=i+j+k , ir ką čia daugiau bepridursi... Nebent, dar ir žodžiais galima būtų pasakyti, kaip tas suminis vektorius orientuotas bazėje i,j,k ir kad jo absoliutinė reikšmė lygi (kvadratinė šaknis iš trijų).
Tiesą sakant, klystam abu. Aš pirmą kart suklydau, kai užrašiau:
Ai+Bj+Ck=0, turėjo būti:
Ai+Bj+Ck=R (Čia R - vektorius, einantis nuo koordinačių sistemos ašies link taško)
Antrą kartą suklydote jūs: aukščiau esamas komentaras "nugrybavo į pievas".
Aš suklydau, bandydamas fizikanui paaiškinti, kad įprasta koordinačių sistema nėra tripolinė sistema, nes tripoliui galimi tik trys poliai, o koordinačių sistemos aprašyma galimi vektoriai i,j,k ir -i,-j,-k - t.y. neigiamos vertės, ko tripolinėje sistemoje nėra. Pasitaiko... kai vienu metu daug darbų darai...
Na, jei žinot nematęs, ir iškart nusprendžiate kas yra kas, ačiū die, kad šiais laikais nebėra inkvizicijos. Šie irgi žinojo nematę... Džordanui Brunui nuo to lengviau nebuvo...Srovė wrote:Būtent taip. Tik nebūtina viską matyti; žinant realybės dėsnius, apie daug ką galima spręsti iš tam tikrų praktiškai nustatytų momentų.vovocka wrote: Jūs matėt, jūs žinot... Manau nerašote to, ko nežinote?
Srovė wrote:Aš jau. Dabar tamstos eilė.vovocka wrote: Pamąstykit...
Taip, bipolinės sistemos žinomos, ir aprašyti jas mokame. O n-polines sistemas Lenskis jau aprašė. Jau minėjau jo ir Kočniovo knygą "Osnovy mnogopoliarnosti"...Srovė wrote:O kuo neįtinka toks pačiam? Juk tokie tai tikrai egzistuoja. Na ir kas, kad jis susideda iš trijų bipolių? - Nuo to tik mums geriau – turim jau žinomą metodiką juos aprašyti. Ar gi būtinai turėtume vaikytis chimerų, kurių nei suvokiame, nei aprašyti mokame?vovocka wrote: Kodėl prieštaraujate sau? Koks čia tripolis iš trijų asmenų, jei vienu metu sugebama bendrauti tik su vienu? Greičiau dvipolių paketas ir tiek.
Tiesą sakant, ne tik susikaupti. Yra ir atvirkščias procesas.Srovė wrote:Jei nepatingėsi, šio forumo net keliose temose rasi mano raginimą klausimus nagrinėti sistemoje, - sąryšyje su visais susijusiais su juo ir kitais klausimais. Tą aš įvardiju kaip visuminį matymą. Tik tam, nereikalinga joga. Joga gali padėti susikaupti, bet daugiau?vovocka wrote: Kas yra dvipolinių galimybių paketas jau suvokėte. Dabar pasinaudokite jogos praktika: jūsų žvilgsnis turi dvi galimybes. Jis gali būti koncentruotas - tuo atveju vienu metu į jūsų dėmesio akiratį papuls tik vienas objektas. Arba jis gali būti panoraminis. Šiuo atveju į jūsų akiratį papuls viskas vienu metu. Tas pats yra ir su kitais analizatoriais. Va jums ir fiziologinis pagrindas kitokiems santykiams tarp objektų.
Kolega, bent jau pavartykite aukščiau paminėtą knygą...Srovė wrote:Pilną ir išbaigtą aprašymą to, apie ką pats bandai aiškinti - galima atrasti aukštosios algebros kurse, loginėje algebroje, tenzorinio skaičiavimo kurse, Neeuklidinėje geometrijoje ,.. Apgailėtinai atrodo V.L. pagaliukų dėliojimai, taip ir neįsisavinusio matematikos kurso, sergančio vienintelio galinčio (ne)suprasti liga.
Iš kur žinote?Srovė wrote:Tai kad atvirkščiai. Tai tamsta ir V.L. niekad nesidomėjote rimtai matematika ir gamtos mokslais.vovocka wrote: Kas kaltas, kad matematikai niekad tuo nesidomėjo? Kiekvienam savo.
Iš ties prajuokinote. Bet matau kad bergždžia aiškinti... Tiesiog pamąstykite, kokia visų šių matematinių modelių bazė.Srovė wrote:Tikrai taip yra su sistemom... Tik kam čia vartalioti tris palkutes, kai be jokių problemų jau aprašytos n-matės erdvės (nors niekaip ir neįsivaizduojama, kad tai galėtų būti realiai) , mokama operuoti daugiamatėmis skaičių matricomis,..vovocka wrote: Sistemą formuoja jos objektai ir santykiai tarp objektų. Patyrinėkit tai. Pvz.:
++=+
--=+
+-=-
-+=-
ir "veidrodinė" sistema:
++=-
--=-
+-=+
-+=+
Paieškokit analogijų su 1 ir 0 .
