Blogai skaitei. Tyrimai rodo ne streso poveikį imuninei sistemai, o tiesiog su stresu nesusijusio sąlyginio reflekso, slopinančio imuninę sistemą, išsivystymą. Nei nuovargis, nei nemiga, nei stresas čia nedalyvauja. Žiurkei duoda cukraus ir imunosupresanto. Imuninė sistema slopinama. Po to žiurkei duoda tik cukraus. Imuninė sistema ir vėl slopinama. Nes refleksas. Smegenys tiki, kad gavus cukraus ji turi būti nuslopinta, ir to pakanka.D3monas wrote:Tik sakau, kad koreliaciją reikėtų rasti ne tarp kažkokio neapibrėžto reiškinio ir imunosupresijos ar neapibrėžto reiškinio ir imuniteto/savijautos pagerėjimo (placebo). Tolesni tyrimai turėtų parodyti kurie psichikos iššaukti fiziologiniai atsakai sukelia imunosupresiją. Būtų tai nemiga ar nuovargis, ar stresas (todėl nuovargis), ar padažnėjęs širdies plakimas (todėl nuovargis).
Asmenybės tipai
Sorry, kad ilgai užtrunku, kol iki galo suformuluoju savo požiūrį ir esam priversti diskutuoti tokiu klausimu, kuriuo, esu beveik garantuotas, visiškai sutariam.RB wrote:Blogai skaitei. Tyrimai rodo ne streso poveikį imuninei sistemai, o tiesiog su stresu nesusijusio sąlyginio reflekso, slopinančio imuninę sistemą, išsivystymą. Nei nuovargis, nei nemiga, nei stresas čia nedalyvauja. Žiurkei duoda cukraus ir imunosupresanto. Imuninė sistema slopinama. Po to žiurkei duoda tik cukraus. Imuninė sistema ir vėl slopinama. Nes refleksas. Smegenys tiki, kad gavus cukraus ji turi būti nuslopinta, ir to pakanka.
Bet pats veikimo mechanizmas nenustatytas, ar ne? Ta prasme, kokie psichiniai veiksniai mūsų minimu atveju daro įtaką fiziologiniamas juk dar nenustatyta, ar ne? Tai va aš palauksiu tyrimų, kurie parodys šio reflekso veikimo schemą. Be to, psichinė būklė žiurkėms nebuvo tiriama. Nemačiau parodymų kiek tiriamos žiurkės "bendravo" su kitomis žiurkėmis, kiek jos ilsėjosi. Kokie psichologiniai pokyčiai jose atsirasdavo, kai jos pamatydavo cukrų... Fhtang! Juk daug ko ten neaprašo. Refleksas, tai refleksas. Bet būtent KAS yra tas atsakantis organas? Ir būtent KOKIOS yra tos reakcijos? Mes matome priežastį ir pasekmes, dėl to mes nesiginčijame, bet štai pačio principo kaip priežastis iššaukia pasekmes nežinome. Aš postulavau tik vieną variantą - stresą ir nuovargį. Bala žino kiek psichologinių veiksnių gali turėti įtakos šiuo atveju. Tuo psichologiniai tyrimai ir slidūs, juose sunku nustatyti priežastinius ryšius, o su žiurkiukais jų beveik ir nesistengta nusatyti, mat tyrimas labiau orientuotas į mediciną ir stengiamasi atrasti būdų išgauti praktinės vertės (kas be abejonės ir padaroma). Bet šioje vietoje turėtų ateiti psichologai ir pajungti žiurkiuką prie krūvos elektrodų ir skenerių ir kitų įrenginių. Tikrinti budrumą, gebėjimą spręsti užduotis... Čia dar labai daug vietos tyrinėjimams. Tikrai labai laukiu sulaukti tyrimo, kuris paaiškintų placebo efektą. Prielaidų yra daug, viena iš jų yra nuovargis arba džiaugsmas, kuris vienu atveju slopina ir taip trikdo parasimpatinės nervų sistemos veiklą, kitu atveju užkyla endorfinai bei suaktyvėja simpatinė nervų sistema, rezultatai atitinkami, pablogėjimas vienu atveju, pagerėjimas kitu atveju. Bet visa tai tik spėlionių lygmenyje kol kas, bet man toks požiūris atrodo logiškas bei redukcionistiškai suderinamas, todėl jo ir laikausi.
O tau neatrodo, kad visas šitas aiškinimas kiek prasilenkia su Okamo skustuvu, klijuojant daug nebūtinų prielaidų? Aišku, griežtai vertinant tai nereiškia, jog jis negali būti teisingas, bet...D3monas wrote:Prielaidų yra daug, viena iš jų yra nuovargis arba džiaugsmas, kuris vienu atveju slopina ir taip trikdo parasimpatinės nervų sistemos veiklą, kitu atveju užkyla endorfinai bei suaktyvėja simpatinė nervų sistema, rezultatai atitinkami, pablogėjimas vienu atveju, pagerėjimas kitu atveju. Bet visa tai tik spėlionių lygmenyje kol kas, bet man toks požiūris atrodo logiškas bei redukcionistiškai suderinamas, todėl jo ir laikausi.
