Vincius

Forumas, skirtas aptart Kosminius Klounus ir jų Mokymą.
Post Reply
7x
Kalė intrigantė
Posts: 1786
Joined: 2004-07-16 21:43

Vincius

Post by 7x » 2006-07-22 22:09

Vincius buvo pagiežingas ir ant gyvenimo užsirūstinęs jaunuolis. Daugelis neabejojo, kad jo rūstis turi pagrindą, tačiau neklausė kokį. Ne todėl, kad jiems nebūtų buvę įdomu. Oj ne, juk klausimas „kodėl nekenti gyvenimo“ yra antras po „kodėl tapai gotu?“ ir smarkiai lenkia trečią vietą užimantį „kur nukišai distancinį?“ gyvenimo klausimų topuose. Tiesiog Vincius taip smarkiai visus užpisdavo (leidėjas mane primygtinai tikino vietoj šio žodžio panaudoti švelnesnį ir geriau marketuojamą „užknisdavo“, bet tai būtų netiesa: Vincius užpisdavo ir viskas), kad po kelių minučiu pokalbio kildavo natūralus noras pasiųsti Vincių nx ir bėgti suspardyti kokį nors už save silpnesnį gotą, rėkiant „gyvenimas skausmas tai še, ėsk“. Nenuostabu, kad po kiek laiko visi įsigudrino pokalbius su Vinciumi pradėti, baigti ir užpildyti tarpus tarp šių šnekesio elementų fraze „Da pašol, Vinciau“. Posakis taip prigijo, kad pasirodė juodos maikutės, įvairiaspalviai išmargintos šiuo užrašu, o Woody Allen’as sukūrė filmą tuo pačiu pavadinimu. Po kiek laiko žmonės net nebesakė visos frazės. Vieni trumpindavo „Pašol, Vinciau“, o gudresni sugalvojo sakyti „Da, Vinciau“. Taip nepastebėtai Vincių žmonės pradėjo vadinti Da Vinciumi, o Woody Allen’as sukūrė tęsinį apie šio antiherojaus nuotykius nacių okupuotoje Lenkijoje. Pasirodė DC komiksų serija, kur Da Vincius gelbėjo žmoniją nuo ateivių nihilistų, neigiančių svetimas civilizacijas, atakos. Neatsiliko ir knygų biznis. Dan Brown‘as nusamdė marketingo ekspertus sugalvoti jo knygai aktualų ir sėkmę nešantį pavadinimą. Šie ilgai nesitarę, tačiau ilgėliau parūkę žolės ir nusprendę, kad taip bus juokingiausia, pasiūlė „Iššifruoti Da Vinciaus kodą“. Dan Brown‘as iškart sutiko ir tuo pačiu užsakė knygos viršelį. Ant jo buvo rašoma: „Kaip smarkiai nemėgsti Da Vinciaus? Tiek, kad norisi iššifruoti ir prašifruoti jo kodą? Atsakymus į visus klausimus rasi čia“. Kitoje viršelio pusėje buvo verkiančio Dan Brown‘o nuotrauka ir užrašas po ja: „Pirk mane dabar. Prašau“. Nepaisant to, kad knyga tebuvo užduočių „sujunk taškus“ rinkinys, ji sulaukė netikėto pasisekimo ir pakilo į bestselerių viršūnę. Da Vinciui abejingų nebuvo. Kaip žmogaus jo nekentė. Kaip knygų, komiksų ir filmų herojų jį dievino, o babkės už jo asmens naudojimą plaukė į Apskritosios Nosies banko, Da Vinciaus sąskaitą.
Tačiau šlovė ir pinigai nepataisė Da Vinciaus, lygiai taip, kaip šaukštas medaus nepataiso smirdinčios šūdų krūvos (ir vėlgi, leidėjas man primygtinai siūlė panaudoti kokią nors kitą, jo žodžiai tariant, ne tokią vulgarią metaforą, bet šūdų krūva yra šūdų krūva ir niekas kitas). Būdavo ateina jis į kokį kabaką, prisėda prie ant baro gulinčio abituriento, padauginusio alaus, ir per penkias minutes jį išblaivo savo išsipisinėjimais. Gal ir gražus poelgis, bet negi tikslas pateisina priemones?