Išsamus atsakymas.Srovė wrote:Iš to galiu padaryti tik vieną išvadą, kad visuose tuose reikaluose grybauji...vovocka wrote:Ir dar kaip gali. Ar maža geometrijos modelių, duodančių skirtingus rezultatus? Ar per trumpa fizikos vystymosi istorija, kad palygintumėte, kaip kito įvairūs modeliai? Patyrinėkit kad ir šviesos suvokimą... Nekalbu jau apie Einšteino reliatyvumo teorijos įtaką klasikiniam požiūriui.Srovė wrote: Juk niekas neimsite įrodinėti ir tvirtinti, kad nuo skaičiavimo sistemos pasirinkimo galėtų keistis realybė, kurią mes vertiname...
Daug pasaulyje yra dalykų,Srovė wrote:Gerai jau, pažiūrėkim į tai, - kaip yra iš tikrųjų. O būtent, juk vienas (kiekvienas) žmogus mąsto apie jo aplinkoje vykstančius procesus. Ir informaciją mąstymui gauna vienas(!) visais fiziškai įmanomais toje aplinkoje būdais – ir gravitacija, ir elektromagnetizmu, ir garso bangom, ir tiesioginio prisilietimo būdu, ir ... Nu gi visiškai nebūtina, kad viskam tam tiktų vienintelis organas.vovocka wrote:O ar nepagalvojote, kad pažintini tik tie procesai, kurių dėsningumai analogiški proto (logikos) dėsniams? Ar nesusimąstėte, kodėl akimis tik regime, bet negalime girdėti? Viskam sava...Srovė wrote: O juk tokio skaičiavimo metodo pakanka įvertinti bet kam, tik reikia išmanyti jį ir žinoti, ką skaičiuoji.
Realiai vykstančių procesų jau pažinti dėsningumai ir yra ta logika, pagal kurią mes vėl ir vėl mąstom apie tuos pačius procesus, ir visiškai nesvarbu, kokioje skaičiavimo sistemoje mes tai darom.
Ir kaip gi žmogelis galėtų gyvuoti aplinkoje, kur pilna niekaip jo sąmonės (ir pasąmonės) nepasiekiančių procesų? Bet kokiu atveju, mus sudaranti materija sąveikauja su mus supančia materija visais materijai būdingais būdais. Tai kodėl dabar galėtų nebūti žmoguje kažko, kas yra jį supančioje aplinkoje?
Brangus Horacijau, ko mūs
Išminčiai nesapnavo.(V. Šekspyras)
Geras klausimas. Štai ištrauka iš Lenskio ir Kočniovo "Osnovy mnogopoliarnosti":senis wrote:O kodel turi netenkinti ? Vien del to, kad yra 2 teorijos, kurios gerai isryskina 2 gamtoje esancius fenomenus ?vovocka wrote: Tai tas pats, kas aiškinti, kad vienu atveju elektronas elgiasi kaip dalelė, o kitu atveju - kaip banga... Tad pirmuoju atveju bangų teorija netinka, o antruoju - netiks dalelės principai. Jei toks požiūris tave tenkina...
Kai atsiras nauja apjungianti teorija, leidzianti tiksliau aprasyti bangos-daleles savybes - tada senosios 2 netiks. O kol kas...
p.s.
Tik nepradek, kad tokia 'teorija' jau yra - lenskio daugiapoliskumo
O tai imsiu ir paklausiu - ka toji lenskio 'teorija' leidzia aprasyti tiksliau ?
Ir kokiais eksperimentais galima ja patikrinti ?
"matematičeskij aparat fiziki i fizičeskij eksperiment v plane mnogopoliarnosti"
"Funkcii elementarnix častic"
"Superpozicija izomorfnix lok. Jadra atomov i chimičeskie elementy"
Dar vienas geras pastebėjimas. Taigi, Lenskis kalba apie sistemą:senis wrote:Truputuka pataisysiu - jei remtis grieztomis elektriniu kruviu analogijomis, tai tarp 3 kruviu butinai bus 2 vienodo zenklo kruviai. O kaip zinia dipolis - 2-ju skirtingo zenklo kruviu sistema. Vadinasi 3 objektu sistemoje bus tik 2 dipoliai.Srovė wrote:O kuo neįtinka toks pačiam? Juk tokie tai tikrai egzistuoja. Na ir kas, kad jis susideda iš trijų bipolių?vovocka wrote: Kodėl prieštaraujate sau? Koks čia tripolis iš trijų asmenų, jei vienu metu sugebama bendrauti tik su vienu? Greičiau dvipolių paketas ir tiek.
A+B+C=0, kur A,B,C - skirtingi poliai (ne kiekinės išraiškos!!!). Čia užrašyta jų suma lygi nuliui rodo krūvio kompensaciją iki nulio. Kiekių nežymiu - tarkim, kad jie vienetiniai.
Trijų mums įprastinių krūvių sistema (pažymėkim teigiamą reikšmę kaip A, o neigiamą - kaip B):
A+A+B <>0 - vienetiniai krūviai nesikompensuos iki nulio. (kitas variantas: A+B+B<>0)
Kaip matai, tai iš esmės skirtingos sistemos. Tiesą sakant, apie trijų polių sistemą niekam ir į galvą neateitų... Mąstymo principai - dvipoliariniai.
Tu konkretu eksperimento aprasa pasiulyk - kaip butu galima patestuoti ta lenskio 'teorija', o ne siaip kazkokiomis miglotomis frazemis metykisvovocka wrote:"matematičeskij aparat fiziki i fizičeskij eksperiment v plane mnogopoliarnosti"
"Funkcii elementarnix častic"
"Superpozicija izomorfnix lok. Jadra atomov i chimičeskie elementy"