[joke] Čia viskas todėl, kad mes toli nuo galaktikos centro Greičiausiai neskaitei Vernor Vinge kūrinėlio "Liepsnojančios gelmės", todėl truputį paaiškinsiu - pagal jį kuo toliau nuo galaktikos centro, tuo blogiau veikia "magiški" dalykai. Plačiau: http://en.wikipedia.org/wiki/A_Fire_Upo ... of_Thought. Placebo tiesiog truputis magijos , jei mūsų planeta būtų arčiau galaktikos centro, tai parapsichologija būtų gerbiama ir reikalinga profesija, o placebo būtų daug daug daug galingesnis (ir kitaip vadinamas) reiškinys... [/joke]D3monas wrote:Jei būtų koks paprastas paaiškinimas placebo efektui, pasirinkčiau jį. Bet dar nėra išaiškintas jis.
Dabar gavosi INFP, bet tas trumpasis testas gan netikslus. Anksčiau būdavo INTP, INTJ (kuris gal kažkada lbiausiai tiko), buvo ISTP dar... gal ir ISTJ. O dabar tas F tai tikrai ne į temą – visiškai netinka. Net neįsivaizduoju, kaip išėjo F, nes žymėjau visai priešingus dalykus nei rodo aprašyme.
O šiaip tai visų tipų aprašymuose randu tai, kas tinka man.
O šiaip tai visų tipų aprašymuose randu tai, kas tinka man.
Dabar jau ISFP gaunasi. Bet esmė, kad aš jau tikrai nebesu gryna intravertė. Anksčiau buvau, dabar – nebe. Bet klausimai tokie, kad priverčia būt intraverte. Nes, na, aš mėgstu ir vienatvę, man visaip gerai. Ir po ilgo bendravimo gerai pabūti vienai. Bet mėgstu kompanijas. Nors, man geriau bendrauti mažoje kompanijoje nei didelėje. Mažoje didesnės tikimybės pelnyti kitų dėmesį.
Iš esmės, per 2 ar net 1 metus kiek dariau šitą testą, tai kaitaliojosi visos raidės, išskyrus I.
Iš esmės, per 2 ar net 1 metus kiek dariau šitą testą, tai kaitaliojosi visos raidės, išskyrus I.
Na, nemanau, kad galima internete rasti normalių profesionalių metodikų, todėl nieko nuostabaus, kad šokinėja tie tipai. Nors tiesą sakant ir su normaliomis MBTI metodikomis net kažkur pusės žmonių tipai šokinėja...
Aišku Jungas iš lempos susigalvojo tuos tipus, bet, kaip bebūtų keista, gana neblogai pataikė. Labai gražiai MBTI skalės koreliuoja su Big Five'u. Bet yra ir problemų - dvi MBTI skalės koreliuoja viena su kita. Ir šiaip po faktorinės analizės rado 6 skales, o ne 4.
Nors skalės gal dar kažkiek pakenčiamos, bet jau kai pareiškia, kad yra 16 tipų ir tam tikri modeliai su stipriomis skalėmis ir silpnomis, kad vienas aspektas skirtas sąveikauti su išoriniu pasauliu, kitas dominuoja vidiniame pasaulyje... Čia visiški išsigalvojimai. Ką tyrimai ir patvirtino.
Dauguma žmonių tarkim ekstraversijos-intraversijos dimensijoje guli tarp šitų dvejų kraštutinumų. Nieko nuostabaus, jei kažkam aprašymas tiks, nes yra žmonių-kraštutinumų. Bet net ir tie nepamatys visiškai tikslaus aprašymo, nes aprašymai yra ne tik apie skales, bet ir apie modelį, sąveiką tarp žmogaus ir pasaulio, įvairias vidines struktūras... Nors kartais Barnumo efektas padaro savo.
Trumpai tariant - MBTI pseudomokslinė nesąmonė.
Aišku Jungas iš lempos susigalvojo tuos tipus, bet, kaip bebūtų keista, gana neblogai pataikė. Labai gražiai MBTI skalės koreliuoja su Big Five'u. Bet yra ir problemų - dvi MBTI skalės koreliuoja viena su kita. Ir šiaip po faktorinės analizės rado 6 skales, o ne 4.
Nors skalės gal dar kažkiek pakenčiamos, bet jau kai pareiškia, kad yra 16 tipų ir tam tikri modeliai su stipriomis skalėmis ir silpnomis, kad vienas aspektas skirtas sąveikauti su išoriniu pasauliu, kitas dominuoja vidiniame pasaulyje... Čia visiški išsigalvojimai. Ką tyrimai ir patvirtino.