- Labas, kaip sekas?
- Blargh blergh.
- Linksminiesi? Kokia proga?
- Bliurgzt pliur pliur, reugt.
- Ar žinojai, kad alkoholis uždaro čakras?
- Huh, ką?
- Nežinojai apie čakras? Juk taip specnazas naudoja telekinetines galias.
- Tipo kaip Neo?
- Tiesiog tu esi praplautas propagandos ir melo. Remiesi senomis žiniomis, o juk norint priimti naują informaciją reikia atsisakyti seno pagrindo.
- Apie ką tu čia?
- Ne, neprašyk tik manęs to įrodinėti. Tai neįrodoma ir nepaaiškinama, ir prieštarauja logikos dėsniams, todėl tu tiesiog turi manimi tikėti.
- Bičas, ką tu čia svaigsti?
- Va va, iškarto aš svaigstu. O tu nors kartą bandei į tai gilintis? Panelės žurnalą pervertei, 7 klasės kurso fizikos vadovėlį paskaitinėjai ir jau kietas?
- Gal aš jau eisiu...
- Gal palydėti? Taksą iškviesti? Jei nori duosiu kelis nespalvotus filmus, o po to galėsim kartu palįsti po dušu ir suvalgyti sumuštinių.
Žinoma tokios situacijos dažniausiai baigdavosi arba ašaromis, arba smurtu, tačiu verta paminėti, kad dėl tokių Da Vincio išpuolių nusižudė trys pisgočiai ir du įšventinti gotai, bei vienas specnazo pareigūnas.
Tačiau Da Vincis padarė vieną neatleistiną klaidą. Jis sulaužė taisyklę, kurios negalima laužyti. Šią taisyklę žino visi. Sąmoningai ar instinktyviai. Vieniems tas žinojimas slepiasi tamsiausiose pasąmonės kampeliuose, o kiti jį kasdien jaučia visu savo nuo baimės virpančiu kūnu. Ši taisyklė slepiasi po anekdotų, pasakų prieš miegą, legendų, sapnų, literatūros šedevrų, girtų pašnekesių prie bokalo, eilių, graviūrų ant antkapo, atsisveikinimo bučinių, verksmų ir juoko pavidalu. Tai visų žinoma, todėl absoliuti taisyklė. Tai visų žinoma, tačiau niekieno neužrašyta taisyklė, todėl ją užrašysiu aš. Ji skamba taip: „Tūlas žmogau. Juokas yra dovana. Tu gali juoktis iš visko. Gali juoktis iš karalių, faraonų, popiežių ir diktatorių. Juoko iš tavęs niekas neatims, nes nepajėgs. Nesvarbu iš kokių dalykų juokiamasi – juokas yra tas pats, tai amžina konstanta, kuri gali būti nutaikyta prieš visus ir kiekvieną iš jūsų. Tačiau yra viena vienintelė išimtis. Juoktis iš Klounų tu negali, nes KLOUNAI VISADA JUOKIASI PASKUTINIAI“.
Da Vinciui tai nerūpėjo, nors jis aiškiai buvo O Klounų pasekėjas. Taip juodai tyčiotis iš žmonių sugebėjo nebent Blogas O Kosminis Klounas. Bet net ir jis kartais pradėdavo lūžti, išgirdęs, kaip Da Vincius eiliniam gotui pasakoja apie visus ekstrasensus, su kuriais jam teko bendrauti. Neretai Blogas Klounas virš Da Vinciaus galvos pasiųsdavo NSO, UFO ir kitus FUFLO, kad šis nepritrūktų peno savo pasakojimams.
- Aš vakar mačiau NSO.
- Da pašol Vinciau.
- Gal tada nori su manim pažiūrėti kelis nespalvotus filmus, o vėliau bandyti įsidarbinti specnaze?
