Įsivaizduok kiek milijardų neutralių ar neigiamų mutacijų įvyktų visoje populiacijoje, kol sulauktume tos vienos naudingos mutacijos. Gerai, kad genomas turi kelis savisusitaisymo mechanizmo lygius, bet tuo pačiu būna ištaisomos ir naudingos mutacijos.Vilius wrote:Smėlis wrote:
Na logiškai tai viskas čia paprasta ir aišku, bėda ta, kad matematiškai - naudingos mutacijos tikimybė beveik lygi nuliui.
Nu va, pats sakai, kad "beveik" lygi nuliui. Aš sutinku, kad ta tikimybė greičiausiai yra maža. Tačiau jai ir nereikia būti labai dideliai - turint omeny, kaip dažnai vyksta ląstelių pasidalinimai, net ir labai labai retos mutacijos gali vykti pakankamai dažnai (ypač, jei kalbame ne apie vieną gyvūną, o apie visą rūšį su milijonais individų).
Atsakydamas į kitas tavo mintis pasinaudosiu pavyzdžiu. Palyginę pudelio ir dobermano genomus rastume tikrai nemažai skirtumų, kaip ir galime teigti, kad tie skirtumai atsirado dėl mutacijų. Toks teiginys būtų akivaizdžiai neteisingas, nes šunų veisimas yra gerai suprastas procesas, nereikalaujantis jokios naujos genetinės informacijos. Kitaip sakant vilkai iš kurių buvo išveistos visos egzistuojančios šunų veislės jau turėjo visą reikalingą genetinę informaciją, dirbtinės atrankos būdu tiesiog buvo sukurtos naujos genetinės kombinacijos, todėl šunų veislių atsiradimas nelaikomas evoliuciniu procesu. Taigi mokslininkai sakydami, kad juodi drugiai atsirado dėl genetinės mutacijos tiesiog sako, kad šie drugiai yra šiek tiek skirtingi - kas ir taip yra akivaizdu. Nėra jokių įrodymų, kad tų drugių protėvis neturėjo vienos ar kitos savybės būdingos dabar egzistuojantiems drugiams. Lygiai tas pats paaiškinimas galiotų galapagų kikiliams, bakterijoms ir tiesa sakant beveik bet kuriam evoliucijos pavyzdžiui kurį pateikia šiuolaikinis mokslas.
Genetinės informacijos praradimas jokiu būdu negali būti laikomas evoliucijos pavyzdžiu.Augustas wrote:Smėlis wrote:
Žmonės bandė dešimtmečiais rasti būdų "naudingai mutuoti" genomus (pvz: mutagenesis).Gali net pasirodyti, kad kai kurios mutacijos iš tikro buvo naudingos, kaip vaisiai be sėklų. Skanu ir lengva valgyt, bet žiūrint iš augalo pusės jis yra pasmerktas išnykimui.
Ką reiškia tas "iš tikro naudingos"? Jei tie augalai ir toliau yra auginami net ir be sėklų, iš jų pusės tai yra kaip ir sėkmė - gali sau laimingai gyventi simbiozėje su ta keista peraugusių primatų rūšimi, kuri mainais už vaisius rūpinasi jų dauginimu, saugo nuo kenkėjų, parūpina trąšų, ir pan. Ko daugiau augalas gali norėt iš gyvenimo?
O tai, kad žmonėms (tariamai) nepavyksta dirbtinai padaryti naudingų mutacijų, nereiškia, kad jos negali vykti gamtoje.
Čia jau pats pavadinimas sufleruoja, kad tos mutacijos nėra atsitiktinės.Augustas wrote:Bacteria Show Capacity for Rapid, Beneficial Mutations