[Pradėti skaityti nuo čia] Kosminiai Klounai
Pradzios knygoje siek tiek nesuprantu su kuo gi Adolfas susilauke palikuoniu? einu padaryt dar atsispaudimu, gal suprasiu
Neesme su kuo susilauke palikuoniu (gal Klounai jam suteike galiu daugintis sporomis arba ataugomis), esme - jis buvo potencialus!skeptikas wrote:Pradzios knygoje siek tiek nesuprantu su kuo gi Adolfas susilauke palikuoniu? einu padaryt dar atsispaudimu, gal suprasiu
-
- pradedantis
- Posts: 210
- Joined: 2006-02-13 16:26
kaip per kūrybą puikiai atsikleidžia žmogaus protinis lygis, kultūra ir moralė.
Man atrodo, kad disysis mąstytojas Firedrich'as Nietzche buvo įkvėptas Kosminių Klounų mokymo ir apšviestas jų idėjų parašė savo didžiuosius kūrinius. Vienas pagrindinių jo veikalų vadinasi: "Linksmasis mokslas". Kito garsaus veikalo "Štai taip Zaratustra kalbėjo" pradžioje aprašomas lyno akrobatas ir juokdarys:
"Ir štai staiga kažkas nutiko, nes stojo visiška tyla - minia įbedusi akis sustingo. Dabar pradėjo darbą akrobatas: durelės mažos atsidarė, ir žengė jis pirmyn ant lyno, kurs buvo ištemptas tarp bokštų viršum minios prekyvietėj didžiulėj. Nespėjo lyno akrobatas ir virvės vidurį prieiti, kai vėl durelės atsidarė, ir toks vyrukas jaunas, margais drabužiais apsivilkęs, į juokdarį taip panašus, pro jas iššoko ir tuoj jam iš paskos nubėgo. "Pirmyn, greičiau, tu klišiau,- sušuko jis balsu siaubingu,- į priekį marš, tu kuine, spekuliante, prakeiktas blyškiaveidi! Žiūrėki tik, kad tau sėdynėn neįspirčiau! Ką tu darai čionai tarp bokštų? Tenai, bokšte, vieta tavoji, tave už grotų pasodinti reikia! Tu geresniam, nei pats esi, pastoji kelią!"- Ir su žodžiu kiekvienu vyrukas tas prie jo artyn vis ėjo: ir kai dar žingsnį paskutinį jam žengti buvo likę,- užgniaužė siaubas miniai žadą ir akyse sustingdė žvilgsnį: - mat jis sustaugė tarsi velnias ir drąsiai šoko per tą žmogų, kurs kelią jam pastojęs buvo. O šis, pamatęs, kad varžovas laimi, pajuto svaigulį galvos ir tuoj pusiausvyros neteko; tad sviedė kartį jis į šalį ir krito pats žemyn greičiau už ją, plačiai rankas išskleidęs. Minia aikštėj atrodė tartum jūra, kuomet į ją įsiveržia audra: nes metės strimgalviais visi į šoną, kiti vėl virto atgalios, o ypač ten, kur kūnas krist turėjo.
Tačiau Zaratustra - nė krust iš vietos, ir kūnas akrobato prie kojų jam nukrito, sutrupintas ir sužalotas, bet dar gyvybės nepraradęs. Kai vargšui sąmonė ir juslės grįžo, jisai išvydo Zaratustrą, beklūpantį prie jo ant kelių. "Ką tu darai čionai? - jis sunkiai pralemeno.- Aš jau seniai žinojau, kad velnias koją man pakišti taikos. Dabar jis pragaran mane jau tempia: gal tu gali jam darbą šitą sukliudyti?"
"Prisiekiu tau, drauguži,- Zaratustra atsakė,- nėra šitų dalykų, kuriuos dabar minėjai: nėra nei velnio jokio, taip pat ir pragaro nėra. Siela tavoji mirs greičiau nei kūnas tavo: gali jau nieko nebijoti!"
Žmogus akis atmerkė, bet žvilgsnis jo pasitikėjimo nerodė. "Jei tiesą tu sakai,- tada jis tarė,- tai, kai užges gyvybė mano, aš nieko neprarasiu. Išeina, kad nedaug nuo gyvulio skiriuosi, kurs šokti mušamas išmoko, dažnai negaudamas ir maisto.
"Ne ne,- Zaratustra jam tarė,- pavojus tapo amatu tavuoju, ir nieko čia nėra niekinga. Dabar nuo savo amato ir žūsti: todėl palaidosiu tave aš rankom savo."