Sako, kad kiekvienas likimą pasirenka pats ir kad likimą nuo visatos sukūrimo nulemė Klounai, tad Da Vincius pats kaltas dėl savo neatleistino poelgio. Kartą per spiritizmo seansą jis diskutavo su skeptiku fundamentalistu fanatiku-savižudžiu Klajokliu. Visa diskusija truko 53 valandas ir 72 minutes, 48 valandas iš jų visi diskusijos dalyviai buvo girti kaip tapkės, likusį laiką tik girti, todėl jų atmintyje teišliko nedidelė to ginčo dalis.
- Aš tau sakau, mirusiųjų vėlės realiai egzistuoja, tačiau mokslininkai to negali įrodyti, nes tai prieštarauja logikai ir geografijai.
- Nesąmonė, netikiu, - nesutiko virš stalo plūduriuojanti Klajoklio dvasia.
- Įsivaizduok, kad tu esi ne šiaip sau susisprogdinęs skeptikas, o miręs badaujantis Afrikos vaikas, kurį pervažiavo traukinys, nes koks nors bičas nepatraukė svirties, kuri būtų išgelbėjusi tą vaiką, bet sudaužiusi jo Ferari.
- Nu ir?
- Tas, kad astrologija remiasi statistika!
- Nuo planetų sklindančios elementariosios dalelės niekaip negalėtų veikti žmogaus likimo.
- Tiesiog galbūt tų dalelių nefiksuoja jokie prietaisai.
- O gal žmonių likimus veikia ne tos dalelės ir planetos, o O Kosminiai Klounai?
- „Kosminiai Klounai“... kodėl jus vis kaišiojate savo dievybes, kurioms jus lenkiatės ? Man tai neįdomu, - pasakė Da Vincius ir pakikeno.
Visą diskusiją intensyviai stebėjo Blogas Klounas. Išgirdęs pastaruosius Da Vinciaus žodžius, jis čiupo už parankės miegantį Gėrą Klouną ir pradėjo stipriai purtyti. Šis pabudo iš sapno, beveik tapusio šlapiu, išsitraukė nykštį iš burnos ir klausiamai pažiūrėjo į savo naparniką.
- Ė, girdėjai, ką tas sakė?
- Vincius? Ką, dar vieną NSO pasiuntei bl?
- Ne, ne, jie ten su Klajokliu vis dar varo. O tas Da Vincius pasakė, em pala, pasakė, - Blogas Klounas susikaupė, jo veide pasirodė speciali grimasa, kurią naudojo tik cituodamas ir tarė, - „Kosminiai Klounai“... kodėl jus vis kaišiojatė savo daikčiukus man į, - staiga sugriebė sau už galvos ir pradėjo ją purtyti, - ne pala pala. Jis sakė, nu žodžiu kažką apie mus pasakė ir nusijuokė!
- Aš žinau tą tavo dainelę. Tu tiesiog nori dar vieną nabagą apkaltinti Taisyklės sulaužymu.
- Nu bet tai taip seniai buvo!
- Taip tai buvo seniai ir aš vis dar nesuprantu, kodėl Hitleris turi visą amžinybę pūsti gumines moteris, vien už tai, kad tarp jo nužudytų žydų buvo ir klounų iš šešiakampės cirko.
- Mes jau taip aptarėm. YOU DO NOT MESS WITH THE CLOWNS. Taip sako taisyklė.
- Ne, ji sako, kad Klounai visada juokiasi paskutiniai.
- Nu karočia, koks skirtumas. Ar galiu nubausti Da Vincių?
- Jah jah, gali, koks man skirtumas. Jis juk tavo favoritas buvo... – tarė Geras Klounas, įsikišo nykštį atgal į burną ir užsnūdo.
Blogas Kosminis Klounas turėjo lakią fantaziją. Žinoma, dažniausiai jis absiribodavo tik nužudymu, na dar keliais primityviais kankinimais ir toliau žaisdavo Counter-Strike su chytais, tačiau tik ne tada, kai budavo pažeidžiama Taisyklė.
Da Vinciui teks amžinybę rašyti savo autobiografiją trečiuoju asmeniu. Klouniškąją autobiografijos versiją. Amžinai.

Da „Pašol“ Vincius 2006

Post Reply

Who is online

Users browsing this forum: No registered users and 1 guest