Požiūris į gimstamumo didinimą

[son]

Garantija yra darbo rinka. Konkurencija del darbuotoju vercia darbdavius siulyt geras salygas. Jei netiki, gali pats tapti darbdaviu ir pasilikti sau visus pelnus atsiradusius del mokesciu mazinimo.

apie darbo rinka kaip garantija uztenka paziureti i lietuva.. darbuotojai bega is lietuvos ieskodami geresniu salygu svetur o darbdaviai vis vien nesistengia gerinti darbo salygu ar didinti uzmokescio..
tad darbo rinka garantija gali buti nebent teoriskai.. bet praktikoje daznai tai tampa isnaudojimu.. nes kad ir kiek prastas gali buti darbas ir uzmokestis visada darbuotojas tures priezasti del ko bijos ji prarasti nes visad bus zmogus kuris ji pakeis pabegdamas is dar blogesniu salygu..
snekant apie mokesciu uztenka pasiziureti jav pavyzdi del sveikatos sistemos kuri nera dengiama is mokesciu bet tam specialiai sukurti sveikatos draudimai.. tad daugumai amerikieciu smagu gyventi tol kol sveiki ir tekamuoja angina bet rimtai susirgus ar patekus i avarija vidutes klases zmogus paprasciausiai pasmerktas ir paliekamas likimo valiai..

mokesciai nera blogas dalykas tol kol juos isrinkti atstovai sugeba paskirstyti tinkamai..

[Legionas]

apie darbo rinka kaip garantija uztenka paziureti i lietuva.. darbuotojai bega is lietuvos ieskodami geresniu salygu svetur o darbdaviai vis vien nesistengia gerinti darbo salygu ar didinti uzmokescio..

Tai cia gal pagal klasiu kovos teorija nebent... O realybeje:

"Pernykščiai rekordiniai atlyginimo augimo tempai išlieka ir šiemet: vidutinė alga pirmąjį pusmetį kilo 20,5%., pasak analitikų, iki metų galo atlyginimai gali pakilti dar 9–15%."

http://www.delfi.lt/news/economy/busine ... d=14649917

[Pszczolarz]

O kiek pakilo maisto kainos? Pvz. pienas dar neseniai kainavo 2,50 LT, šiandien tapatį perku už 3LT. Taigi manau, kad perkamoji galia Lietuvoje nesikeičia, atlyginimų didėjimas padengiamas produkto kainos didėjimu. Turbut nereikia aiškinti prie ko prives toks bekraštis kainų ir atlyginimų didėjimas. Jei nebeliktu mokesčių, nebūtu jokios priežasties mokėti daugiau negu dabar, tiesiog sumažintu atlyginimus masiškai, bet gautume tapatį dėl mokesčių nebuvimo. Tai naudinga darbdaviams, kodėl nepasinaudoti? Juk darbuotojai dar nėra visiškas deficitas, bedarbių turime, konkurencijos faktorius veikia atskirai nuo mokesčių.

[Legionas]

O kiek pakilo maisto kainos?

O juk tai nepaslaptis:

Atlyginimai per pusmeti pakilo 20%, o kainos per metus pakilo 7.6%, t.y. atlyginimai kyla kelis kartus kart greiciau negu infliacija:

http://www.delfi.lt/news/economy/busine ... d=14960356

[Legionas]

Juk darbuotojai dar nėra visiškas deficitas, bedarbių turime, konkurencijos faktorius veikia atskirai nuo mokesčių.

bedarbiu siuo metu tera maziau nei 4 procentai, t.y. bedarbystes praktiskai ner.

Tuo tarpu 49% imoniu Lietuvoje skundziasi darbo jegos trukumu:
http://www.eetimes.com/rss/showArticle. ... es_newsRSS

[Pszczolarz]

Maisto produktai pabrango 15% (čia iš tavo nuorodos), o paprastai pusė pinigų Lietuvoje išleidžiama maistui. Taipat kainų ir atlyginimų augimas skaičiuojamas imant vidutinį procentą, taigi nežinia kiek pabrango būtinos kasdienės prekės, yra daug maisto prekių kurios vartojamos nedažnai, nes nėra taip reikalingos išgyvenimui. Taspats su atlyginimais, gal daugumai kilimas buvo mažesnis negu 20%.