Kai šiuos žodžius Zaratustra sakyti baigė, jam mirštantysis nieko neatsakė; jis dar tik ranką Zaratustros paspausti pamėgino, tarytum padėkot norėtų. " (Frydrichas Nyčė,Rinktiniai raštai/Štai taip Zaratustra kalbėjo,p.30-31)
"Ir štai staiga kažkas nutiko, nes stojo visiška tyla - minia įbedusi akis sustingo. Dabar pradėjo darbą akrobatas: durelės mažos atsidarė, ir žengė jis pirmyn ant lyno, kurs buvo ištemptas tarp bokštų viršum minios prekyvietėj didžiulėj. Nespėjo lyno akrobatas ir virvės vidurį prieiti, kai vėl durelės atsidarė, ir toks vyrukas jaunas, margais drabužiais apsivilkęs, į juokdarį taip panašus, pro jas iššoko ir tuoj jam iš paskos nubėgo. "Pirmyn, greičiau, tu klišiau,- sušuko jis balsu siaubingu,- į priekį marš, tu kuine, spekuliante, prakeiktas blyškiaveidi! Žiūrėki tik, kad tau sėdynėn neįspirčiau! Ką tu darai čionai tarp bokštų? Tenai, bokšte, vieta tavoji, tave už grotų pasodinti reikia! Tu geresniam, nei pats esi, pastoji kelią!"- Ir su žodžiu kiekvienu vyrukas tas prie jo artyn vis ėjo: ir kai dar žingsnį paskutinį jam žengti buvo likę,- užgniaužė siaubas miniai žadą ir akyse sustingdė žvilgsnį: - mat jis sustaugė tarsi velnias ir drąsiai šoko per tą žmogų, kurs kelią jam pastojęs buvo. O šis, pamatęs, kad varžovas laimi, pajuto svaigulį galvos ir tuoj pusiausvyros neteko; tad sviedė kartį jis į šalį ir krito pats žemyn greičiau už ją, plačiai rankas išskleidęs. Minia aikštėj atrodė tartum jūra, kuomet į ją įsiveržia audra: nes metės strimgalviais visi į šoną, kiti vėl virto atgalios, o ypač ten, kur kūnas krist turėjo.
Tačiau Zaratustra - nė krust iš vietos, ir kūnas akrobato prie kojų jam nukrito, sutrupintas ir sužalotas, bet dar gyvybės nepraradęs. Kai vargšui sąmonė ir juslės grįžo, jisai išvydo Zaratustrą, beklūpantį prie jo ant kelių. "Ką tu darai čionai? - jis sunkiai pralemeno.- Aš jau seniai žinojau, kad velnias koją man pakišti taikos. Dabar jis pragaran mane jau tempia: gal tu gali jam darbą šitą sukliudyti?"
"Prisiekiu tau, drauguži,- Zaratustra atsakė,- nėra šitų dalykų, kuriuos dabar minėjai: nėra nei velnio jokio, taip pat ir pragaro nėra. Siela tavoji mirs greičiau nei kūnas tavo: gali jau nieko nebijoti!"
Žmogus akis atmerkė, bet žvilgsnis jo pasitikėjimo nerodė. "Jei tiesą tu sakai,- tada jis tarė,- tai, kai užges gyvybė mano, aš nieko neprarasiu. Išeina, kad nedaug nuo gyvulio skiriuosi, kurs šokti mušamas išmoko, dažnai negaudamas ir maisto.
"Ne ne,- Zaratustra jam tarė,- pavojus tapo amatu tavuoju, ir nieko čia nėra niekinga. Dabar nuo savo amato ir žūsti: todėl palaidosiu tave aš rankom savo."
Kai šiuos žodžius Zaratustra sakyti baigė, jam mirštantysis nieko neatsakė; jis dar tik ranką Zaratustros paspausti pamėgino, tarytum padėkot norėtų. " (Frydrichas Nyčė,Rinktiniai raštai/Štai taip Zaratustra kalbėjo,p.30-31)
Irodymas kad jusu klounai neegzistuoja paprastas - jus patys jais netikite
Vienok pati ideja del Kosminiu Klounu yra patraukli ir nera nauja.
Pavyzdziui zodziai "Cerkve" ir "Cirkas" yra neatsitiktinai giminingi
visai neatsitiktinai
Tikroji Kosminiu Klounu religija yra aprasyta stai cia
http://visarion.da.ru/
jie taip ir vadinasi - Paskutiniojo testamento Cerkve (cirkas)
vienas is teiginiu kad pasauli suskure Du Dievai, kitaip tariant Du Kosminiai Klounai
Sita cerkve (cirkas) turi labai daug pasekeju ir tusi savo Gyvaji Jezu.
Ir tuo Jezumi pasekejai tiki.
Tai butu Kosminiu Klounu egzistavimo irodymas, bet tai ne jusu KK o visai kitu tikinciu zmoniu KK ir jie turi savaja Paskutiniji Testamenta
Vienok pati ideja del Kosminiu Klounu yra patraukli ir nera nauja.
Pavyzdziui zodziai "Cerkve" ir "Cirkas" yra neatsitiktinai giminingi
visai neatsitiktinai
Tikroji Kosminiu Klounu religija yra aprasyta stai cia
http://visarion.da.ru/
jie taip ir vadinasi - Paskutiniojo testamento Cerkve (cirkas)
vienas is teiginiu kad pasauli suskure Du Dievai, kitaip tariant Du Kosminiai Klounai
Sita cerkve (cirkas) turi labai daug pasekeju ir tusi savo Gyvaji Jezu.
Ir tuo Jezumi pasekejai tiki.
