Vilius wrote:Tu čia labai siaurai įsivaizduoji tą "vaikų išlaikymą".
Kaip manai, iš kur ateina pinigai, kurie šį mėnesį yra išmokami pensininkams? Iš Sodros biudžeto, ane? O iš kur jie atsirado Sodros biudžete? Nes Sodra tuos pinigėlius surinko iš dabartinių pensininkų (kai jie dar dirbo), ir paskui laikė juos po didžiuliu matracu?.. Nope. Realiai, didžioji dalis tų pinigų ateina arba iš mokesčių, arba iš palūkanų/dividendų (arba iš šių dalykų kombinacijos, priklausomai nuo šalies). O mokesčiai ir investicijų grąža atsiranda, nes dabartinė dirbančiųjų karta ją.. well... uždirba. Per tokį mechanizmą, dabartinė pensininkų karta yra išlaikoma vaikų ir anūkų kartų darbo.
Ir kaip tiems pensininkams sekasi būti išlaikomiems? Patenkinti?
Aš asmeniškai tai dėjau skertsą ant savo būsimos valstybinės pensijos, ji bet kuriuo atveju bus juokinga. O gimdyti vaikus tam, kad senatvėje tavimi rūpintųsi, tai, na... Bloga motyvacija, ar kaip čia pavadinti... Per daug pas mus užsiciklinama, kad reikia turėti vaikų, nes senatvė bus vieniša ir nebus kas pasirūpina, nes vaikai tiesiog nėra patikimi. Daug dabartinių pensininkų dabar ir yra vieniši būtent todėl, kad viltis dėjo į savo vaikus, o tie išvažiavo, prasigėrė, užmiršo ir t.t. Reikėjo vietoj to taupyti sau, palaikyti ryšius su bendraamžiais, užsiimti kažkokia veikla, ir panašiai, kas neleistų senatvėje numarazmėti. Kiek daug tokių matau, kurie viską atidavė vaikams, o yra absoliučiai vieniši ir pavažiavusiu stogu.
O nenoras mokėti už gerą ir malonų gyvenimą yra ne tas pats, kas noras gyventi gerai ir maloniai.
Tik aš pridursiu, kad viskas turi savo kainą, netgi nenoras mokėti už gerą ir malonų gyvenimą kainuoja. O to nenoro mokėti kaina yra, pvz., vieniša senatvė su klibančia pensijų sistema.
Kraujomaiša (dėl apsigimimų) vis tik yra neigiamas dalykas, todėl ir pati gerbiamojo RB prigimtis šaukiasi partnerių, kurios nebūtų artimi giminės, o būtų tolimesnės tos pačios rūšies individės.