[Legionas]

Maisto produktai pabrango 15% (čia iš tavo nuorodos), o paprastai pusė pinigų Lietuvoje išleidžiama maistui.

"lietuviai maistui išleidžia net 32 proc."
http://www.klaipeda.daily.lt/temp.php?d ... 1083003493

kolegos jusu visi skaiciai lauzti is pirsto ir neteisingi. Jau pries 3 metus maistui buvo isleidziama maziau negu trecdalis pinigu, o siandien lietuviai dar turtingesni.

[Pszczolarz]

Tarkime įmonėje dirba 5000 žmonių, kiekvienas gauna 1000LT. Yra 5 stambūs akcininkai, jie pasidalija pvz. 15.000.000. LT pelną. Skaičiuojame visų pajamų vidurkį ir gauname, kad vidutiniškai tai net apie 4000. Štai jums ir paaiškinimas iš kur tokie skaičiai gali būti kai skaičiuojame vidutines pajamas.

[Legionas]

Tarkime įmonėje dirba 5000 žmonių, kiekvienas gauna 1000LT. Yra 5 stambūs akcininkai, jie pasidalija pvz. 15.000.000. LT pelną. Skaičiuojame visų pajamų vidurkį ir gauname, kad vidutiniškai tai net apie 4000. Štai jums ir paaiškinimas iš kur tokie skaičiai gali būti kai skaičiuojame vidutines pajamas.

Ne pelnai , o algos augo 20% per pusmeti. Tik durnius issimoketu pelna kaip alga, nes tokiu atveju dauguma surytu mokesciai.

[Pszczolarz]

Tai tas pelnas ir didesnis gali būti, pvz. 5 kartus daugiau už atlyginimus. Akcininkams užtenka pasiimti nors 1/5 ir jau vidutiniškos pajamos dvigubėja.

[ToxisLT]

kazhkodel visi rekdami apie pakilusias algas dazhniausiai nutyli, kad pakilo minimali alga ir algos tiems, kurie pririshti prie tos minimalios algos - t.y. biudzhetininkams.. visiems kitiems (t.y. didzhiajai dalei lietuvos, ash nemanau (neturiu duomenu kitu, ishskyrus empirinius) kad kilo tais mistiniais 20%
ish kitos puses, jei visgi i ta 20% yra itraukiami visi visi dirbantys zhmogai (kuo ash tikrai abejoju), tada algos galejo kilti ir daugiau, nes nepamirshkim tos puikios situacijos, kad dar vis labai daug zhoniu lietuvoj pinigus gauna juodais...

Savo aplinkoj - ma2iau algu kilima tik darbovietes pakeitimo atveju, arba teisingos darbovietes atveju (t.y. darbovietes, kuri tiesiog kas metus, ar du kart per metus kelia alga...)

[RB]

Taigi, dauguma darbo zmogaus pajamu keliauja valdziai, ko pasekoje susitaupyt senatvei realiai neimanoma.

Užjaučiu, kad tamstos sugebėjimai yra tokie menki ir taip prastai vertinami darbo rinkoje. Man va realiai susitaupyti visiškai įmanoma.

Garantija yra darbo rinka. Konkurencija del darbuotoju vercia darbdavius siulyt geras salygas.

Keista, bet tai, kaip taisyklė, matome tik išsivysčiusiose šalyse, kuriose darbuotojų interesus gina įstatymai. Ten, kur ši apsauga neišvystyta (dabartinės trečiojo pasaulio šalys, XIX a. industrinės valstybės) darbuotojai gyvena vergiškomis sąlygomis.

[Legionas]

Garantija yra darbo rinka. Konkurencija del darbuotoju vercia darbdavius siulyt geras salygas.