Tai butu Kosminiu Klounu egzistavimo irodymas, bet tai ne jusu KK o visai kitu tikinciu zmoniu KK ir jie turi savaja Paskutiniji Testamenta
-
- skeptikas
- Posts: 576
- Joined: 2006-10-07 15:13
- Location: Vilnius
Tu negali įrodyti kad mes netikime O Kosminiais Klounais, nes tikėjimas mums jų pačių duotas. Nepatyre O'Klounų malonės visada kalba niekus, tikiu kad ir tu praregėsi.
Is kur atsirado kosminiai klounai? Popiezius sake, kad Islamas ir Krikscionybe yra tas pats tikejimas tipo kiek supratau, tik kitaip traktuojamas. Gal reiktu parasyti laiska popiedziui, kad iregistruotu sita tikejima prie "to pacio". Ar turetumem i si tikejima zvelgti taip pat rimtai\nerimtai, kaip ir i Krikscionybe? Mastant subjektyviai manau taip butu visiskai teisinga, bet Krikscionybe subjektyvus tikejimas, todel jos atzvilgiu zvelgti objektyviai yra klaidinga (t. y. "beprotybe"). Todel klausimas cia butu ar i Krikscionybe reikia "zvelgti" objektytviai "nori" ji to ar ne. Reikalavimas-prasymas: perkelkit sita tema prie "Dievu ir religijos" forumo arba "Dievu ir religijos" foruma prie "Pusiau rimtai" forumo. P.S. As nejuokauju (Ar tai butu drasus kulturos zingsnis i prieki?)Meduolis wrote:DIE KOSMISCHEN CLOWNE
Pradžios knyga
Pradžioje buvo tik du Kosminiai Klounai: geras ir blogas. Jie buvo visur ir visada. Vieną kartą jie susimušė, trenkė kaktom, pažiro žiežirbos ir taip atsirado galaktikos, žvaigždės, planetos, o tame tarpe - ir mūsų Žemė. Vėliau Klounai stebėjosi, kad visi dangaus kūnai labai panašūs į jų nosis. Jie manė, kad tai ypač šaunu.
Pirmiausia jie nusprendė apgyvendinti Žemę. Sukūrė žmogų iš komposto ir pavadino jį Adolfu. Jie pamatė, kad Adolfui labai liūdna, taigi sukūrė jam šunį. Pavadino jį Vafliu.
Klounai leido Adolfui vedžioti šunį kur tik tas norėjo, tik uždraudė tai daryti tarp keturių ir penkių valandų vakaro - tokiu metu Klounai paprastai geria arbatą. Tačiau vieną kartą Vaflis neiškentė ir nusišlapino. Klounai baisiausiai perpyko, išlupo Adolfui vieną šonkaulį ir sušėrė jį Vafliui. Tuomet sutrypė visą Adolfo bulvių lauką, paliko Žemę, ir daugiau niekuomet čia nebegrįžo.
Adlofas susilaukė daugybės palikuonių, taip atsirado žmonija.
Pabaigos knyga
Bet Kosminia Klounai pažadėjo vieną dieną sugrįžti. Jie bus ginkluoti ugnies kalavijais ir patrankomis. Išžudys visus netikėlius Adlofo palikuonis, ir tik 1024 žmonės liks gyvi. Jie visi keliaus su Kosminiais Klounais į Amžinąjį Kosminį Cirką, kur linksmybės trunka... ir taip aišku - amžinai.
Ką reikia daryti, kad būtum tarp tų 1024-ių?
Tau nereikia nieko daryti Gerasis Kosminis Klounas tave jau išgelbėjo - padarė 1024 atsispaudimus. Tau tereikia prrimti šią jo dovaną, ir patikėti abiem Kosminiais Klounais.
Ką daryti jeigu negaliu patikėti?
Paprasta: tikėjimas ateina tik iš Klounų. Jei tu netiki, reiškia, Klounai tau nedavė tikėjimo. Jie taip tave baudžia už tai, kad jais netiki. Tu tiesiog turi paprašyti kad jie tau suteiktų tikėjimą.
Kokie Kosminių Klounų egzistavimo įrodymai?
Žmogau: apsidairyk aplink - jų pilna Planetos ir žvaigždės - apvalios, vandens ciklas Žemėje sukasi ratu, mėnesinės - cikliškos ir taip toliau... Ir Klounų nosys yra apvalios, ir Cirkas apvalus. Argi tai ne puikus įrodymas?
Kitas įrodymas - kad mes turime savo cirkus ir savo klounus. Argi galėjo žmonės patys sugalvoti tokį dalyką? Ne!
Ir galiausiai, pagalvokite: iš kur viskas atsirado? Argi tai ne puikus Kosminių Klounų egzistavimo įrodymas?
-
- naujokas
- Posts: 6
- Joined: 2005-02-28 11:19
Ar tik nebus religinių karų su Skrajojančio Spageti Monstro išpažintojais?
-
- naujokas
- Posts: 6
- Joined: 2005-02-28 11:19
Abejonės manęs neapleidžia... Manau, kad tai pirmoji tikrojo tikėjimo bažnyčia! Gerbiamasai...