Dauguma žmonių tarkim ekstraversijos-intraversijos dimensijoje guli tarp šitų dvejų kraštutinumų. Nieko nuostabaus, jei kažkam aprašymas tiks, nes yra žmonių-kraštutinumų. Bet net ir tie nepamatys visiškai tikslaus aprašymo, nes aprašymai yra ne tik apie skales, bet ir apie modelį, sąveiką tarp žmogaus ir pasaulio, įvairias vidines struktūras... Nors kartais Barnumo efektas padaro savo.
Trumpai tariant - MBTI pseudomokslinė nesąmonė.
O ar yra grieztas formalus apibrezimas? Na pvz, jei MBTI testo rezultatai mums apie zmogu duoda nors kazkiek daugiau informacijos, nei random skaicius (1 is 16) tai techniskai tai truputeli labiau mokslas, nei pseudomosklas.eleggua wrote:Trumpai tariant - MBTI pseudomokslinė nesąmonė.
Na, jei taip, tai ir zodiako ženklai daugiau sako. Bet rimtai.fizikanas wrote:O ar yra grieztas formalus apibrezimas? Na pvz, jei MBTI testo rezultatai mums apie zmogu duoda nors kazkiek daugiau informacijos, nei random skaicius (1 is 16) tai techniskai tai truputeli labiau mokslas, nei pseudomosklas.
Dėl MBTI, tai aš juo nepasitikiu tiek pat kiek ir kitais testais, kuriuose žmogus turi įvertinti save. Juose kartais būna tokių klausimų, į kuriuos sunku atsakyti, nes nežinau, kas būtų tokioje situacijoje, arba netinka nė vienas variantas, arba atrodo tiktų abu kraštutinumai. Tai iš esmės kai taip yra, tai nenuostabu, kad vieną kartą gaunu vieną tipą, kitą kartą – kitą. Bet labiausiai tinka dar kitas.
Mokslas yra kažkas daugiau, nei gavimas ne random skaičių. MBTI nevalidus ir nepatikimas, su silpna teorine baze.fizikanas wrote:O ar yra grieztas formalus apibrezimas? Na pvz, jei MBTI testo rezultatai mums apie zmogu duoda nors kazkiek daugiau informacijos, nei random skaicius (1 is 16) tai techniskai tai truputeli labiau mokslas, nei pseudomosklas.
O kas dėl apskritai asmenybės testų, tai neradau prie ko konkrečiai prisikabint. Atrodo gan įtikinamai, bet gal aš tiesiog nepakankamai nusimanau matematiką.
Tai uz tai ir klausiu formalaus apibrezimo, nes tas "yra kazkas daugiau" tai skamba, na taip.. nemoksliskai Zodiako zenklu atveju esu gana tikras, gautume butent random skaicius, o mbti greiciausiai ne. Reiskia kazkoks skirtumas yra, belieka tik ji kazkaip ivertinti matematiskai ir isgirdus kazkieno testo rezultata bus galima zinoti, kad yra butent kazkokia tikimybe, kad tas zmogus pasizymes tam tikromis savyvbemis ar tam tikrose situacijose elgsis kazkokiu numatytu budu. Ir tai yra daugiau, (techniskai kalbant begalybe kartu), nei mums gali pasakyti betkoks pseudomokslas.
1. Kodel negalim? Koks jei ne sis yra fundamentalus skirtumas tarp reiksmingumo ir nereiksmingumo? Dabar nebandau itikinti, kad tas reiksmingumas pakankamai didelis, kad.. na for whatever mokslo zinios yra naudojamos. Bet kazkoks yra.Ramzajus wrote:Pirma - jei testas pateikia kažkokius non-random skaičius, iš to savaime negalim išvest, kad tie skaičiai yra reikšmingi (prisiminkim kokią frenologiją).fizikanas wrote: Reiskia kazkoks skirtumas yra, belieka tik ji kazkaip ivertinti matematiskai ir isgirdus kazkieno testo rezultata bus galima zinoti, kad yra butent kazkokia tikimybe, kad tas zmogus pasizymes tam tikromis savyvbemis ar tam tikrose situacijose elgsis kazkokiu numatytu budu.
Antra - tai, apie ką kalbi, yra vadinama prognostiniu validumu. Jo ieškoti yra labai prasminga, bet... jeigu yra tiesa, jog MBTI testas yra nepatikimas, tai to daryti nėra prasmės. Mat testas gali būti patikimimas ir nevalidus, tačiau jokiais būdais ne atvirkščiai.
2. Bandziau guglinti ka reiskia validumas ir patikimumas: "Tyrimo patikimumas (validumas) (angl. study validity) – tai tyrimo apibūdinimas ..." tai kaip cia suprasti?