Tada atsiprašau. Bet rimtai tokį įspūdį palikai Because c'mon. Visi karai skirti tik treniruotėms tai būtų pozicija gerokai per kvaila net ir sąmokslo teorijoms. Bandau dar sykį tikslinti poziciją. Mano minčių grandinė tokia:Vilius wrote:Ok. Neįsiskaičiau į tą vietą. Jei tavo teiginys yra tik tiek, kad kai kurie karai skirti treniruotėms, ir pateiktas pavyzdys tave tenkina, tada tema kaip ir išspręsta.Sejanus wrote:Aš niekad nesakiau, kad tokių karų, skirtų ne pasitreniravimui, nebūna.
Kiek pamenu, esi bene pirmas žmogus mane į akis apkaltinęs trolinimu. Užtikrinu, kad tokių ketinimų neturėjau.
1. Realiame kare patyrusi ir į jį atsižvelgiant patobulinta armija (henceforth A) yra geriau už ne A.
2. Kartais būna ilgi periodai kai konkrečiai valstybei nėra kitų priežasčių kariauti, ar yra kitų priežasčių tiek, kad beveik galėtų kariauti.
3. Tokiais periodais jai apsimoka pakariauti su sąlyginai silpnu priešininku kad armija taptų A.
3.1 Išskyrus jei ji per lieva ir neturi pinigų ir/ar pakankamai silpnų priešininkų.
4. Vadinasi, taip ir vyksta, jei nėra priežasčių kad taip nevyktų, kurias išgirsti bei aptarti ir sukūriau šią temą.
5. Jei taip vyksta, galime daryti prielaidą, kad bent dalies karų tarp labai skirtingo pajėgumo priešininkų lemiama priežastis buvo stipresniojo noras pasitreniruoti.
6. Visi tokie karai, jei egzistavo, greičiausiai turėjo ir daugiau realių priežasčių, ir dar gal kažkiek PR netikrų priežasčių.
Dėl tos Luftvafės tai problema ne kad senas įvykis ar totalitarinė visuomenė, bet kad Vokietija pati neinicijavo to treniruočių karo, o nusiuntė karius ten kur turėjo galimybę pasitreniruoti. Tai neidealiai atitinka mano konspiracinę teoriją, bet tinka.