Keista, bet tai, kaip taisyklė, matome tik išsivysčiusiose šalyse, kuriose darbuotojų interesus gina įstatymai. Ten, kur ši apsauga neišvystyta (dabartinės trečiojo pasaulio šalys, XIX a. industrinės valstybės) darbuotojai gyvena vergiškomis sąlygomis.

paistalai. Jei tai butu teisybe, visi dirbtu uz legalu minimuma. Tai, kad vidutine alga yra kelis kart didesne uz istatymiskai privaloma irodo, kad konkurencija del darbo jegos veikia ir palankiai veikia algas.

[RB]

paistalai. Jei tai butu teisybe, visi dirbtu uz legalu minimuma. Tai, kad vidutine alga yra kelis kart didesne uz istatymiskai privaloma irodo, kad konkurencija del darbo jegos veikia ir palankiai veikia algas.

Paistalai. Darbo santykių reglamentavimas neapsiriboja tik minimalios algos nustatymu.

[son]

na ne viskas susiveda i maista.. be maisto yra komunalines paslaugos transortas ir tt.. kas lietuvoj beabejo brango taip pat. pries keleta metu vidutinis zmogenas gaudamas 700lt atlyginima gyveno taip pat kaip dabar gyvena gaudamas 900lt..
tai kad pasikeicia skaiciai nereiskia kad pasikeicia "perkamumo galia".
pries gera desimtmeti dauguma lietuviu dar bent galejo pasvajoti apie savo busto lietuvos didmiestyje nusipirkima.. siuo metu nebent optimistas.

lietuvos ekonomikos raidai pastaraisiais metais ypac padejo "skolinimosi" bumas.. siuo metu lietuvos bankam koreguojant kredito teikimo/gavimo salygas ir paskolu palukanas keisis (jau keicias) ir "perkamoji pinigu galia". nes atejo metas grazinti tai ka zmones pasiskolino i rinka neileidziant didesniu sumu.. juolab prognozuojamas valstybes BVP keletui metu i ateiti nerodo busimo gerejimo..
pastaraisiais metais didziuliai pinigu srautai (oficialiai ir neoficialiai) susidare is zmoniu dirbanciu uzsienyje.. jau beveik nera ne vienos seimos lietuvoje kuriu kuris nors asmuo nedirbtu uzsienyje nors tam tikrais sezonais..
si tirada tam kad parodyti jog lietuvos ekonomikos raida pastaraisiais metais ir nors nezymus (jeigu isvis toks yra) pagerejimas yra ne deka "darbo rinkos" bet is salutiniu veiksniu (emigrantu seimu likuciai kuriuos islaiko dirbantys uzsienyje) paskolos is uzsienio bei ES pinigai valstybes vystymuisi..
tam paciam delfyje yra abstu str. kur zurnalistai dare tyrimus apie lietuvos siunciama propaganda i uzsieni neva lietuvojs sparciai kyla darbuotoju atlyginimai kad statybininkai jau nebe emigruoja ir tt..
manau butu tamstai gera proga paieskoti po ta pati delfi giliau ir rasti propagandos kritikos.. ypac daug tokiu str. apie statybu rinka..

[RB]

Toliau gilinantis į rinkos veiksnių poveikį dar galima pamąstyti, o kas atsitiktų, jei darbo rinka taptų iš ties globaline ir nevaržoma valstybių? Kai į aukšto pragyvenimo lygio šalis plūstelėtų 5 mlrd alkanų ir beturčių trečiojo pasaulio gyventojų?

[Legionas]

Toliau gilinantis į rinkos veiksnių poveikį dar galima pamąstyti, o kas atsitiktų, jei darbo rinka taptų iš ties globaline ir nevaržoma valstybių? Kai į aukšto pragyvenimo lygio šalis plūstelėtų 5 mlrd alkanų ir beturčių trečiojo pasaulio gyventojų?

Galetume pigiau samdyt darbuotojus? Atpigtu prekes? Pasaulis taptu turtingesnis?

[Legionas]

Darbo santykių reglamentavimas neapsiriboja tik minimalios algos nustatymu.

Nepsiriboja. Bet visoms darbo salygoms galioja tie patys rinkos desniai. Gi nesakai kad obuoliams ir kriausems galioja skirtingas traukos desnis. Visi nienodai zemen krenta.